Verda diskusijos dėl dvigubos pilietybės ir jos formuluočių
Sei­mo dar­bo gru­pė dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mo svars­to dvi for­mu­luo­tes, abi jos leis­tų iš­lai­ky­ti gi­mi­mu įgy­tą Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę.

„Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Arvydas Nekrošius.

„Dar kitas siūlymas, 12 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: išskyrus konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“, – alternatyvų variantą pristatė A. Nekrošius.

Dėl formuluotės referendumui darbo grupė planuoja apsispręsti kitą savaitę, o tada imtis kitų organizacinių darbų

Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, tuo metu pasaulio lietuviai siūlo svarstyti ir vėlesnę datą, per 2020 metų Seimo rinkimus.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.