Vienas sprendimas Lietuvos nepavers Honkongu
Įmo­nėms, in­ves­tuo­jan­čioms į ino­va­ci­jas, nuo ki­tų me­tų pla­nuo­ja­ma tai­ky­ti mo­kes­čių leng­va­tas. Vy­riau­sy­bė ti­ki­na no­rin­ti su­kur­ti pa­lan­kiau­sias Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) ino­va­ci­jų plė­tros są­ly­gas, ta­čiau eks­per­tai pa­žy­mi, kad vien mo­kes­čių leng­va­tų to­kiam tiks­lui pa­siek­ti ne­pa­kaks.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja siū­lo nu­sta­ty­ti, kad iš pa­čios įmo­nės su­kur­to in­te­lek­ti­nio tur­to, vyk­dant moks­li­nių ty­ri­mų eks­pe­ri­men­ti­nės plė­tros (MTEP) veik­lą, ko­mer­cia­li­za­vi­mo už­dirb­tas pel­nas bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mas 5 proc. pel­no mo­kes­čiu. Šiuo me­tu jam tai­ko­mas 15 proc. ta­ri­fas.

Sie­kiant pa­di­din­ti pro­duk­ty­vu­mą, no­ri­ma leis­ti įmo­nėms, įgy­ven­di­nan­čioms in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus ir in­ves­tuo­jan­čioms į tech­no­lo­gi­nį at­si­nau­ji­ni­mą, ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pel­ną pa­tir­to­mis iš­lai­do­mis su­si­ma­žin­ti iki 100 pro­cen­tų. Šiuo me­tu jos ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pel­ną pa­tir­to­mis iš­lai­do­mis ga­li su­si­ma­žin­ti iki 50 pro­cen­tų.

Leng­va­tos tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo ki­tų me­tų. Aiš­ki­na­ma, kad pa­na­šūs mo­kes­ti­niai pa­leng­vi­ni­mai ga­lio­ja Hon­kon­ge, Ai­ri­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Lau­kia 1 mlrd. eu­rų investicijų

Anot prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio, Vy­riau­sy­bei teks ap­sisp­ręs­ti, ko­kiam kon­kre­čiai in­te­lek­ti­niam tur­tui bū­tų tai­ko­mas leng­va­ti­nis pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas. „Ne­bus ga­li­ma įsi­gy­ti la­bai ge­ro au­to­mo­bi­lio ir sa­ky­ti, jog tai su­si­ję su įmo­nės plė­tra ir at­ei­ti­mi“, – ti­ki­no jis.

Fi­nan­sų mi­nis­tro Vi­liaus Ša­po­kos tei­gi­mu, šio­mis mo­kes­čių leng­va­to­mis sie­kia­ma, kad į Lie­tu­vą kas­met bū­tų pri­trauk­ta po 1 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jų.

„Y­ra dar ke­le­tas dar­bų, ku­riuos tu­ri­me at­lik­ti: su­tvar­ky­ti reg­la­men­ta­vi­mo ba­zę dėl in­te­lek­ti­nės ap­sau­gos, nu­sta­ty­ti ki­to­kio po­bū­džio san­ty­kius tarp vers­lo, moks­lo ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, pa­ša­lin­ti ydin­gus ad­mi­nis­tra­ci­nius bar­je­rus. Tuo­met ga­lė­si­me kal­bė­ti apie rea­lius re­zul­ta­tus“, – tvir­ti­no jis.

Ma­žins emig­ra­ci­ją, pri­trauks talentų

S. Skver­ne­lio nuo­mo­ne, mi­nė­tos mo­kes­čių leng­va­tos yra ak­tua­lios kal­bant apie vals­ty­bės at­ei­tį. Jis ak­cen­ta­vo, kad rei­kia pa­ska­tin­ti vals­ty­bę, vers­lą ir moks­lą žvelg­ti to­lyn, pa­da­ry­ti, kad Lie­tu­va tap­tų pa­trauk­li ta­len­tams, ku­rian­tiems žmo­nėms.

Prem­je­ras ti­ki, jog siū­lo­mi spren­di­mai kar­tu su ki­to­mis prie­mo­nė­mis ga­li pri­si­dė­ti prie emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mo, pri­trauk­ti nau­jų ta­len­tų ir su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­gas kur­ti bei plės­ti vers­lą, ga­my­bą, steig­ti dar­bo vie­tas.

„Gal­vo­ja­me ne vien apie bė­das, ku­rias tu­ri­me spręs­ti šian­dien (pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mą, emig­ra­ci­ją), bet ir apie prob­le­mas, su ku­rio­mis su­si­dur­si­me at­ei­ty­je. To­dėl, iš­ana­li­za­vę tarp­tau­ti­nę pa­tir­tį, pa­si­ta­rę su mū­sų ša­lies moks­li­nin­kais ir vers­lo at­sto­vais, siū­lo­me nau­ją ska­ti­ni­mo prie­mo­nių pa­ke­tą“, – aiš­ki­no S. Skver­ne­lis.

Ša­lys, ku­rio­se, kaip nu­ro­do Vy­riau­sy­bė, ga­lio­ja pa­na­šios kaip Lie­tu­vo­je su­pla­nuo­tos mo­kes­čių leng­va­tos, ne per me­tus ta­po to­kios, ko­kios yra da­bar.

V. Ša­po­ka įsi­ti­ki­nęs, jog pla­nuo­ja­mi pa­leng­vi­ni­mai at­vers nau­jų ga­li­my­bių. „Tai šan­sas Lie­tu­vai, nes tu­ri­me pui­kią inf­ras­truk­tū­rą, nors la­bai ma­žai nau­do­ja­mą, taip pat pa­siū­ly­si­me ge­riau­sią vi­so­je ES star­ti­nį mo­kes­čių pa­ke­tą. Kū­ry­bin­gų žmo­nių ne­sto­ko­ja­me, jie ga­lės įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas Lie­tu­vo­je“, – tei­gė mi­nis­tras.

Už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų plė­tros agen­tū­ros „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Man­tas Ka­ti­nas ma­no, kad pa­trauk­les­nis mo­kes­čių re­ži­mas, kaip ir ki­tos ga­li­mos leng­va­tos iš­ra­di­mų ko­mer­cia­li­za­vi­mui, ne tik pa­ge­rin­tų Lie­tu­vos ino­va­ci­jų eko­sis­te­mą, pa­ska­tin­tų vie­tos įmo­nes plės­tis, bet ir tap­tų ge­ru par­da­vi­mų pa­siū­ly­mu sie­kiant pri­trauk­ti ino­va­ty­vias už­sie­nio bend­ro­ves.

„Tai bū­tų tvir­tas pir­mas žings­nis. Ki­tas – lanks­tu­mas ir ad­mi­nis­tra­vi­mo pa­pras­ti­ni­mas. Sie­kiant įti­kin­ti, kad MTEP mo­kes­ti­nės leng­va­tos, pa­ska­tos bū­tų nau­do­ja­mos ir iš es­mės keis­tų in­ves­ti­ci­nę ap­lin­ką, pri­va­lu su­da­ry­ti pa­lan­kias są­ly­gas jų ad­mi­nis­tra­vi­mui su­pap­ras­tin­ti. Ta­da to­mis leng­va­to­mis bū­tų efek­ty­viai nau­do­ja­ma­si“, – pa­brė­žė jis.

Bū­ti­na spręs­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bės klausimą

Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to na­rė Ra­sa Bud­ber­gy­tė Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­vas įver­ti­no kaip ge­ras. Juo­lab jog pa­gal ino­va­ci­jų kū­ri­mą, kaip ro­do įvai­rūs ty­ri­mai, vel­ka­mės ES uo­de­go­je.

Rasa Budbergytė./ Alinos Ožič nuotrauka

„Ti­krai rei­kia pa­ska­tin­ti, kad bū­tų dau­giau in­ves­tuo­ja­ma į moks­li­nę eks­pe­ri­men­ti­nę plė­trą. Ta­čiau ar tai iš tie­sų pa­grin­di­nis da­ly­kas, ku­rį šiuo me­tu tu­ri­me pa­da­ry­ti? Ar yra di­des­nė pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ir mes per mo­kes­čių pert­var­ką ga­li­me ban­dy­ti spręs­ti tuos klau­si­mus Lie­tu­vo­je, ar iš tie­sų mums da­bar pri­ori­te­ti­nis da­ly­kas – kal­bė­ti apie tai, jog rei­kia in­ves­tuo­ti į ino­va­ci­jas? Man tai ly­gia­ver­čiai da­ly­kai, bet šian­dien iš fi­nan­sų mi­nis­tro ne­iš­gir­dau, kad jis ke­ti­na ką nors pa­siū­ly­ti, kaip mes ža­da­me spręs­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bės klau­si­mus“, – pa­žy­mė­jo Au­di­to ko­mi­te­to na­rė.

Ra­sa Bud­ber­gy­tė: „Re­for­ma, kaip pa­da­ry­ti Lie­tu­vą kon­ku­ren­cin­gą, yra ne­leng­va, vie­na nau­ja leng­va­ta mes to ti­krai ne­pa­siek­si­me.“

R. Bud­ber­gy­tė ak­cen­ta­vo pa­lai­kan­ti vi­sas prie­mo­nes, ku­rios ska­tin­tų nau­jų, ge­rai mo­ka­mų dar­bo vie­tų kū­ri­mą. Ta­čiau par­la­men­ta­rė pa­kar­to­jo, kad Lie­tu­vo­je yra di­džiu­lė ne­ly­gy­bė tarp pa­ja­mų, gau­na­mų iš dar­bo san­ty­kių, ir pa­ja­mų, gau­na­mų iš ka­pi­ta­lo. Tai ro­do ne vie­nas ty­ri­mas.

„Jei­gu kal­ba­me apie tai, jog mums rei­kia dau­giau tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, tu­ri­me su­da­ry­ti pa­trauk­lią ap­lin­ką, kad in­ves­tuo­to­jai no­rė­tų pa­si­rink­ti mū­sų ša­lį, ku­ri yra ma­ža rin­ka ir dėl eko­no­mi­nių sank­ci­jų Ru­si­jai ti­krai ne to­kia pa­trauk­li kaip bu­vo anks­čiau. Ma­ny­čiau, rei­kia gal­vo­ti ir apie tai, ko­kio­mis mo­kes­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis ga­li­me pri­si­dė­ti spren­džiant pa­ja­mų ne­ly­gy­bės klau­si­mą. Ne­pa­kan­ka ti­kė­tis, kad kas nors at­eis, su­kurs nau­jų dar­bo vie­tų ir mū­sų žmo­nės pa­si­jus ly­ges­ni“, – dės­tė Sei­mo na­rė.

Lie­tu­vai, sie­kian­čiai pri­ar­tė­ti prie dau­giau­sia in­ves­ti­ci­jų pri­trau­kian­čių vals­ty­bių, ne­už­teks pa­siū­ly­ti vien pel­no mo­kes­čio leng­va­tos. Anot R. Bud­ber­gy­tės, mū­sų ša­ly­je vis dar eg­zis­tuo­ja di­de­li ad­mi­nis­tra­ci­niai su­var­žy­mai vers­lui, vie­ša­sis sek­to­rius per­ne­lyg iš­si­pū­tęs, in­ves­tuo­to­jams ne­pa­trauk­lūs ir ki­ti da­ly­kai. „Iš tie­sų re­for­ma, kaip pa­da­ry­ti Lie­tu­vą kon­ku­ren­cin­gą, yra ne­leng­va, vie­na nau­ja leng­va­ta mes to ti­krai ne­pa­siek­si­me“, – kons­ta­ta­vo po­li­ti­kė.

Tin­ka­ma kryptis

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas pa­lai­ko Vy­riau­sy­bės idė­jas ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas į ino­va­ci­jas. Ta­čiau LLRI siū­lo ženg­ti dar to­liau – vi­siš­kai ne­ap­mo­kes­tin­ti rein­ves­tuo­ja­mo pel­no, t. y. pi­ni­gų, ku­rie pa­lie­ka­mi įmo­nė­se. „Ma­nau, bū­tų ne­tin­ka­mas pa­si­rin­ki­mas ne­ap­mo­kes­tin­ti tik aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų rein­ves­tuo­ja­mo pel­no. Sa­ky­čiau, de­rė­tų ne­ap­mo­kes­tin­ti vi­sų in­ves­ti­ci­jų, ku­rios yra pa­lie­ka­mos įmo­nė­je. Ap­mo­kes­tin­ti rei­kė­tų iš įmo­nių iš­ima­mas pa­ja­mas“, – kal­bė­jo jis.

Ša­lys, ku­rio­se, kaip nu­ro­do Vy­riau­sy­bė, ga­lio­ja pa­na­šios kaip Lie­tu­vo­je su­pla­nuo­tos mo­kes­čių leng­va­tos, ne per me­tus ta­po to­kios, ko­kios yra da­bar. Ta­čiau, pa­sak Ž. Ši­lė­no, Lie­tu­va žen­gia ge­ra link­me. „Tik per ino­va­ci­jas ir di­des­nės ver­tės su­kū­ri­mą mes vi­si ge­riau gy­ven­si­me. Kryp­tis yra tei­sin­ga, tik ne­rei­kia žiū­rė­ti siau­rai“, – ak­cen­ta­vo eks­per­tas.

Sie­kiant Azi­jos tig­rais ti­tu­luo­ja­mų Hon­kon­go ir Sin­ga­pū­ro, ku­rie pa­gal eko­no­mi­nės lais­vės in­dek­sus uži­ma pir­mą­sias vie­tas, sėk­mės, Lie­tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti pri­im­ti tam ti­kri spren­di­mai.

„Re­cep­tas pa­pras­tas: ma­ža, efek­ty­vi val­džia, ma­ži mo­kes­čiai, mi­ni­ma­lus re­gu­lia­vi­mas ir vi­so­ke­rio­pų są­ly­gų su­da­ry­mas vi­siems žmo­nėms, ku­rie no­ri Lie­tu­vo­je kur­ti, dirb­ti, kad jiems čia bū­tų ge­riau­sia. Hon­kon­gas ir Sin­ga­pū­ras – ge­ri pa­vyz­džiai, nes jie rea­liai iš nie­ko su­kū­rė sa­vo eko­no­mi­nius ste­buk­lus: ne iš ko­kių nors iš­ka­se­nų, dir­ba­mos že­mės lau­kų, o vien iš žmo­nių su­ma­nu­mo. Jei­gu Lie­tu­vo­je su­ma­niems žmo­nėms bus pa­pras­ta dirb­ti, jei­gu jie čia bus ver­ti­na­mi ir tu­rės ge­ras są­ly­gos, ei­na­me tin­ka­mu ke­liu. Ta­čiau juo rei­kia il­gai ei­ti, ne vie­nus me­tus, ne vie­ną ka­den­ci­ją“, – pa­brė­žė Ž. Ši­lė­nas.

Ska­tins investuoti

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja (LPK) pa­svei­ki­no po­li­ti­kų pa­stan­gas kur­ti in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą ska­ti­nan­čią mo­kes­čių ap­lin­ką. Pri­me­na­ma, jog pra­mo­ni­nin­kai nuo­sek­liai ne vie­nus me­tus siū­lė Vy­riau­sy­bei nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pel­ną su­ma­žin­ti in­ves­ti­ci­jų iš­lai­dų dy­džiu iki 100 pro­cen­tų.

„Džiu­gu, kad pa­ga­liau į šį siū­ly­mą bu­vo at­siž­velg­ta, nes toks ne­ap­mo­kes­ti­ni­mas pa­ska­tins pra­mo­ni­nin­kus ir ki­tas įmo­nes in­ves­tuo­ti į mo­der­nes­nes ga­my­bos tech­no­lo­gi­jas. Šis spren­di­mas lei­džia ti­kė­tis aukš­tes­nio ša­lies tech­no­lo­gi­jų ly­gio, di­des­nio kon­ku­ren­cin­gu­mo ir dau­giau tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų“, – sa­kė LPK Ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to va­do­vė Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė.

5 proc. pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas, anot jos, ge­ra ini­cia­ty­va. Ta­čiau ky­la daug klau­si­mų, kaip ji bus įgy­ven­di­na­ma. „E­sa­me pa­si­ren­gę bend­ra­dar­biau­ti, kad ini­cia­ty­va bū­tų įgy­ven­din­ta ir nau­din­ga vi­soms įmo­nėms, in­ves­tuo­jan­čioms į MTEP, o ne vien toms, ku­rios tu­ri ge­rus mo­kes­čių kon­sul­tan­tus. Ver­tin­da­mi sis­te­miš­kai ma­to­me, jog dar rei­kė­tų su­kur­ti ati­tin­ka­mas pa­ska­tas steig­ti nau­jas ino­va­ty­vias įmo­nes, ku­rian­čias ino­va­ty­vius pro­duk­tus“, – aiš­ki­no D. Ri­ma­šaus­kai­tė.

Jos ma­ny­mu, taip pat la­bai svar­bu, kad bū­tų ne­su­dė­tin­ga pa­si­nau­do­ti in­ves­ti­ci­jų leng­va­to­mis, kad tai ne­su­kel­tų di­de­lės ad­mi­nis­tra­ci­nės naš­tos.

„Sie­kiant di­des­nio efek­to ir pla­tes­nio nau­do­ji­mo­si in­ves­ti­ci­jų pa­ska­to­mis, de­rė­tų su­vie­no­din­ti in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to pri­pa­ži­ni­mo kri­te­ri­jus trans­por­to prie­mo­nėms ir ne­kil­no­ja­ma­jam bei kil­no­ja­ma­jam tur­tui. Taip pat leng­va­tos ne­rei­kė­tų ter­mi­nuo­ti. Tu­rė­tų bū­ti pra­plės­tas tin­ka­mų tur­to gru­pių są­ra­šas, lei­džia­ma nau­do­tis leng­va­ta ir tais at­ve­jais, kai įsi­gy­ja­mas Lie­tu­vos rin­kai ar sek­to­riui ino­va­ty­vus tur­tas, nors jis sa­vai­me nė­ra nau­jas. Ti­ki­mės, jog to­liau bus žen­gia­mi ir ki­ti mo­kes­čių sis­te­mos per­žiū­ros žings­niai, to­kie kaip dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ni­mas, svar­bus ša­lies gy­ven­to­jų ge­ro­vei bei vers­lo kon­ku­ren­cin­gu­mui“, – var­di­jo D. Ri­ma­šaus­kai­tė.