Vienintelis Baltijos šalių gynybos planas – įtikinti Rusiją, kad pulti beprasmiška
Kraš­to ap­sau­gos ir vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trai šian­dien su­si­ti­ko ap­tar­ti Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų bend­ra­dar­bia­vi­mą Ru­si­jos – Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nių pra­ty­bų „Za­pad 2017“ me­tu. Veik ne­abe­jo­ja­ma, kad šių pra­ty­bų sce­na­ri­ju­je bus „žai­džia­mas“ ka­ri­nis konf­lik­tas su NA­TO, o Lie­tu­vos par­ei­gū­nai ne­at­me­ta pro­vo­ka­ci­jų ar­ba ki­to­kių in­ci­den­tų pa­sie­ny­je ga­li­my­bės.

Kaip ga­lė­tų klos­ty­tis da­bar Ru­si­jos tik po­li­go­nuo­se im­ituo­ja­mas konf­lik­tas su NA­TO? Pa­sak JAV Už­sie­nio po­li­ti­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to eks­per­to Fe­li­xo K. Chan­go, ge­riau­sias bū­das at­rem­ti ga­li­mą Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Bal­ti­jos ša­lis – įti­ki­na­mai par­ody­ti Mask­vai, kad ji ne­pa­jėg­tų grei­tai ir leng­vai pa­siek­ti per­ga­lės net ir re­gio­no mas­tu, t.y. įti­kin­ti ją, kad to­kios avan­tiū­ros ne­ver­ta net pra­dė­ti.

Eks­per­tas pa­žy­mi, kad pa­ly­gin­ti su Šal­to­jo ka­ro lai­kais, kai NA­TO Eu­ro­po­je tu­rė­jo gin­ti pa­ly­gin­ti siau­rą sau­su­mos ruo­žą, šian­dien al­jan­sui ten­ka už­ti­krin­ti daug il­ges­nio fron­to Ry­tų Eu­ro­po­je sau­gu­mą. Kai 2004 me­tais į NA­TO įsto­jo Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, al­jan­so na­riams ki­lo dar su­dė­tin­ges­nis gal­vo­sū­kis: kaip konf­lik­to at­ve­ju ap­gin­ti re­gio­ną, ku­ris yra be­veik ap­sup­tas Ru­si­jos pa­jė­gų.

Prieš Bal­ti­jos ša­lis Ru­si­ja ga­li stai­giai mo­bi­li­zuo­ti 25 tan­kų, oro de­san­to ir me­cha­ni­zuo­tų pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nus.

Fe­li­xas Chan­gas ne­sle­pia, kad jo nuo­mo­ne, Ru­si­ja yra rea­liau­sia po­ten­cia­li NA­TO prieš­inin­kė, o Bal­ti­jos ša­lys – pir­mo­ji fron­to li­ni­ja konf­lik­to at­ve­ju. Vi­sos trys ša­lys ri­bo­ja­si su Ru­si­ja, ta­čiau tik Lie­tu­va tu­ri sie­ną su ki­ta NA­TO ša­li­mi – Len­ki­ja. Bet ir šis ruo­žas yra vos 100 ki­lo­me­trų plo­čio ir per jį nu­ties­tas tik vie­nas ke­lias. Šis ruo­žas pa­krikš­ty­tas „Su­val­kų ko­ri­do­riu­mi“ ir yra vie­nin­te­lis sau­su­mos ke­lias, ku­riuo al­jan­so pa­jė­gos ga­lė­tų at­sku­bė­ti į pa­gal­bą nuo ag­re­si­jos be­si­gi­nan­čioms Bal­ti­jos ša­lims.

Pa­dė­tį dar la­biau ap­sun­ki­na tai, kad iš vie­nos „Su­val­kų ko­ri­do­riaus“ pu­sės yra ar­ti­mos Ru­si­jos są­jun­gi­nin­kė Bal­ta­ru­si­ja, o iš ki­tos – ka­ri­nis Ru­si­jos ank­la­vas Eu­ro­po­je – Ka­li­ning­ra­do sri­tis.

Po­rei­kis tu­rė­ti kon­kre­čius gy­ny­bos pla­nus ta­po dar ak­tua­les­nis 2007 me­tais, kai Ru­si­ja pa­si­trau­kė iš Įpras­ti­nių gink­luo­tų­jų pa­jė­gų Eu­ro­po­je su­tar­ties, ri­bo­jan­čios NA­TO ir Ru­si­jos įpras­ti­nių pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mą kon­ti­nen­ti­nė­je Eu­ro­po­je. Se­kan­čius 10 me­tų Mask­va nuo­lat stip­ri­no pa­jė­gas ties sa­vo va­ka­ri­nė­mis sie­no­mis, įskai­tant ir Ka­li­ning­ra­do sri­tį, ku­ri ir taip bu­vo mak­si­ma­liai mi­li­ta­ri­zuo­ta dar nuo SSRS lai­kų.

Sau­su­mo­je pul­tų dau­ge­liu kryp­čių iškart

Pa­sak Fe­li­xo Chan­go, pa­sta­rų­jų me­tų ty­ri­mai ro­do, kad ag­re­si­jai prieš Bal­ti­jos ša­lis Ru­si­ja ga­li stai­giai mo­bi­li­zuo­ti 25 tan­kų, oro de­san­to ir me­cha­ni­zuo­tų pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nus, ku­riuos par­em­tų de­šim­čia ar­ti­le­ri­jos, še­šiais štur­mo sraig­tas­par­nių ir pen­kiais trum­po nuo­to­lio ba­lis­ti­nių ra­ke­tų da­li­niais. Jiems pa­sip­rie­šin­ti Bal­ti­jos ša­lys ga­li su­telk­ti tik 11 ba­ta­lio­nų leng­vų­jų pės­ti­nin­kų, ku­rių dau­gu­ma yra re­zer­vis­tai. Be to, Bal­ti­jos ša­lys vi­siš­kai ne­tu­ri sa­vų nai­kin­tu­vų ir yra at­vi­ros Ru­si­jos avia­ci­jos ants­kry­džiams.

Už­sie­nio po­li­ti­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to eks­per­tas da­ro iš­va­dą, kad be NA­TO pa­gal­bos, Ru­si­jos ag­re­si­jos at­ve­ju, Bal­ti­jos ša­lys ne­ga­li rim­čiau pa­sip­rie­šin­ti. Ar­ti Bal­ti­jos ša­lių sie­nų dis­lo­kuo­tos Ru­si­jos pa­jė­gos ga­li smog­ti kon­cen­truo­tus smū­gius iš Sankt Pe­ter­bur­go į Ta­li­ną, iš Psko­vo – į Ry­gą ir šiau­rės Lie­tu­vą.

Tuo pat me­tu Ru­si­jos pa­jė­gos ga­lė­tų smog­ti iš Ka­li­ning­ra­do dve­jo­mis kryp­ti­mis į Klai­pė­dą ir Ma­ri­jam­po­lę ir taip ne tik blo­kuo­ti „Su­val­kų ko­ri­do­rių“, bet ir NA­TO pa­stip­ri­ni­mams leng­viau­siai pa­sie­kia­mą Klai­pė­dos uos­tą. Sėk­min­gam puo­li­mui už­ti­krin­ti taip pat bū­tų pa­nau­do­tos oro de­san­to ir spe­cia­lio­sios pa­skir­ties pa­jė­gos.

Kaip vystytųsi karo veiksmai Baltijos šalyse / Ekrano nuotrauka iš "Foreign Policy Research Institute"

Jū­ri­nis frontas

Ru­si­jai už­kir­tus sau­su­mos ke­lius, NA­TO tek­tų siųs­ti pa­stip­ri­ni­mus Bal­ti­jos jū­ra. Ta­čiau ir tai bū­tų la­bai su­dė­tin­ga.

Pir­miau­sia, pa­žy­mi Fe­li­xas Chan­gas, NA­TO ne­tu­ri pa­kan­ka­mai trans­por­ti­nių lai­vų, kad per­ga­ben­tų į Bal­ti­jos ša­lis tiek ka­rei­vių ir tech­ni­kos, kiek rei­kė­tų Ru­si­jos puo­li­mui su­stab­dy­ti. Vie­nas iš šios prob­le­mos spren­di­mo bū­dų – ka­ro reik­mėms rek­vi­zuo­ti ci­vi­li­nius kro­vi­ni­nius ir ke­lei­vi­nius kel­tus.

Net ir su­tel­kus pa­kan­ka­mus trans­por­ti­nius pa­jė­gu­mus, NA­TO su­si­dur­tų su ki­ta prob­le­ma – al­jan­so lai­vus Bal­ti­jos jū­ro­je ga­lė­tų pa­siek­ti ru­siš­kos to­li­mo­jo nuo­to­lio spar­nuo­to­sios ra­ke­tos, pa­leis­tos iš K-300P „Bas­tion-P“ ba­ta­ri­jų Ka­li­ning­ra­do sri­ties pa­kran­tė­je. Šios ra­ke­tos ga­lė­tų pri­da­ry­ti di­džiu­lių nuo­sto­lių jū­ra trans­por­tuo­ja­miems NA­TO pa­stip­ri­ni­mams.

Eks­per­to nuo­mo­ne, JAV ka­ro lai­vy­nas grei­čiau­siai ne­ri­zi­kuo­tų siųs­ti į to­kius pa­vo­jin­gus van­de­nis tak­ti­nių lėk­tuv­ne­šių gru­pių ir NA­TO trans­por­ti­nių lai­vų ap­sau­gą tek­tų už­ti­krin­ti ma­žes­niems ka­ro lai­vams, ne­tu­rin­tiems ga­lin­gos prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos.

Dar blo­ges­nis sce­na­ri­jus su­sik­los­ty­tų, jei Ru­si­jos pa­jė­goms pa­vyk­tų stai­giai užg­rob­ti vi­sus Bal­ti­jos ša­lių uos­tus – NA­TO pa­stip­ri­ni­mams tek­tų lai­pin­tis „pli­ko­je“ pa­kran­tė­je, o to­kios ope­ra­ci­jos bu­vo la­bai su­dė­tin­gos per vi­są ka­ry­bos is­to­ri­ją.

Konf­lik­to eskalacija

Net ir vie­nos ra­ke­tos pa­tai­ky­mas į trans­por­ti­nį lai­vą pa­da­ry­tų mil­ži­niš­kus nuo­sto­lius NA­TO pa­stip­ri­ni­mams, o jei Ru­si­ja su­ge­bė­tų su­duo­ti ma­si­nį smū­gį, NA­TO pa­stip­ri­ni­mai jū­ro­je ga­lė­tų bū­ti pra­ktiš­kai su­nai­kin­ti. To­dėl, anot Fe­li­xo Chan­go, NA­TO pla­nuo­to­jai tu­rė­tų svars­ty­ti Ru­si­jos pa­kran­čių ba­te­ri­jų su­nai­ki­ni­mo va­rian­tus.

Pa­sak eks­per­to, Ru­si­jos pa­kran­čių ba­te­ri­jų ir prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos sis­te­mų su­nai­ki­ni­mas at­ro­do pa­pras­tas tik iš pir­mo žvilgs­nio – NA­TO ka­ro lėk­tu­vai ga­lė­tų ne­sun­kiai pa­siek­ti Ka­li­ning­ra­dą iš ba­zių Vo­kie­ti­jo­je ir Len­ki­jo­je. Ta­čiau tai reikš­tų tie­sio­gi­nį smū­gį Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, o tai ti­kė­ti­na pri­vers­tų Ru­si­ją iš­plės­ti konf­lik­tą už Bal­ti­jos re­gio­no ri­bų. Pir­miau­siai tur­būt bū­tų smog­ta NA­TO ba­zėms Vo­kie­ti­jo­je ir Len­ki­jo­je.

NA­TO grei­čiau­siai at­akuo­tų Ru­si­jos lo­gis­ti­nę inf­ras­truk­tū­rą Le­ning­ra­do ir Psko­vo sri­ty­se, o Ru­si­ja ati­tin­ka­mai pul­tų NA­TO lo­gis­ti­kos ob­jek­tus Ant­ver­pe­ne, Ham­bur­ge ir Ro­ter­da­me.

Taip pat ti­kė­ti­na, kad ap­si­kei­ti­mo smū­giais geog­ra­fi­ja tik plės­tų­si: NA­TO grei­čiau­siai at­akuo­tų Ru­si­jos lo­gis­ti­nę inf­ras­truk­tū­rą Le­ning­ra­do ir Psko­vo sri­ty­se, o Ru­si­ja ati­tin­ka­mai pul­tų NA­TO lo­gis­ti­kos ob­jek­tus Ant­ver­pe­ne, Ham­bur­ge ir Ro­ter­da­me. Pa­sak Fe­li­xo Chan­go, ne­rei­kia at­mes­ti ir ga­li­my­bės, kad Ru­si­jos po­van­de­ni­niai lai­vai at­akuo­tų JAV ka­ro lai­vy­no ba­zę Nor­fol­ke ir Pou­po ka­ri­nių oro pa­jė­gų ba­zę, nes per jas daž­niau­siai vyk­do­mas lo­gis­ti­nis JAV pa­jė­gų už­jū­ry­je ap­rū­pi­ni­mas.

Ga­liau­siai, Ru­si­ja ga­li pa­gra­sin­ti ir bran­duo­li­niu gink­lu. Nuo 2016 me­tų „Is­kan­der 9K720“ vi­du­ti­nio nuo­to­lio ra­ke­tos dis­lo­kuo­tos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Net ir be bran­duo­li­nių už­tai­sų šios ra­ke­tos kel­tų rim­tą grės­mę, nes ga­lė­tų nai­kin­ti tai­ki­nius pla­čiu spin­du­liu, api­man­čiu ne tik Bal­ti­jos ša­lių ir Len­ki­jos, bet ir Vo­kie­ti­jos te­ri­to­ri­ją.

At­grą­sy­mas – ge­riau­sia strategija

Pa­sak Fe­li­xo Chan­go, aukš­čiau iš­dės­ty­tas sce­na­ri­jus ver­čia da­ry­ti iš­va­dą, kad tin­ka­miau­sia NA­TO stra­te­gi­ja – pa­da­ry­ti taip, kad Ru­si­ja nie­ka­da ne­si­ryž­tų ag­re­si­jai prieš Bal­ti­jos ša­lis. Šiuo tiks­lu NA­TO jau da­bar ro­tuo­ja re­gio­ne ne­di­de­les sau­su­mos ir oro pa­jė­gas. Jos skir­tos ne tik su­stip­rin­ti Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­bą ag­re­si­jos at­ve­ju, bet ir ga­ran­tuo­tų ki­tų NA­TO vals­ty­bių įsi­trau­ki­mą į konf­lik­tą, nes šie da­li­niai ne­iš­veng­tų smū­gio.

Vis­gi, pa­žy­mi eks­per­tas, NA­TO tu­ri la­biau pa­sis­teng­ti. Prieš­aki­nės NA­TO pa­jė­gos tu­rė­tų bū­ti stip­res­nės – bent jau pa­jė­gios už­ti­krin­ti, kad Ru­si­ja ne­ga­lė­tų blo­kuo­ti pa­stip­ri­ni­mo ke­lių. Be to, dau­ge­liui NA­TO ša­lių de­rė­tų iš nau­jo įver­tin­ti sa­vo įpras­ti­nių pa­jė­gų pa­jė­gu­mus ir ko­vi­nį pa­si­ren­gi­mą.

Ga­liau­siai, sie­kiant už­ti­krin­ti grei­tą NA­TO at­sa­ką, al­jan­so va­dams tu­ri bū­ti su­teik­ta tei­sė duo­ti ati­tin­ka­mus įsa­ky­mus na­cio­na­li­nėms pa­jė­goms. Api­bend­ri­nant, eks­per­to tei­gi­mu, NA­TO tu­rė­tų lai­ky­tis se­no ka­ry­bos afo­riz­mo: „no­ri tai­kos – ruo­škis ka­rui“.