Vienur kabins spyną, kitur švęs įkurtuves
Nors Vy­riau­sy­bė yra nu­ma­čiu­si pert­var­ky­ti Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nio at­sto­va­vi­mo tink­lą, rim­to­mis re­for­mo­mis, bent jau kol kas, ne­dvel­kia. Šie­met nu­ma­ty­ta lik­vi­duo­ti am­ba­sa­dą Švei­ca­ri­jo­je ir įkur­ti nau­ją Kroa­ti­jo­je. Jei bū­si­me pa­kvies­ti į tur­tin­gų vals­ty­bių klu­bą, pa­pil­do­mą dip­lo­ma­tų de­san­tą rei­kės siųs­ti į Par­yžių.

Vyriausybės sprendimu Lietuvos ambasada Berne duris užvers rugpjūčio pradžioje. Tačiau mūsų šalies diplomatinių atstovybių skaičius neturėtų sumažėti, nes Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo liepą atidaryti ambasadą Zagrebe. Aiškinama, kad ji reikalinga dėl Vakarų Balkanų regiono euroatlantinės integracijos, didėjančio Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių organizacijų dėmesio regionui, atsižvelgiant į Lietuvos užsienio politikos interesus bei poreikį peržiūrėti šiuo metu ribotą mūsų valstybės diplomatinį atstovavimą tame regione.

Tikimasi, kad gegužę mūsų šalis bus pakviesta tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Tokiu atveju teks kurti atstovybę prie šios tarptautinės organizacijos.

Žygimantas Pavilionis: „Mūsų diplomatinė tarnyba nelabai juda paskui pinigus. Tam, kad judėtume, reikia investuoti į tai, atidaryti ambasadas ir neuždaryti senų.“

Svarbi platforma

Kroatijos sostinėje Zagrebe veikia Lietuvos ambasados Austrijoje skyrius, šiuo metu laikinai įsikūręs Suomijos ambasados patalpose. Jame dirba diplomatas ir techninis darbuotojas. Tačiau, URM manymu, tokio diplomatinio atstovavimo mūsų šaliai nepakanka. Esą diplomatinio skyriaus politinis svoris reikšmingai apriboja politinės, ekonominės ir konsulinės veiklos galimybes.

Naujos ambasados poreikis motyvuojamas stiprėjančiu Lietuvos ir Kroatijos dvišaliu bendradarbiavimu. „Kroatija – artima Lietuvos partnerė Pietryčių Europoje. Kroatijos užsienio politikos prioritetai ir esminių saugumo politikos iššūkių vertinimas yra artimiausi Lietuvai: suvokiama Rusijos grėsmė Europos saugumui, Kroatijos vadovai reiškia paramą Ukrainai. Kroatija taip pat yra tvirta transatlantinės bendruomenės narė ir artima Lietuvos sąjungininkė NATO. 180 Kroatijos karių ir karinės ginkluotės (šarvuočiai „Patria“) kontingentas 2017 metų pabaigoje prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje. Kroatijos pajėgos 2005–2010 metais dalyvavo Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupės misijoje Afganistane“, – argumentus pateikia URM.

Taip pat priduriama, kad įsteigta Lietuvos ambasada būtų svarbi platforma, per kurią Lietuvos verslas galėtų plėstis Vakarų Balkanuose, atsirastų geresnės galimybės plėtoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, pagerėtų mūsų šalies piliečių aptarnavimas ne tik Kroatijoje, bet ir kitose regiono valstybėse, kurioms ši diplomatinė atstovybė būtų akredituota.

Skaičiuojama, kad ambasadai atidaryti šiemet prireiks 520 tūkst. eurų, o nuo 2019-ųjų jos išlaikymui kasmet reikėtų numatyti po 470 tūkst. eurų.

Tuo metu ambasada Berne bus uždaroma, nes, kaip aiškinama, politinės veiklos apimtis Šveicarijoje nėra didelė, aukštų pareigūnų vizitai organizuojami retai, prekybinių mainų apimtis nepasiekė iki 2008 metų buvusio lygio.

Riboja finansinės galimybės

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, yra daug politinių, praktinių, ekonominių priežasčių atidaryti ambasadą Kroatijoje. Tarp svarbiausių jis minėjo intensyvėjantį dvišalį bendradarbiavimą įvairiose srityse (energetikos, gynybos ir pan.), didėjantį diplomatinio atstovavimo poreikį Vakarų Balkanuose. Ministras priminė, kad Kroatijos ambasada Vilniuje veikia nuo 2016 metų.

Esama svarstymų kitąmet plėsti diplomatinio atstovavimo tinklą, atsižvelgus į ekonominius, politinius, mūsų diasporos interesus. Pasak L. Linkevičiaus, poreikis jaučiamas, tačiau viskas priklausys nuo finansinių galimybių. Kaip vienas prioritetinių krypčių ministras nurodė Persijos įlankos regioną, Azijos šalis. „Turime viziją, matome, kur galėtų būti diplomatinės atstovybės, bet viskas priklausys nuo resursų“, – aiškino jis.

Nejuda paskui pinigus

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Žygimantas Pavilionis pritaria ambasados Kroatijoje atidarymui. Kartu jis pasisako už kuo didesnį mūsų šalies diplomatinių atstovybių skaičių, nes jas turėti apsimoka, ypač šalyse ar jų regionuose, kur cirkuliuoja pinigai, investicijų pavidalu galintys atkeliauti į Lietuvą.

Ž. Pavilionis įžvelgia ambicijų trūkumą mūsų diplomatijoje. Esą L. Linkevičius nekovoja dėl didesnio finansavimo užsienio reikalams, todėl šiųmetis URM biudžetas yra vienas mažiausių iš visų ministerijų. Jis akcentavo, kad diplomatinė tarnyba yra pirmoji gynybos linija, taip pat itin svarbi ieškant ir pritraukiant užsienio investicijų. „Esmė ta, kad mūsų diplomatinė tarnyba nelabai juda paskui pinigus. Tam, kad judėtume, reikia investuoti į tai, atidaryti ambasadas. Man nepatinka, kad atidarydami naujas ambasadas turime uždaryti senas. Pavyzdžiui, dėl Šveicarijos išreiškiau visą savo nepasitenkinimą. Balsuojant Seimo URK susilaikiau, sakydamas, kad Šveicarija yra geriausių valstybių dešimtuke: kiek ji mums pinigų skyrė, kiek investicijų padarė, ten yra mūsų bendruomenė. Privalėjome išlaikyti ambasadą, surasti rezervą, kurį kišame į cementą, plyteles, visaip kitaip išvagiame, ir investuoti į ateitį“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis.

Daugiausia atstovaujama Europoje

Šiuo metu Lietuva užsienio valstybėse turi 39 ambasadas, veikiančias keturiuose žemynuose. Daugiausia jų – 27 – mūsų šalies interesams atstovauja Europos šalyse. Tarp toliausiai nuo Lietuvos nutolusių mūsų šalies atstovybių – esančios Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, PAR.

Taip pat mūsų šalis turi šešias nuolatines atstovybes prie įvairių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, NATO, UNESCO ir panašiai.

Šešiuose miestuose – San Paule, Čikagoje, Niujorke, Los Andžele, Almatoje, Sankt Peterburge, taip pat Kaliningrade veikia Lietuvos generaliniai konsulatai. Dar trijuose užsienio valstybių miestuose – Seinuose, Sovetske ir Valensijoje – dirba mūsų šalies konsulatai, o Ramaloje – Lietuvos ryšių su Palestina biuras.