Viena iš A. Ramanausko Vanago nužudymo bylų artėja prie pabaigos
Ket­vir­ta­die­nį Kau­no apy­gar­dos teis­mas bai­gė įro­dy­mų ty­ri­mą by­lo­je, ku­rio­je bu­vęs KGB par­ei­gū­nas Sta­nis­lo­vas Drė­lin­gas kal­ti­na­mas Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go su­ėmi­mo, kan­ki­ni­mų ir nu­žu­dy­mo by­lo­je. Ki­ta­me po­sė­dy­je nu­ma­ty­tos bai­gia­mo­sios kal­bos.

Ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me po­sė­dy­je liu­di­jo Il­ja Vo­rob­jo­vas – taip pat bu­vęs KGB dar­buo­to­jas, ku­rio by­la dėl ana­lo­giš­ko nu­si­kal­ti­mo nag­ri­nė­ja­ma ta­me pa­čia­me teis­me. Sa­vo by­lo­je pa­si­nau­do­jęs tei­se ne­duo­ti par­ody­mų, šia­me pro­ce­se I.Vo­rob­jo­vas pa­sa­ko­jo, kad dar­bą KGB pa­si­rin­ko vie­toj tar­ny­bos so­vie­tų ar­mi­jo­je.

Jis tei­gė tuo me­tu pil­nai ne­sup­ra­tęs, kas per įstai­ga yra KGB – tie­siog dir­bęs, nes tuo me­tu rei­kė­jo dar­bo.

„Gai­liuo­si, kad ten dir­bau, bet į ar­mi­ją la­bai ne­no­rė­jau ei­ti“, – sa­kė liu­dy­to­jas.

Jis ne­pri­si­mi­nė 1 tūkst. rub­lių, ku­riuos ga­vo kaip pre­mi­ją už sėk­min­gą ope­ra­ci­ją. Liu­dy­to­jas tvir­ti­no įvai­rias su­mas gau­da­vęs nuo­lat, jos bū­da­vo ir kom­pen­sa­ci­jos, to­dėl ne­su­reikš­mi­no ir to­kio prie­do.

By­lo­je liu­di­ju­si A.Ra­ma­naus­ko-Va­na­go du­kra Auk­su­tė Ra­ma­naus­kai­tė-Sko­kaus­kie­nė, ku­ri pri­pa­žin­ta nu­ken­tė­ju­sią­ja, pri­si­mi­nė iš­gy­ve­ni­mus, ku­riuos pa­ty­rė, kai jos tė­vai bu­vo su­lai­ky­ti ir kan­kin­ti.

„Aš li­kau vai­kas, ku­riam at­ėmė tė­vus. Na, tie­siog ati­ma ta­vo tė­vus, po kan­ki­ni­mų duo­da vie­ną pa­si­ma­ty­mą, at­ve­da į KGB rū­sius, ant ta­vęs šau­kia. (...) At­ve­da tė­vą, ku­ris be vie­nos akies, su­ža­lo­tas. Po trum­po pa­si­ma­ty­mo jį grie­bia kaip vil­kai, iš­tem­pia, iš­vel­ka vai­ko aki­vaiz­do­je“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris.

A.Ra­ma­naus­kai­tė-Sko­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo bu­vu­si užau­gin­ta mo­čiu­tės, o il­gai gy­ve­no ne­le­ga­liai, ne­tu­rė­da­ma jo­kio so­vie­ti­nio ta­pa­ty­bės do­ku­men­to. Do­ku­men­tais ji pa­si­rū­pi­no tik, kai tė­vus su­ėmė, taip pa­aiš­kė­jo, kie­no ji du­kra. Pa­sak nu­ken­tė­ju­sio­sios, tai ge­ro­kai ap­sun­ki­no jos ga­li­my­bes vė­liau mo­ky­tis, dirb­ti.

Bu­vęs so­vie­ti­nių rep­re­si­nių struk­tū­rų par­ei­gū­nas S.Drė­lin­gas šio­je by­lo­je kal­ti­na­mas 1956 me­tų spa­lį da­ly­va­vęs slap­to­je ope­ra­ci­jo­je, su­lai­kant lie­tu­vių gink­luo­to pa­sip­rie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­nei val­džiai vie­ną par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo va­dų ir jo žmo­ną Bi­ru­tę Ma­žei­kai­tę - Van­dą.

Po su­ėmi­mo A.Ra­ma­naus­kas bu­vo įka­lin­tas KGB ka­lė­ji­me Vil­niu­je. Maž­daug me­tus žiau­riai fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai kan­kin­tas Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jas 1957 me­tų rug­sė­jo 24-25 die­no­mis Lie­tu­vos SSR Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nuo­spren­džiu nu­teis­tas mir­ties baus­me. Nuo­spren­dis įvyk­dy­tas tų pa­čių me­tų lap­kri­čio 29 die­ną Vil­niu­je.

Ki­tas teis­mo po­sė­dis nu­ma­ty­tas gruo­džio 19 die­ną.

Su so­vie­tų oku­pa­ci­ja Lie­tu­vo­je po­ka­rio me­tais ko­vo­jo apie 50 tūkst. par­ti­za­nų, dar va­din­tų „miš­ko bro­liais“.

So­vie­tų dik­ta­to­riaus Jo­si­fo Sta­li­no val­dy­mo me­tais po­ka­riu žu­vo dau­giau kaip 21 tūkst. re­zis­ten­tų, jų šei­mų na­rių ir rė­mė­jų.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui Lie­tu­vos teis­mai ga­li pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais siek­ta su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

Už so­viet­me­čiu vyk­dy­tas žu­dy­nes so­cia­li­niu ar po­li­ti­niu pa­grin­du, jei tai ne­kė­lė grės­mės lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mui, ne­ga­li­ma baus­ti kaip už ge­no­ci­dą, ta­čiau teis­mai pri­va­lo įver­tin­ti, ar tai ne­bu­vo ki­ti nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, tei­gia­ma Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­me.