Vienuolynai nesidalija pajamomis su valstybe
Di­de­lė da­lis Lie­tu­vos vie­nuo­ly­nų, pri­iman­čių sve­čius ir iš to už­dir­ban­čių, vals­ty­bei mo­kes­čių už šias pa­ja­mas ne­mo­ka. Vie­nuo­liai aiš­ki­na, kad be­sis­ve­čiuo­jan­tys žmo­nės ne at­sis­kai­to už ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo pa­slau­gas, o au­ko­ja.

Ita­li­jo­je ki­lo pa­si­pik­ti­ni­mas, kai pa­aiš­kė­jo, kad da­lis vie­nuo­ly­nų-vieš­bu­čių, gau­nan­čių pel­ną, ne­mo­ka kai ku­rių mo­kes­čių. Daug mū­sų ša­lies vie­nuo­ly­nų, tu­rin­čių sve­čių na­mus, ir­gi ne­mo­ka mo­kes­čių, nors pa­ja­mų už sve­čių ap­gy­ven­di­ni­mą gau­na. Aiš­ki­na­ma, jog tai - ne­ko­mer­ci­nė veik­la.

Po­pie­žius ra­gi­na mokėti

Kaip ra­šė Ita­li­jos dien­raš­tis „La Stam­pa“, še­ši iš de­šim­ties Ro­mos vie­nuo­ly­nų-vieš­bu­čių ne­mo­ka mu­ni­ci­pa­li­nio pa­ja­mų mo­kes­čio, nors jų pa­ja­mos už ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas - la­bai so­li­džios. Pa­vyz­džiui, pen­kios nak­vy­nės dvi­vie­čia­me kam­ba­ry­je Ro­mos cen­tre esan­čia­me po­pie­žiš­ko­sios Ai­ri­jos ko­le­gi­jos liuk­so kla­sės vieš­bu­ty­je „Vil­la Ir­lan­da“ šiuo me­tu kai­nuo­ja 650 eu­rų, pa­si­rin­kus di­des­nį kam­ba­rį - 750 eu­rų. „La Stam­pa“ tei­gia, jog pa­na­ši si­tua­ci­ja ir dau­ge­ly­je ki­tų vie­nuo­ly­nų-vieš­bu­čių.

Po­pie­žius Pra­nciš­kus ne­se­niai par­eiš­kė, kad vie­nuo­ly­nai, vir­tę vieš­bu­čiais, pri­va­lo mo­kė­ti mo­kes­čius. „Kai ku­rios kong­re­ga­ci­jos sa­ko: „Da­bar, kai vie­nuo­ly­nas yra tuš­čias, pa­ver­si­me jį vieš­bu­čiu, pri­trauk­si­me žmo­nių, taip iš­si­lai­ky­si­me ir už­dirb­si­me. Na, jei no­ri­te tai da­ry­ti, mo­kė­ki­te mo­kes­čius. Re­li­gi­nė mo­kyk­la ne­mo­ka, nes dva­si­nin­kai yra at­lei­džia­mi nuo mo­kė­ji­mo, bet jei vie­nuo­ly­nai dir­ba kaip vieš­bu­čiai, tu­ri mo­kė­ti mo­kes­čius kaip bet ku­rie ki­ti“, - tvir­ti­no po­pie­žius.

Iš­lai­ko vienuolyną

Sve­čius pri­ima ar ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kia ne vie­nas Lie­tu­vo­je įsi­kū­ręs vie­nuo­ly­nas. Šv. Jo­no kong­re­ga­ci­jos Vil­niaus vie­nuo­ly­ne vei­kia ka­ta­li­kų stu­den­tų na­mai „At­si­mai­ny­mas“. Juo­se moks­lo me­tais pa­pras­tai gy­ve­na 10 stu­den­tų.

Gy­ve­ni­mas vie­nuo­ly­ne vai­ki­nams at­siei­na 90 eu­rų per mė­ne­sį. Nu­ro­do­ma, kad pa­de­dant bro­liams dirb­ti ta kai­na ga­li ma­žė­ti. Už šias pa­ja­mas vie­nuo­ly­nas mo­kes­čių ne­mo­ka. „Tai nė­ra ko­mer­ci­nė veik­la. Vie­nuo­ly­ne at­si­ra­do lais­vų kam­ba­rių. Mū­sų idė­ja bu­vo pa­gel­bė­ti stu­den­tams ir kar­tu pa­dė­ti iš­lai­ky­ti vie­nuo­ly­ną“, - kal­bė­jo stu­den­tų na­mų ku­ra­to­rius bro­lis Jus­ti­nas. Už nuo­mą gau­tais pi­ni­gais vie­nuo­liai ap­mo­ka ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, da­lį lė­šų ski­ria vie­nuo­ly­no re­mon­tui.

An­ta­kal­ny­je įsi­kū­ręs Šv. Jo­no bro­lių vie­nuo­ly­nas taip pat tu­ri sve­čių na­mus. Juo­se pri­ima­mi ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio. Anot Ma­ri­jos na­mų ku­ra­to­rės Ire­nos Ja­ku­ta­vi­čie­nės, Lie­tu­vos gy­ven­to­jams nak­vy­nė čia at­siei­na 10 eu­rų, už­sie­nie­čiams - 20 eu­rų. Mai­ti­ni­mas kai­nuo­ja pa­pil­do­mai: pus­ry­čiai - 4 eu­rai, pie­tūs ir va­ka­rie­nė - po 7 eu­rus. „Su­lau­kia­me daug sve­čių. Esa­me mies­to cen­tre, vi­siems yra pa­to­gu. Pas mus vi­sa­da ap­sis­to­ja ti­kin­tys žmo­nės. Tu­ri­me daug sve­čių pra­ncū­zų, nes bro­liai kal­ba pra­ncū­ziš­kai, o tai jiems la­bai pa­to­gu“, - pa­sa­ko­jo I. Ja­ku­ta­vi­čie­nė.

Pa­ja­mų, gau­na­mų iš šių sve­čių na­mų, mo­kes­čio vie­nuo­liai taip pat ne­mo­ka. Pa­sak I. Ja­ku­ta­vi­čie­nės, iš sve­čių im­amas ne mo­kes­tis, bet au­kos, o jos ne­ap­mo­kes­ti­na­mos.

Ne viešbutis

Se­nų­jų Tra­kų Vieš­pa­ties Ap­reiš­ki­mo vie­nuo­ly­ne ir­gi vei­kia sve­čių na­mai. In­di­vi­dua­liai at­vyks­tan­čių as­me­nų pra­šo­ma pa­lik­ti au­ką pa­gal ga­li­my­bes. Jei vie­nuo­ly­ne sve­čiuo­ja­si gru­pė žmo­nių, nak­vy­nė ir mai­ti­ni­mas vie­nam kai­nuo­ja 12-14,5 eu­ro. Sa­vait­ga­lio iš­lai­dos sie­kia 20-26 eu­rus as­me­niui.

Vie­nuo­ly­no pri­orės se­sers Mo­ni­kos tei­gi­mu, mo­kes­čių už šias pa­ja­mas ne­mo­ka­ma. „Sve­čius pri­ima­me už au­kas, to­dėl mums mo­kes­čių mo­kė­ti ne­pri­va­lu. Mū­sų eko­no­mi­nė veik­la - už au­ką. Tu­ri­me tei­sę gau­ti par­amą ir esa­me par­amos ga­vė­jos. Ne­sa­me vieš­bu­tis, nu­sta­tan­tis kon­kre­čias kai­nas už mais­tą, nak­vy­nę. Ži­no­ma, yra orien­ta­ci­nė su­ma, ku­rią sa­ko­me žmo­nėms, ta­čiau tai ne kai­na, ne­iš­ra­šo­me sąs­kai­tų fak­tū­rų. Yra au­kų dė­žu­tė ir žmo­nės į ją de­da“, - aiš­ki­no se­suo Mo­ni­ka.

Anot jos, per mė­ne­sį vie­nuo­ly­nas su­ren­ka kiek dau­giau kaip tūks­tan­tį eu­rų to­kių au­kų. Už šiuos pi­ni­gus vie­nuo­lės ap­mo­ka ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų sąs­kai­tas. „Ti­krai ne­tu­ri­me jo­kio pel­no“, - pa­ti­ki­no se­suo Mo­ni­ka.

Pi­lig­ri­mai pri­ima­mi Ši­lu­vo­je esan­čiuo­se Jo­no Pa­uliaus II na­muo­se. Kaip pa­sa­ko­jo se­suo Onu­tė Ša­ra­kaus­kai­tė, nak­vy­nė čia mo­ka­ma - su pus­ry­čiais ir va­ka­rie­ne kai­nuo­ja apie 17 eu­rų as­me­niui. Pi­ni­gų ne­tu­rin­tys pi­lig­ri­mai pri­ima­mi vel­tui. „E­sa­me lab­da­rin­ga or­ga­ni­za­ci­ja, ski­ria­mės nuo vieš­bu­čių. Ta­čiau žmo­nės pa­lie­ka au­kų, su­si­mo­ka už nak­vy­nę, nes pui­kiai su­pran­ta, jog vis­kas kai­nuo­ja. Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ja nu­sta­tė ma­žas kai­nas, kad vi­si ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ir pa­gal ga­li­my­bes mo­kė­ti. Mo­ka­me mo­kes­čius, iš­ra­šo­me sąs­kai­tas fak­tū­ras“, - dės­tė se­suo.

Kęstutis Kėvalas.

Se­na tradicija

Vys­ku­po Kęs­tu­čio Kė­va­lo tei­gi­mu, tai, jog vie­nuo­ly­nai pri­ima ir ap­nak­vin­di­na žmo­nes, su­sik­los­tė is­to­riš­kai. Apie sve­čius vie­nuo­ly­nuo­se - kad juos ga­li­ma pri­im­ti iki tri­jų die­nų, o pa­si­lie­kan­tie­ji il­giau tu­ri pa­dė­ti vie­nuo­liams kas­die­niuo­se dar­buo­se - kal­ba­ma VI am­žiu­je par­ašy­to­je Šv. Be­ne­dik­to re­gu­lo­je. „Sve­čių pri­ėmi­mas yra vie­nuo­ly­nų tra­di­ci­ja. Anks­čiau žmo­nės at­si­ly­gin­da­vo at­neš­da­mi do­va­nų ar ką nors ki­ta. Ta­čiau at­ei­na­me į mo­der­nius lai­kus, kai vie­nuo­ly­nai tą tra­di­ci­ją tę­sia, o at­si­ly­gi­ni­mas už tai - pi­ni­gi­nis“, - sa­kė vys­ku­pas.

K. Kė­va­las tvir­ti­no, kad kai ku­rie vie­nuo­ly­nai yra įfor­min­ti kaip ju­ri­di­niai as­me­nys ir mo­ka mo­kes­čius. Tie, ku­riuo­se žmo­nių srau­tas nė­ra nuo­la­ti­nis, tvar­ko­si per au­kų sis­te­mą. Jis su­ti­ko, jog re­gu­lia­riai sve­čius pri­iman­tys vie­nuo­ly­nai tu­rė­tų mo­kė­ti mo­kes­čius. Ta­čiau kar­tu pa­žy­mė­jo, kad ap­mo­kes­ti­ni­mas ap­sun­kin­tų jų veik­lą, nes tek­tų re­gis­truo­ti spe­cia­lias įstai­gas. „Vie­nuo­ly­nas pa­tek­tų į dvip­ras­miš­ką si­tua­ci­ją: jis vers­lu už­siim­ti ne­no­ri, bet sve­čius pri­im­ti no­ri. Jei­gu vie­nuo­ly­nai bū­tų ver­čia­mi re­gis­truo­ti įmo­nę, fak­tiš­kai pa­nai­kin­tu­me sve­čių na­mus, nes vie­nuo­ly­nai sa­ky­tų, kad jiems jų ne­rei­kia“, - svars­tė K. Kė­va­las.

Tai­ko­mos išimtys

Ka­ta­li­kų baž­ny­čia, kaip ir ki­tos tra­di­ci­nės re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės, mū­sų ša­ly­je at­leis­ta nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio. Taip pat re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės, įskai­tant jų įsteig­tas vie­šą­sias įstai­gas, kaip ir ki­tos pel­no ne­sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos, pel­no mo­kes­tį mo­ka tik nuo ūki­nės ko­mer­ci­nės veik­los pa­ja­mų, ku­rios nė­ra skir­tos ten­ki­nant vie­šuo­sius in­te­re­sus vyk­do­mai veik­lai fi­nan­suo­ti.

Re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių vie­šą­jį in­te­re­są ten­ki­nan­čiai veik­lai pri­ski­ria­ma re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ka­ri­ta­ty­vi­nė veik­la, veik­la sie­lo­va­dos, kul­tū­ros, švie­ti­mo, me­no, re­li­gi­jos, so­cia­li­nės glo­bos, rū­py­bos ir ki­to­se vi­suo­me­nei nau­din­go­mis pri­pa­žįs­ta­mo­se sri­ty­se. Vie­šą­jį in­te­re­są ten­ki­nan­čios veik­los fi­nan­sa­vi­mui pri­skir­ti­nas ir ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pel­nas, skir­tas vie­nuo­lių, pi­lig­ri­mų, ne­pa­si­tu­rin­čių as­me­nų mai­ti­ni­mui.

Pa­gal įsta­ty­mus re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ap­mo­kes­ti­na­ma­jam pel­nui tai­ko­mas 15 proc. mo­kes­čio ta­ri­fas, jei­gu ko­mer­ci­nės pa­ja­mos yra di­des­nės kaip 300 tūkst. eu­rų. Jei­gu jos ma­žes­nės, ne­ap­mo­kes­ti­na­ma 7250 eu­rų, o li­ku­siai da­liai tai­ko­mas 15 proc. pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas.

Ne­ap­mo­kes­tin­ti baž­ny­čių, kop­ly­čių ir ki­tų sa­kra­lių sta­ti­nių, par­api­jų na­mų, ku­ri­jų, se­mi­na­ri­jų, vie­nuo­li­nių na­mų ir ki­tos Ka­ta­li­kų baž­ny­čios nuo­sa­vy­bės, nau­do­ja­mos sie­lo­va­dos, ka­ri­ta­ty­vi­niams, so­cia­li­niams, švie­ti­mo ir kul­tū­ros tiks­lams, Lie­tu­va yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­gal dvi­ša­lę su­tar­tį su Šven­tuo­ju Sos­tu.

Re­li­gi­nių bend­ri­jų su­mo­kė­ti mo­kes­čiai

2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.2012 m.2013 m.2014 m.
Mo­kes­čių mo­kė­to­jų skaičius179174173188201215202
Su­mo­kė­ti mo­kes­čiai (li­tais)1 170 471160 368496 668191 775243 776808 714803 469

...

Rodiklis2011 m.2012 m.2013 m.2014 m.
Mo­kes­čių mo­kė­to­jų skaičiusSu­ma (li­tais)Mo­kes­čių mo­kė­to­jų skaičiusSu­ma (li­tais)Mo­kes­čių mo­kė­to­jų skaičiusSu­ma (li­tais)Mo­kes­čių mo­kė­to­jų skaičiusSu­ma (li­tais)
Ūki­nės ko­mer­ci­nės veik­los pa­ja­mos (li­tais)312726748293.227.125282.479.234293.841.745
Su­mo­kė­ta pel­no mo­kes­čio (li­tais)4– 7 592445 9394– 19 4693– 10 676

Šal­ti­nis: Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių inspekcija