Vidaus reikalų ministras: 2018 metai turėtų būti pereinamieji valstybės tarnybai
Vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čius tu­rė­tų su­ma­žė­ti jau šie­met – dar prieš ki­tą­met pla­nuo­ja­mą įves­ti nau­ją val­di­nin­kų dar­bo reg­la­men­ta­vi­mą, sa­ko vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Ei­mu­tis Mi­siū­nas.

Anot ministro, prie jo vadovaujamos ministerijos parengtų pataisų svarstymo Ministrų kabinetas grįš trečiadienį, nors įstatymų rengėjai ir neatsižvelgia į visas įvairių institucijų išsakytas pastabas.

„Visada yra diskusijos, ar reikia naikinti rezervą, ar reikia atsisakyti priedų, yra tokių temų, kur galima diskutuoti iki nugriuvimo, ir nesurasime vienos nuomonės. Tai yra politiniai sprendimai, kad nutarta atsisakyti rezervo, atsisakyti papildomo vertinimo, suteikti didesnę diskreciją vadovams skiriant darbo užmokestį ir taip toliau“, – BNS antradienį sakė E. Misiūnas.

Gruodį Vyriausybės pasitarime siūlomai valstybės tarnybos pertvarkai išsakyta pastabų ir dėl finansinio pagrindimo – buvo abejonių, ar tikrai keliant valdininkų algas nereikės papildomo finansavimo. E. Misiūnas antradienį BNS sakė, kad valstybės institucijos jau 2018 metais turės atsisakyti dalies darbuotojų, kad likusiesiems nuo 2019 metų galėtų pasiūlyti didesnes algas.

Anksčiau skaičiuota, kad nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą papildomai 2019 metais valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų.

„Tas pažadas, kad įgyvendinant reformą reikės minimaliai lėšų, lieka. Iš principo darant reformas darbuotojų skaičius sumažės ir tų papildomų pinigų poreikis bus gerokai mažesnis arba jo visai nebus (...). Pereinamieji metai ir yra šie 2018 metai. Jeigu nuo 2019 metų įstatymas įsigaliotų, tai pereinamasis laikotarpis būtų 2018 metų pabaiga“, – aiškino ministras.

Anksčiau jis yra sakęs, kad norint neskirti reformai papildomų lėšų reikėtų valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 7–8 procentais. Šiuo metu valstybės tarnautojų yra per 50 tūkstančių.

Vidaus reikalų ministro aiškinimu, pertvarkos reikia, nes dabar valstybės tarnyba nėra patraukli dėl mažų atlyginimų, sunku pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus. Anot jo, šiuo metu mažiausias darbo užmokestis valstybės tarnyboje yra 400 eurų, o vidutinis – mažiau nei 800 eurų.

Nauju įstatymu būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti algą iš koeficientų intervalo. Taip pat numatyta galimybė kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.

Ministerija siūlo supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant jų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.

Ministerija taip pat siūlo naikinti valstybės tarnybos rezervą.

Tarp pirminiame projekte siūlytų reformos ypatumų – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams.

Kartu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokestį. Anksčiau svarstyta, kad pakoreguotas Vidaus tarnybos statutas galėtų įsigalioti nuo 2018 metų sausio.