Verslo pažadai piniginių nepastorins
Sei­mui ren­gian­tis svars­ty­ti nau­ją Dar­bo ko­dek­są, pa­si­gir­do val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ ul­ti­ma­tu­mas: už li­be­ra­les­nį dar­bo san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mą bus bal­suo­ja­ma, jei darb­da­viai įsi­pa­rei­gos di­din­ti at­ly­gi­ni­mus. Vers­las aiš­ki­na, kad ne­įma­no­ma pri­vers­ti vi­sų įmo­nių kel­ti al­gas, to­kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais ne­ti­ki ir prof­są­jun­gos.

Tri­ša­lei ta­ry­bai bai­gus de­ry­bas dėl nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so ir Vy­riau­sy­bei pri­ta­rus šiam do­ku­men­tui, jis bei su­si­ju­sios įsta­ty­mų pa­tai­sos ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti pra­dė­tos svars­ty­ti Sei­me.

Pla­nuo­ja­ma, kad li­be­ra­les­nis dar­bo san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mas įsi­ga­lios nuo lie­pos mė­ne­sio. Ta­čiau tam ga­li kil­ti kliū­čių. Da­lis val­dan­čio­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) na­rių iš­kė­lė są­ly­gą, ka­da bal­suos už nau­ją­jį ko­dek­są.

Ti­ki vers­lu, bet įspėja

Va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­ją su­ren­gę „vals­tie­čiai“ par­la­men­ta­rai To­mas To­mi­li­nas ir Vir­gi­ni­jus Sin­ke­vi­čius pa­siun­tė sig­na­lą, kad ne­pa­si­ra­šius tri­ša­lio su­si­ta­ri­mo dėl dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo ir ki­tų so­cia­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ga­li ne­su­lauk­ti par­amos Sei­me.

Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Sin­ke­vi­čius sa­kė, kad darb­da­viams ne­įsi­pa­rei­go­jus mo­kė­ti di­des­nių al­gų jis bal­suos prieš Dar­bo ko­dek­są. „Bet esu ti­kras, kad tas su­si­ta­ri­mas bus pa­si­ra­šy­tas. Įdė­jo­me la­bai daug pa­stan­gų į to­kio su­si­ta­ri­mo pa­grin­dų ren­gi­mą, į kon­sul­ta­ci­jas. Aš ma­tau tik ge­ra­no­riš­ku­mą iš vers­lo pu­sės. Ta­čiau taip, jei­gu jo­kio ge­ra­no­riš­ku­mo ne­bus par­ody­ta, aš bal­suo­siu prieš“, – pa­brė­žė jis.

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas T. To­mi­li­nas taip pat tvir­ti­no, kad vers­lui ne­si­lai­kant įspa­rei­go­ji­mų ne­bus ga­li­my­bės bal­suo­ti už Dar­bo ko­dek­są. „Ma­nau, kad tiek vers­las, tiek dar­buo­to­jai ir ly­giai taip pat mes esa­me su­in­te­re­suo­ti lai­ky­tis to su­si­ta­ri­mo nuo pat pra­džių, kas bu­vo su­tar­ta. Ta­čiau jei­gu pra­de­da­me nuo kaž­ko­kių pa­žei­di­mų, tai nė­ra ga­li­my­bės bal­suo­ti už“, – kal­bė­jo jis.

Be­reikš­mai susitarimai

Sei­mo pri­im­tą Dar­bo ko­dek­są per­nai ve­ta­vu­si pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ma­no, kad sie­kis pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą tarp Vy­riau­sy­bės, darb­da­vių ir prof­są­jun­gų dėl dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo yra ge­ras. Ta­čiau ji pa­žy­mė­jo, kad nė­ra ga­li­my­bių pri­vers­ti vers­lą jo lai­ky­tis.

“In­ten­ci­ja iš pri­nci­po yra ge­ra. No­ras, kad vers­las įsi­pa­rei­go­tų ar­ba žiū­rė­tų į mū­sų dar­buo­to­ją ki­to­mis aki­mis, ne­gu bu­vo iki šiol, nes mū­sų at­ly­gi­ni­mai yra vis dar ma­žiau­si re­gio­ne. At­ly­gi­ni­mai au­ga dėl eko­no­mi­nio au­gi­mo. 5–6 proc. au­gi­mas yra ob­jek­ty­vus au­gi­mas. Ar įma­no­ma pri­vers­ti pri­va­tų vers­lą su­si­ta­ri­mais ir gra­žio­mis dek­la­ra­ci­jo­mis įgy­ven­din­ti at­ly­gi­ni­mų au­gi­mą? Ne. Nė­ra jo­kių ins­tru­men­tų to­kiam su­si­ta­ri­mui įgy­ven­din­ti“, – aiš­ki­no ša­lies va­do­vė.

D. Gry­baus­kai­tė taip pat ak­cen­ta­vo, kad nau­ja­ja­me Dar­bo ko­dek­se bū­ti­na nu­ma­ty­ti prie­mo­nes ap­sau­go­ti dar­buo­to­jus.

„Dar­buo­to­jų so­cia­li­nė ap­sau­ga tu­ri bū­ti įtrauk­ta į Dar­bo ko­dek­są, o ne kaž­ko­kie su­si­ta­ri­mai, ku­rių ne­įma­no­ma įgy­ven­din­ti. Iš ti­krų­jų pa­kei­ti­mai yra es­mi­niai. Be­veik dau­giau nei pu­sė prie­mo­nių, ku­rias siū­liau, jau yra įgy­ven­din­ta. Silp­niau­siai at­ro­do pro­fe­si­nių są­jun­gų po­zi­ci­jos. Jei­gu bū­tų dau­giau ins­tru­men­tų ap­gin­ti dar­buo­to­jų so­cia­li­nę pa­dė­tį ir ga­li­my­bes de­rė­tis su darb­da­viu, to­kie da­ly­kai tu­rė­tų bū­ti Dar­bo ko­dek­se, o ne be­reikš­miuo­se su­si­ta­ri­muo­se“, – tei­gė pre­zi­den­tė.

Abe­jo­ja ge­ra valia

Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Čer­niaus­kas sa­ko, kad džiu­gu, jei­gu darb­da­viai įsi­pa­rei­gos di­din­ti al­gas. Ta­čiau jis tuo abe­jo­ja. „Su darb­da­viais esa­me pa­si­ra­šę ne vie­ną su­si­ta­ri­mą, bet kad jie jų lai­ky­tų­si... Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­si darb­da­viai to ne­si­lai­ko, ta­čiau da­lis ne­si­lai­ky­da­vo. Vi­so­kių yra darb­da­vių. Jei­gu su­si­ta­ri­mas ne­tap­tų pri­va­lo­mas kaip įsta­ty­mas, abe­jo­ju, kad vi­si darb­da­biai jo lai­ky­tų­si, ir al­gos di­dė­tų“, – aiš­ki­no jis.

Gra­ži­na Gruz­die­nė pa­brė­žia, jog mū­sų ša­ly­je nė­ra dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­kos, o Ar­tū­ras Čer­niaus­kas ma­no, kad nau­jo Dar­bo ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mą rei­kė­tų ati­dė­ti dar pus­me­čiui.

A. Čer­niaus­ko tei­gi­mu, kai ku­rio­se įmo­nė­se pa­si­ra­šo­mos ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys ir jo­se nu­ma­to­mas tam ti­kras at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas. Esą darb­da­viai ma­to, kad dar­buo­to­jų trūks­ta, ir bi­jo­da­mi jų ne­tek­ti di­di­na dar­bo už­mo­kes­tį. Jis svars­tė, kad prieš pa­lai­mi­nant re­vi­zuo­tą Dar­bo ko­dek­są vers­las ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti ne įsi­pa­rei­go­ji­mą, o ką nors pa­na­šaus į ko­lek­ty­vi­nį su­si­ta­ri­mą, kur bū­tų nu­ma­ty­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai vi­siems darb­da­viams, at­siž­vel­giant į eko­no­mi­nes są­ly­gas, inf­lia­ci­ją, gau­na­mą pel­ną ir pan., di­din­ti al­gas. „Ta­čiau abe­jo­ju, ar darb­da­viai pa­si­ra­šy­tų to­kį su­si­ta­ri­mą, ku­ris bū­tų tar­si įsta­ty­mas. Jei­gu tai bū­tų tik dek­la­ra­ty­vus su­si­ta­ri­mas, aiš­ku, sie­kis svei­kin­ti­nas, gal kai ku­rie darb­da­viai jo ir lai­ky­sis bei pa­di­dins at­ly­gi­ni­mus, bet kad vi­si tai da­ry­tų, tai ti­krai ne“, – pa­kar­to­jo jis.

A. Čer­niaus­ko ma­ny­mu, nau­jo Dar­bo ko­dek­so įsi­ga­lio­ji­mą rei­kė­tų ati­dė­ti dar pus­me­čiui. Jis tei­gė, kad Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je vyks­tant de­ry­boms dėl tam ti­krų do­ku­men­to nuo­sta­tų darb­da­viai ne­no­rė­jo ei­ti į komp­ro­mi­sus. Po­zi­ci­jas pa­vy­ko su­de­rin­ti to­li gra­žu ne dėl vi­sų punk­tų.

„Jei­gu Sei­mas pa­sa­ky­tų, jog dar ne­su­si­de­rė­jo­te dėl vis­ko, ir kol to ne­pa­da­ry­si­te, ko­dek­sas ne­įsi­ga­lios, de­ry­bos bū­tų leng­ves­nės, lanks­tes­nės, nes darb­da­viai su­pras­tų, kad tik su­si­ta­rus įsta­ty­mas ga­li įsi­ga­lio­ti. Tar­tis ga­li­ma dar dėl daug ko“, – pa­ti­ki­no prof­są­jun­gų at­sto­vas.

Romo Jurgaičio nuotrauka.

Ge­riau­sia dau­gy­ba – dalyba

Mais­ti­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kė Gra­ži­na Gruz­die­nė par­la­men­ta­rų ra­gi­ni­mą darb­da­viams įsi­pa­rei­go­ti mo­kė­ti di­des­nes al­gas įver­ti­no kaip ge­rą in­ten­ci­ją. Ji ak­cen­ta­vo, kad įgy­ven­din­ti to­kį sie­kį įma­no­ma tik per sek­to­rių su­si­ta­ri­mus. „Ta­čiau ne­įvar­di­jant kon­kre­čių skai­čių bus kaip ir to pa­sa­ky­mo, kad nie­kas ne­brangs, at­ve­ju“, – iro­ni­za­vo ji.

Pa­sak G. Gruz­die­nės, vers­las jau se­niai ga­lė­jo su­sip­ro­tė­ti ir im­tis Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se gy­vuo­jan­čios pra­kti­kos – nu­ma­ty­ti tam ti­krą me­ti­nį dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mą kon­kre­čia­me sek­to­riu­je. Nu­ma­ty­ta su­ma al­gas pa­kė­lu­sios įmo­nės vė­liau ga­li pri­dė­ti ir dar dau­giau pi­ni­gų dar­buo­to­jams. „Tai yra nor­ma­li eu­ro­pi­nė pra­kti­ka, ir taip ga­lė­tų bū­ti Lie­tu­vo­je“, – sa­kė ji.

G. Gruz­die­nė ap­gai­les­ta­vo, kad mū­sų ša­ly­je nė­ra dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­kos. Jos tei­gi­mu, Vy­riau­sy­bė tu­ri pri­žiū­rė­ti, kaip šio­je sri­ty­je el­gia­si darb­da­viai. „Ne­se­niai pa­si­ra­šė­me vie­ną ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį. Jo­je nu­ma­ty­tas 8 proc. at­ly­gi­ni­mų pa­di­di­ni­mas ir me­ti­nės pre­mi­jos už re­zul­ta­tus. Kaip po­pie­žius sa­kė, ge­riau­sia dau­gy­ba yra da­ly­ba. Jei­gu darb­da­viai taip elg­tų­si, ne­bū­tų to­kios si­tua­ci­jos kaip da­bar, emig­ra­ci­jos“, – aiš­ki­no prof­są­jun­gos pir­mi­nin­kė.

Rei­ka­lin­gos komp­lek­si­nės priemonės

Lie­tu­vos darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Da­nu­ko Ar­laus­ko tei­gi­mu, apie dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­ką vers­las kal­ba jau se­niai. Jis pri­mi­nė, kad pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo par­eng­tas pro­jek­tas, kaip tas me­cha­niz­mas tu­rė­tų at­ro­dy­ti. „Iš ti­krų­jų ne­kal­ba­me apie tam ti­krą tei­si­nį įsi­pa­rei­go­ji­mą, kad kiek­vie­na įmo­nė įsi­pa­rei­go­tų di­din­ti al­gas 5 proc. ar pan. Iš ti­krų­jų tai ne­įma­no­ma. Įma­no­ma, jei­gu su dar­buo­to­ju su­da­rai su­tar­tį ar nu­ma­tai ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je“, – aiš­ki­no jis ir pa­žy­mė­jo, kad be­maž treč­da­lis smul­kio­jo vers­lo dir­ba su ne­igia­ma pel­no mar­ža, to­dėl ne­tu­ri ga­li­my­bių itin di­din­ti al­gų.

Anot D. Ar­laus­ko, kol ne­ra­si­me me­cha­niz­mo, už­ti­kri­nan­čio, kad 10 me­tų lai­ko­tar­piu at­ly­gi­ni­mai pa­augs tam ti­kra pro­por­ci­ja, su­nku ti­kė­tis su­stab­dy­ti emig­ra­ci­ją.

„To­dėl min­tis pa­pras­ta – ko rei­kia tam, kad darb­da­viai su­ge­bė­tų ge­ne­ruo­ti di­des­nes pel­no mar­žas, įmo­nė­se dir­ban­tys dar­buo­to­jai ge­ne­ruo­tų di­des­nes pa­ja­mas, nuo ku­rių mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai? Ket­vir­ta­die­nį Vy­riau­sy­bė­je bu­vo ge­ra dis­ku­si­ja, su­si­rin­ko vers­las, ir per dvi va­lan­das iš es­mės su­dė­lio­jo­me vi­so ka­bi­ne­to pir­maei­les prie­mo­nes. Vien nau­jas Dar­bo ko­dek­sas, ku­ris įsi­ga­lios nuo lie­pos 1 die­nos, jei­gu įsi­ga­lios, sa­vai­me nei la­bai pa­di­dins užim­tu­mą, nei at­ly­gi­ni­mus. Rei­ka­lin­gos komp­lek­si­nės prie­mo­nės, pir­miau­sia – ki­toks mū­sų po­žiū­ris į eko­no­mi­ką, – pa­brė­žė jis. – No­riu pa­teik­ti pa­pras­tą skai­čių, kad su­pras­tu­mė­te, kur yra es­mė. Jei­gu pa­žiū­rė­si­me mū­sų eks­por­to struk­tū­rą, 43 proc. vi­so eks­por­to su­da­ro ja­vai – t. y. že­ma pri­dė­ti­nė ver­tė. Aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tas mū­sų eks­por­to struk­tū­ro­je su­da­ro apie 7 pro­cen­tus. Per de­šimt me­tų tai be­veik ne­pa­si­kei­tė. De­ja, pro­duk­ty­vu­mas ne­au­ga. Mū­sų pa­si­rin­ki­mas, ko­kiu ke­liu ei­na­me: ar kad kiek­vie­nas dar­buo­to­jas tu­rė­tų dar­bą, taip pat ir že­mės ūky­je, ku­ris yra vi­siš­kai ne­efek­ty­vus, ar pri­pa­žįs­ta­ma, kad mū­sų eko­no­mi­ka ne­efek­ty­vi ir spren­džia­me, ką rei­kia pa­da­ry­ti tam, jog ji tap­tų efek­ty­vi.“