Vietoj lietuviškos bažnyčios iškils apartamentai
Lie­tu­vių im­ig­ran­tų lė­šo­mis pa­sta­ty­ta Niu­jor­ko Auš­ros Var­tų baž­ny­čia ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti nu­griau­ta. Jos vie­to­je iš­dygs 18 aukš­tų pra­ban­gių apar­ta­men­tų pa­sta­tas. Da­lis šven­to­vės ver­ty­bių per­duo­ta mū­sų ša­liai ir ati­teks vie­nai Ma­ri­jam­po­lės baž­ny­čiai.

Prieš 100 me­tų Man­ha­ta­ne pa­sta­ty­tą Auš­ros Var­tų baž­ny­čią Niu­jor­ko ar­ki­vys­ku­pi­ja už­da­rė 2007-ai­siais. Ak­ty­vūs vie­tos lie­tu­viai dėl jos iš­sau­go­ji­mo ko­vo­jo be­veik pen­ke­rius me­tus: by­li­nė­jo­si teis­muo­se, krei­pė­si į baž­ny­ti­nės tei­sės nu­si­žen­gi­mus nag­ri­nė­jan­čias ins­ti­tu­ci­jas Va­ti­ka­ne, pra­šė dip­lo­ma­tų, JAV ir mū­sų kraš­to val­džios at­sto­vų, Ka­ta­li­kų baž­ny­čios pa­gal­bos. Ta­čiau vi­sos pa­stan­gos bu­vo be­vai­sės.

Kaip skel­bia JAV ži­niask­lai­da, Auš­ros Var­tų baž­ny­čia už 13 mln. JAV do­le­rių (apie 14,3 mln. eu­rų) bu­vo par­duo­ta ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plė­to­to­jams. Vė­liau už dau­giau kaip 18 mln. do­le­rių (per 20 mln. eu­rų) per­par­duo­ta ki­tai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kom­pa­ni­jai. Ši ke­ti­na ga­lu­ti­nai su­nai­kin­ti šven­to­vę.

Iš­ei­viai liūdi

Kaip pa­sa­ko JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Niu­jor­ko apy­gar­dos val­dy­bos na­rė Ra­mu­tė Žu­kai­tė, Auš­ros Var­tų baž­ny­čia jau se­niai tuš­čia. Jos sie­nos už­da­žy­tos, kad nie­kas ne­pri­min­tų, jog čia bu­vo ka­ta­li­kų šven­to­vė. „Liūd­na, la­bai liūd­na. At­ro­dy­tų, baž­ny­čios tu­rė­tų sto­vė­ti am­ži­nai... Man re­gis, ki­to­se vals­ty­bė­se su šven­to­vė­mis taip ne­siel­gia­ma, - ap­gai­les­tau­da­ma kal­bė­jo Ame­ri­kos lie­tu­vė. - Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vai skun­džia­si, jog ma­žė­ja ti­kin­čių­jų. Bet ką pa­tys da­ro, kad jų pri­trauk­tų? Pa­ly­gin­ti ne­tur­tin­gi im­ig­ran­tai iš Lie­tu­vos rin­ko pi­ni­gus Auš­ros Var­tų baž­ny­čiai pa­sta­ty­ti, o tur­tin­ga Niu­jor­ko ar­ki­vys­ku­pi­ja vis­ką pa­sig­ro­bė."

Už­da­rius šven­to­vę bu­vo iš­vež­ti re­li­gi­niai pa­veiks­lai, JAV gy­ve­nu­sio iš­ki­laus me­ni­nin­ko Vy­tau­to Ka­zi­mie­ro Jo­ny­no ver­tin­gi vi­tra­žai, ta­ber­na­ku­lis (puo­šni spin­te­lė al­to­riaus vi­du­ry­je os­ti­jai lai­ky­ti), var­pas. Šios me­no ver­ty­bės su­grį­žo į Lie­tu­vą, jas nu­ma­to­ma per­duo­ti nau­jai baž­ny­čiai, ku­rią ke­ti­na­ma sta­ty­ti Ma­ri­jam­po­lė­je.

Grės­mė Bostone

Niu­jor­ko ar­ki­vys­ku­pi­jos ar­ki­vys­ku­pas kar­di­no­las Ti­mot­hy Do­la­nas JAV ži­niask­lai­dai iš­pla­tin­ta­me pa­sto­ra­ci­nia­me laiš­ke tei­gė, jog Niu­jor­kas tu­ri per daug par­api­jų, o baž­ny­čias lan­kan­čių ti­kin­čių­jų vis ma­žė­ja, ku­ni­gų trūks­ta. Ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­rar­chai JAV yra mi­nė­ję, kad Auš­ros Var­tų šven­to­vę te­ko už­da­ry­ti, nes ją lan­kė ma­žai žmo­nių, pa­sta­to būk­lė bu­vo pra­sta, be to, par­api­jos ku­ni­gas ne­sup­ra­to, ne­skai­tė ir ne­kal­bė­jo lie­tu­viš­kai. Ta­čiau Niu­jor­ko lie­tu­viai ma­no, jog prie­žas­tys vi­sai ki­tos - esą Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai JAV rei­kė­jo pi­ni­gų, kad iš­mo­kė­tų kom­pen­sa­ci­jas ku­ni­gų pe­do­fi­li­jos au­koms.

Pa­sak R. Žu­kai­tės, Niu­jor­ke li­ko dvi baž­ny­čios, ku­rio­se mi­šios au­ko­ja­mos lie­tu­viš­kai. Tai - Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­reiš­ki­mo baž­ny­čia Bruk­li­ne ir Vieš­pa­ties At­si­mai­ny­mo baž­ny­čia Mas­pe­te.

Dar 2007-ai­siais su­skai­čiuo­ta, kad JAV ga­lė­tų bū­ti apie 130 lie­tu­viš­kų baž­ny­čių. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais jų vis ma­žė­jo. Kaip pa­brė­žė R. Žu­kai­tė, grės­mė ga­li iš­kil­ti dar vie­nai lie­tu­viš­kai baž­ny­čiai JAV. „Gir­dė­jau, kad Bos­to­ne ki­lo pa­vo­jus - ten ir­gi no­ri­ma už­da­ry­ti lie­tu­vių iš­sau­go­tą baž­ny­čią“, - sa­kė Ame­ri­kos lie­tu­vė.

Ne­pa­si­gai­lė­jo seniausios

Niu­jor­ko Auš­ros Var­tų baž­ny­čia - ne pir­ma lie­tu­vių im­ig­ran­tų lė­šo­mis JAV pa­sta­ty­ta šven­to­vė, ku­rios ne­be­liks. 2010 me­tais ne­di­de­lia­me Še­nan­doa mies­te­ly­je, Pen­sil­va­ni­jos vals­ti­jo­je, nu­griau­ta Šv. Jur­gio baž­ny­čia, pir­mo­ji lie­tu­vių iš­ei­vių Ame­ri­ko­je šven­to­vė.

Dėl di­de­lio emig­ran­tų iš Lie­tu­vos skai­čiaus Šiau­rės Ame­ri­kos Vil­niu­mi va­din­ta­me Še­nan­doa mies­te­ly­je Šv. Jur­gio baž­ny­čia pra­dė­ta sta­ty­ti 1891 me­tais. Mū­sų tau­tie­čių pa­stan­go­mis iš­ki­lę mal­dos na­mai bu­vo vie­nas gra­žiau­sių go­ti­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nių Ame­ri­ko­je. Griau­nant baž­ny­čią su­nai­kin­tos di­de­lę is­to­ri­nę ir kul­tū­ri­nę reikš­mę tu­rin­čios ver­ty­bės: baž­ny­ti­nė sie­nų ta­py­ba, var­go­nai, in­ter­je­ro ele­men­tai ir eks­ter­je­ro de­ta­lės.

Ame­ri­kos lie­tu­viai tvir­ti­no, kad Šv. Jur­gio baž­ny­čia įsten­gė iš­si­lai­ky­ti fi­nan­siš­kai, jos drau­di­mo su­ma sie­kė 10 mln. do­le­rių (be­veik 11 mln. eu­rų). Žmo­nės lan­kė šven­to­vę, par­api­jo­je bu­vo re­gis­truo­ta be­veik 700 šei­mų. Par­api­jie­čiai ko­vo­jo dėl jos teis­muo­se, pra­šė Lie­tu­vos dip­lo­ma­tų, vals­ti­jos val­džios, Ka­ta­li­kų baž­ny­čios at­sto­vų JAV ir Lie­tu­vo­je pa­gal­bos, ta­čiau tai ne­pa­dė­jo iš­sau­go­ti Šv. Jur­gio baž­ny­čios.