Vėl siūlo išskirtines sąlygas dvasininkams
Rug­sė­jo pa­bai­go­je par­la­men­te ne­pri­ta­rus siū­ly­mui pen­si­nio am­žiaus su­lau­ku­siems ša­ly­je re­gis­truo­tų ir vals­ty­bės pri­pa­žįs­ta­mų tra­di­ci­nių re­li­gi­nių bend­ri­jų dva­si­nin­kams iš­mo­kas pa­di­din­ti tris kar­tus, Sei­mo na­riai Pe­tras Gra­žu­lis, Jur­gis Raz­ma bei Vy­tau­tas Gap­šys ne­nu­lei­do ran­kų ir re­gis­tra­vo nau­jas pa­tai­sas.

Jei­gu bū­tų pa­lai­min­ti Vals­ty­bi­nių šal­pos iš­mo­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­rie, anot Sei­mo tei­si­nin­kų, pa­žei­džia kons­ti­tu­ci­nį as­me­nų ly­gy­bės įsta­ty­mui pri­nci­pą, iš­mo­kos iš vals­ty­bės ki­še­nės pen­si­nio am­žiaus dva­si­nin­kams pa­di­dė­tų nuo 104 iki 312 eu­rų.

Ti­ki­si bū­ti išgirstas

Kaip LŽ aiš­ki­no P. Gra­žu­lis, rug­sė­jo 29 die­ną Sei­me bal­suo­jant dėl prieš po­rą me­tų pa­teik­to siū­ly­mo tie­siog įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­mas, to­dėl ir tei­kia­mos nau­jos pa­tai­sos. Tie­sa, jos nie­kuo ne­sis­ki­ria nuo anks­tes­nių. „Dva­si­nin­kai tu­ri bū­ti ger­bia­mi net tuo­met, kai su­lau­kia se­nat­vės“, – sa­kė P. Gra­žu­lis. Jis ne­slė­pė, kad ir pats yra ki­lęs iš ku­ni­gų gi­mi­nės.

Anot par­la­men­ta­ro, iš­mo­kų pa­di­di­ni­mas var­gu ar tap­tų su­nkia naš­ta vals­ty­bei, nes į pen­si­ją iš­ėju­sių dva­si­nin­kų ga­li bū­ti tik 100–125. Tad per me­tus pa­pil­do­mai iš vals­ty­bės biu­dže­to rei­kė­tų apie 300 tūkst. eu­rų. „Vals­ty­bė to nė ne­pa­jus­tų. Ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, Vo­kie­ti­jo­je net ir at­ly­gi­ni­mus dva­si­nin­kams vals­ty­bė mo­ka, ir pen­si­jas, o mes dis­ku­tuo­ja­me dėl iš­mo­kų se­nat­vė­je“, – ste­bė­jo­si P. Gra­žu­lis. Jis vy­lė­si, kad šį­kart Sei­mas jo bal­są iš­girs, mat siū­ly­mą dar pa­si­ra­šė kon­ser­va­to­rius J. Raz­ma ir „dar­bie­tis“ V. Gap­šys.

Nuo­mo­nės nekeis

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Kris­ti­na Miš­ki­nie­nė ko­le­gų ini­cia­ty­vą lin­ku­si pri­skir­ti po­pu­liz­mui prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus. Ją ste­bi­no tai, kad no­ri­ma grįž­ti prie to pa­ties, dėl ko Sei­mas jau bal­sa­vo. „Vy­riau­sy­bė to­kioms pa­tai­soms ne­pri­ta­rė, ne­pri­ta­rė tei­si­nin­kai, to­kia bu­vo ir mū­sų ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Ne­ma­nau, kad per trum­pą lai­ką si­tua­ci­ja pa­ki­to“, – sa­kė ji.

Mi­ni­ma­lias ga­ran­ti­jas tra­di­ci­nių re­li­gi­nių bend­ri­jų dva­si­nin­kams se­nat­vė­je už­ti­kri­na įsta­ty­mais jau įtvir­tin­tos nuo­sta­tos – vi­sų tra­di­ci­nių baž­ny­čių ir re­li­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų dva­si­nin­kų tar­ny­bos lai­kas iki 1995 me­tų sau­sio 1 die­nos pri­ly­gi­na­mas as­mens vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo sta­žui, o nuo 1999 me­tų spa­lio 1 die­nos tra­di­ci­nių ir ki­tų vals­ty­bės pri­pa­žin­tų re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių, bend­ri­jų dva­si­nin­kai ir tik vie­nuo­ly­ne dir­ban­tys vie­nuo­liai pri­va­lo­mai drau­džia­mi vals­ty­bi­niu so­cia­li­niu pen­si­jų drau­di­mu. Be to, tra­di­ci­nių re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių, bend­ri­jų dva­si­nin­kų, re­li­gi­nių apei­gų pa­tar­nau­to­jų ir ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo gau­na­mos pa­ja­mos ne­ap­mo­kes­ti­na­mos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu.

Pa­sak K. Miš­ki­nie­nės, dva­si­nin­kai, kaip ir ki­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, tu­ri ga­li­my­bių pa­pil­do­mai draus­tis sa­va­ran­kiš­kai. To­dėl iš­skir­ti dva­si­nin­kus iš ki­tų ša­lies gy­ven­to­jų, mo­kant tris­kart di­des­nes šal­pos iš­mo­kas, ka­žin ar bū­tų so­cia­liai tei­sin­ga. To­kios iš­im­tys ne­nu­ma­ty­tos ir da­bar ren­gia­ma­me so­cia­li­nia­me mo­de­ly­je.

„E­su įsi­ti­ki­nu­si, kad gar­baus am­žiaus su­lau­ku­siais ku­ni­gais Lie­tu­vo­je pa­si­rū­pi­na­ma, jie ne­pa­lie­ka­mi li­ki­mo va­liai“, – pa­žy­mė­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė.

Pa­si­rū­pi­na bažnyčia

Lie­tu­vo­je dau­giau­sia yra ka­ta­li­kų ku­ni­gų – per 800. Kiek­vie­na vys­ku­pi­ja yra nu­sta­čiu­si sa­vo tvar­ką, kaip rū­pi­na­ma­si jų bui­ti­mi, svei­ka­ta ir ki­tais po­rei­kiais. Ta­čiau lai­ko­ma­si bend­rų pa­grin­di­nių pri­nci­pų – ar ku­ni­gai sirg­tų, ar bū­tų gar­baus am­žiaus, jais vis vien bus pa­si­rū­pin­ta, nes jie iš­lai­ko­mi baž­ny­čios sąs­kai­ta.

„Pa­gal Baž­ny­čios ka­no­nus į pen­si­ją ku­ni­gai iš­ei­na su­lau­kę 75 me­tų. To­kių mū­sų vys­ku­pi­jo­je yra apie 15. Į pen­si­ją iš­ėju­sius ku­ni­gus iš­lai­ko par­api­jos. Ta­čiau bū­na, kad net su­lau­kęs to­kio am­žiaus ku­ni­gas dar kle­bo­nau­ja ar­ba gelbs­ti kle­bo­nui – au­ko­ja Mi­šias, tei­kia ki­tus pa­tar­na­vi­mus“, – LŽ pa­sa­ko­jo Vil­ka­viš­kio vys­ku­po ge­ne­ral­vi­ka­ras Gin­tau­tas Ku­lie­šius. Anot jo, kai ku­ni­gams, ne­svar­bu, ar jie jau su­lau­kė pen­si­nio am­žiaus, ar ne, gre­sia pa­pil­do­mos iš­lai­dos vais­tams ar ki­to­kioms bū­ti­noms so­cia­li­nėms reik­mėms, gelbs­ti Ku­ni­gų so­li­da­ru­mo fon­das. Į jį tam ti­krą da­lį su­ren­ka­mų au­kų mo­ka vi­si vys­ku­pi­jos ku­ni­gai.

Pa­na­šūs fon­dai su­da­ry­ti vi­so­se vys­ku­pi­jo­se. LŽ duo­me­ni­mis, iš jų kai ku­rio­se vys­ku­pi­jo­se ku­ni­gams, ku­rie ne­be­pa­jė­gia au­ko­ti mi­šių, mo­ka­mos 150–200 eu­rų iš­mo­kos.

LŽ kal­bin­tas Lie­tu­vos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios vys­ku­pas Min­dau­gas Sa­bu­tis tei­gė, kad jie kol kas nė­ra nu­sta­tę tvar­kos, kaip bū­tų rū­pi­na­ma­si į pen­si­ją iš­ėju­siais ir par­ei­gų at­lik­ti ne­ga­lin­čiais ku­ni­gais, nes to­kių šiuo me­tu iš 26 tar­nau­jan­čių ku­ni­gų nė­ra nė vie­no. Anot jo, esant rei­ka­lui gar­baus am­žiaus ku­ni­gais ti­krai bū­tų pa­si­rū­pin­ta.