Vertingiausi šalies parkai sulauks dėmesio
Kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tais pa­skelb­ti vals­ty­bi­nės reikš­mės par­kai Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nių fon­dų bei vals­ty­bės lė­šo­mis bus gai­vi­na­mi – tvar­ko­mi jų žel­di­niai, ta­kai, at­ku­ria­mi hid­ro­lo­gi­niai įren­gi­niai.

Tie­sa, pir­miau­sia bus tvar­ko­mi sep­ty­ni pa­tys ver­tin­giau­si ir dau­giau­sia lan­ky­to­jų pri­trau­kian­tys vals­ty­bi­niai par­kai iš 32 įtrauk­tų į vals­ty­bi­nės reikš­mės par­kų są­ra­šą. Tai Pa­ne­mu­nės ir Rau­do­nės par­kai Jur­bar­ko ra­jo­ne, As­tra­vo dva­ro – Bir­žų ra­jo­ne, Gel­gau­diš­kio – Ša­kių ra­jo­ne, Kur­tu­vė­nų – Šiau­lių ra­jo­ne bei Tra­kų Vo­kės ir Sa­pie­gų re­zi­den­ci­jos par­kai Vil­niu­je. Šiems par­kams at­nau­jin­ti nu­ma­ty­ta skir­ti 4 mln. eu­rų. Į lė­šas ga­lės pre­ten­duo­ti in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus par­en­gu­sios Jur­bar­ko, Ša­kių, Bir­žų ir Šiau­lių ra­jo­nų bei Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės.

Fi­nan­sa­vi­mo ne­su­lauks ver­tin­gi, bet pri­va­čių sa­vi­nin­kų val­do­mi par­kai. Mat par­aiš­kas gau­ti fi­nan­sa­vi­mą ga­lės teik­ti tik sa­vi­val­dy­bės kar­tu su par­tne­rė­mis – vals­ty­bi­nė­mis ar vie­šo­sio­mis įstai­go­mis. Sa­vi­val­dy­bės pa­čios ir skelbs rei­kia­mų dar­bų kon­kur­sus.

Trau­kia lankytojus

Tarp par­kų, lau­kian­čių spe­cia­lis­tų pa­gal­bos, yra ir Pa­ne­mu­nės pei­za­ži­nis, ka­dai­se gar­sė­jęs sa­vo kas­ka­di­niais tven­ki­niais, alė­jo­mis. Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo Pa­ne­mu­nės pi­lies, ku­rios prie­igo­se yra šis par­kas, ve­dė­jas An­ta­nas Švei­be­ris, nors jau daug de­šimt­me­čių Pa­ne­mu­nės par­kas ne­bu­vo iš es­mės tvar­ko­mas, jis kas­met vis dar su­trau­kia tūks­tan­čius lan­ky­to­jų. „Žmo­nės la­bai mėgs­ta pa­si­vaikš­čio­ti po jį. Kar­tais net į pi­lį ne­už­su­ka pa­žiū­rė­ti eks­po­zi­ci­jų, o ei­na tie­siai į par­ką“, – tei­gė A. Švei­be­ris. Ma­no­ma, kad 15 ha par­kas Pa­ne­mu­nės pi­lies šiau­ri­nė­je pu­sė­je pra­dė­tas for­muo­ti XVI am­žiaus pra­džio­je. Bu­vo ne tik so­di­na­mi me­džiai, ki­ti au­ga­lai, bet ir iš­kas­ti pen­ki kas­ka­do­mis su­jung­ti tven­ki­niai. Prie jų sto­vė­jo ir ke­tu­ri van­dens ma­lū­nai. Vė­liau pa­sta­ty­ta oran­že­ri­ja, įreng­tas žvė­ry­nas.

Tven­ki­niai yra iš­li­kę iki mū­sų die­nų. Tie­sa, da­bar jie jau ne to­kie, ko­kie bu­vo prieš ke­lis šimt­me­čius. Nors ir ge­ro­kai pa­veik­ti me­tų naš­tos, jie vis dar yra žmo­nių trau­kos cen­tras. Pa­sak A. Švei­be­rio, par­ko lan­ky­to­jai mėgs­ta pa­si­vaikš­čio­ti tven­ki­nių pa­kran­tė­mis, pa­sė­dė­ti ant suo­le­lių, pa­sig­ro­žė­ti gam­tos vaiz­dais, ku­rie vi­su sa­vo gro­žiu at­sisk­lei­džia pa­va­sa­rį, kai pra­žys­ta krū­mai, su­ža­liuo­ja me­džiai, taip pat ru­de­nį, kai au­ga­lai pa­si­puo­šia įvai­rias­pal­viais la­pais. Trau­kia ir le­gen­do­mis api­pin­tos kal­ve­lės. Ant vie­nos jų yra kop­ly­čia. Ma­no­ma, kad ji bu­vo pa­sta­ty­ta XX am­žiaus pra­džio­je, kai pi­ly­je bei par­ke šei­mi­nin­ka­vo vie­nuo­liai sa­le­zie­čiai.

Bus tik pradžia

A. Švei­be­ris „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo, kad nuo 1982 me­tų, kai Pa­ne­mu­nės pi­lis bu­vo per­duo­ta Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jai, šiai te­ko rū­pin­tis ir ge­ro­kai su­nio­ko­to par­ko prie­žiū­ra. Ta­čiau trūks­tant lė­šų par­kas ne­bu­vo at­nau­ji­na­mas, tik tvar­ko­mas – iš­pjau­na­mi kai ku­rie me­džiai bei krū­mai, jie ge­ni­mi, šie­nau­ja­ma žo­lė. Da­bar jau rei­kia tvar­ky­ti ir pa­čius tven­ki­nius, liep­te­lius, at­nau­jin­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kus, pa­tyž­tan­čius po stip­res­nio lie­taus.

„Šis par­kas yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, tad bet kaip ir bet ko ja­me ne­ga­li­me da­ry­ti“, – tei­gė Pa­ne­mu­nės pi­lies res­tau­ra­vi­mu be­si­rū­pi­nan­ti ar­chi­tek­tė Vi­du­tė Po­vi­laus­kai­tė. Pa­sak ar­chi­tek­tės, no­ri­ma at­kur­ti kla­si­cis­ti­nio sti­liaus par­ką, o pir­muo­ju eta­pu nu­ma­ty­ta su­tvar­ky­ti žel­di­nius bei ta­kus, kiek vė­liau – ir hid­ro­tech­ni­ką.

Iš­pjo­vus sa­vai­mi­nius žel­di­nius, bū­tų at­ver­ta erd­vė vaiz­dams iš Pa­ne­mu­nės pi­lies į Ne­mu­ną, taip pat at­kur­tos alė­jos, se­nie­ji pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kai. Ta­čiau su­ži­no­ti, kur jie drie­kė­si, be ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­mų ne­pa­vyks. Ar­cheo­lo­gų pa­gal­bos pri­reiks ir nu­sta­tant, ku­rio­je vie­to­je bu­vo šlai­ti­niai laip­tai iš pi­lies nu­si­leis­ti į Ne­mu­no pa­kran­tę. Rei­ka­lin­gi ir dend­ro­lo­gi­niai ty­ri­mai, jie ga­li už­truk­ti apie me­tus. „Par­ko tvar­ky­mas par­ei­ka­laus di­de­lių in­ves­ti­ci­jų. Aki­vaiz­du, kad iš ES gau­ti pi­ni­gai bus tik di­de­lių dar­bų pra­džia“, – tei­gė ar­chi­tek­tė.

Dar tik planuoja

Iš sep­ty­nių at­rink­tų par­kų, ku­riems tvar­ky­ti nu­ma­ty­ta ES fon­dų lė­šų, Jur­bar­ko ra­jo­ne yra ir is­to­ri­niu bei kul­tū­ri­niu pa­vel­du iš­sis­ki­rian­tis Rau­do­nės pi­lies miš­rios struk­tū­ros par­kas, api­man­tis 27 ha te­ri­to­ri­ją. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė jau yra su­lau­ku­si pir­mi­nių siū­ly­mų, kaip jį bū­tų ga­li­ma su­tvar­ky­ti, ko­kią veik­lą ja­me nu­ma­ty­ti, kad par­kas bū­tų pa­trauk­lus lan­ky­to­jams. „Su­ma­ny­mų ir idė­jų tu­ri­me ge­ro­kai dau­giau, nei ga­li­me tam ti­kė­tis fi­nan­sa­vi­mo“, – ver­tin­da­mas at­si­ve­rian­čias ga­li­my­bes tei­gė Rau­do­nės se­niū­nas Čes­lo­vas Meš­kaus­kas.

Kai spe­cia­lis­tai įver­tins Rau­do­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vų siū­ly­mų ati­tik­tį fi­nan­sa­vi­mo są­ly­goms, par­ko su­tvar­ky­mo vi­zi­ja bus pri­sta­ty­ta vi­suo­me­nei. Tad dis­ku­si­jas, per ku­rias bus ieš­ko­ma op­ti­ma­lių spren­di­mų, nu­ma­to­ma tęs­ti.

„Par­kų tvar­ky­mas ne­abe­jo­ti­nai di­di­na ir di­dins mū­sų kraš­to pa­trauk­lu­mą, ta­čiau par­ei­ka­laus ir dau­giau eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­dų, to­dėl jau da­bar ieš­ko­me ga­li­my­bių šia naš­ta pa­si­da­ly­ti su ga­li­mais par­tne­riais ar in­ves­tuo­to­jais. Krei­pė­mės ir į Vy­riau­sy­bę dėl na­cio­na­li­nio sta­tu­so su­tei­ki­mo Rau­do­nės pi­lies ir par­ko komp­lek­sui, ti­kė­da­mie­si gau­ti tie­sio­gi­nį fi­nan­sa­vi­mą iš vals­ty­bės biu­dže­to“, – tvir­ti­no Jur­bar­ko ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Skir­man­tas Moc­ke­vi­čius.

Tik vals­ty­bi­niams parkams

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų ir kraš­to­vaiz­džio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vid­man­tas Be­za­ras „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad at­ren­kant par­kus, ku­rie pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­mi ES lė­šo­mis, bu­vo at­siž­velg­ta į tai, kiek šie par­kai yra ver­tin­gi dėl juo­se au­gan­čių re­tų me­džių rū­šių ar su­kaup­tų au­ga­lų ko­lek­ci­jų, ar jie bu­vo pro­jek­tuo­ti gar­sių ar­chi­tek­tų, taip pat – kaip gau­siai jie lan­ko­mi.

„Pa­ne­mu­nės pi­lis jau su­tvar­ky­ta ir gra­žė­ja, su­lau­kia vis dau­giau lan­ky­to­jų, bet gre­ta esan­čio par­ko būk­lė yra pra­sta. Pa­na­ši pa­dė­tis ir Gel­gau­diš­kio par­ke – dva­ras jau res­tau­ruo­tas, o par­kas te­bė­ra ap­leis­tas. Sa­pie­gų re­zi­den­ci­jos par­kui Vil­niaus An­ta­kal­nio mi­kro­ra­jo­ne taip pat la­bai rei­kia pa­gal­bos, nes so­viet­me­čiu jis bu­vo pa­vers­tas ka­riš­kių li­go­ni­nės te­ri­to­ri­ja“, – pa­sa­ko­jo V. Be­za­ras.

Anot jo, no­ri­ma, kad pa­si­nau­do­jant ES lė­šo­mis bū­tų iš­ryš­kin­tas šių par­kų sa­vi­tu­mas, jų dend­ro­lo­gi­nės ver­ty­bės, o ne at­lik­ti di­džiau­sių fi­nan­si­nių iš­tek­lių rei­ka­lau­jan­tys in­ži­ne­ri­niai dar­bai, nors bū­tent to la­biau­siai ir no­rė­tų sa­vi­val­dy­bės, ku­rių te­ri­to­ri­jo­se yra par­kai. Mat pi­ni­gai iš kraš­to­vaiz­džio ap­sau­gos prog­ra­mos skir­ti bū­tent par­kams re­ge­ne­ruo­ti, pert­var­ky­ti – me­džiams su­tvar­ky­ti, se­niems me­džiams at­gai­vin­ti, apž­val­gai pa­ge­rin­ti, me­lio­ra­ci­jos sis­te­mai re­kons­truo­ti, au­ga­lų rū­šių įvai­ro­vei pa­gau­sin­ti. Par­kų at­nau­ji­ni­mas tu­rė­tų bū­ti baig­tas iki 2022 me­tų.