Vėl regimas progresinių mokesčių miražas
So­cial­de­mo­kra­tų va­do­vo pos­to sie­kian­čiam par­la­men­ta­rui And­riui Pa­lio­niui su­sku­bus į po­li­ti­kų dar­bot­var­kę grą­žin­ti prog­re­sy­vaus pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo klau­si­mą, „vals­tie­čių“ ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis par­agi­no lauk­ti, kol sa­vo žo­dį dėl mo­kes­čių tars Vy­riau­sy­bė, o kon­ser­va­to­rių ir li­be­ra­lų at­sto­vai bei eko­no­mis­tai pri­mi­nė al­ter­na­ty­vius biu­dže­to su­rin­ki­mo bū­dus.

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to (BFK) pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Pa­lio­nis įre­gis­tra­vo Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rias pri­ėmus prog­re­si­niai mo­kes­čiai bū­tų tai­ko­mi ne tik dar­bo už­mo­kes­čiui, bet ir ki­toms gy­ven­to­jų pa­ja­moms, pa­vyz­džiui, at­si­ra­du­sioms par­da­vus tur­tą, ga­vus di­vi­den­dų ir pa­na­šiai.

Nuo ko­men­ta­rų susilaiko

Pa­gal A. Pa­lio­nio pa­siū­ly­mą, as­me­nys, gau­nan­tys iki 20 tūkst. eu­rų per me­tus (apie 1667 eu­rus per mė­ne­sį), bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mi tai­kant da­bar­ti­nį 15 proc. ta­ri­fą. Jei­gu as­muo gau­na dau­giau me­ti­nių pa­ja­mų, jų da­lis nuo 20 tūkst. eu­rų iki 30 tūkst. eu­rų (1667–2500 eu­rų per mė­ne­sį) bū­tų ap­mo­kes­ti­na­ma 16 proc., o da­lis, sie­kian­ti nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. eu­rų (2500–3333 eu­rai per mė­ne­sį), – 17 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu. Jei­gu as­muo gau­na dau­giau kaip 40 tūkst. me­ti­nių pa­ja­mų (per 3333 eu­rus kas mė­ne­sį), šią ri­bą vir­ši­jan­čioms pa­ja­moms bū­tų tai­ko­mas 18 proc. ta­ri­fas. Prog­re­si­niai mo­kes­čiai ne­bū­tų tai­ko­mi pa­ja­moms, už­dir­ba­moms tu­rint vers­lo liu­di­ji­mą.

So­cial­de­mo­kra­tų par­tne­rių „vals­tie­čių“ ly­de­ris R. Kar­baus­kis va­kar žur­na­lis­tams sa­kė ne­no­rin­tis šio klau­si­mo ko­men­tuo­ti, kol ne­bus pa­teik­tas Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos prie­mo­nių pla­nas. Jis pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos prog­ra­mo­je prog­re­si­nių mo­kes­čių klau­si­mas įra­šy­tas, ta­čiau rei­kė­tų „ieš­ko­ti me­cha­niz­mo, ku­ris su­veik­tų“.

Siū­lo alternatyvas

Sei­mo BFK pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas li­be­ra­las Kęs­tu­tis Gla­vec­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, jog li­be­ra­lai yra prieš bet ko­kį mo­kes­čių di­di­ni­mą. Anot jo, jei­gu jau rei­kia pa­di­din­ti biu­dže­to pa­ja­mas, tei­sin­giau bū­tų ne įves­ti prog­re­si­nius mo­kes­čius, o plės­ti ap­mo­kes­ti­na­mą­ją ba­zę, tai yra ap­mo­kes­tin­ti vi­sas pa­ja­mas ir tur­tą.

„Dar svars­ty­čiau“, – pa­klaus­tas, ar bal­suo­tų už A. Pa­lio­nio pa­siū­ly­mą, sa­kė K. Gla­vec­kas.

Kur kas ka­te­go­riš­kes­nės nuo­mo­nės lai­kė­si Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas kon­ser­va­to­rius Dai­nius Krei­vys. Jo ma­ny­mu, prog­re­si­nių mo­kes­čių įve­di­mas bū­tų jau­nų žmo­nių, ku­rie dir­ba „nau­jo­jo­je eko­no­mi­ko­je“ (pa­vyz­džiui, to­kiuo­se pa­slau­gų cen­truo­se kaip „Barc­lay‘s“ – aut.), bau­di­mas.

„Jei­gu la­bai no­ri­ma su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į pra­stai su­ren­ka­mą pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM). Sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­vo­je ne­su­ren­ka­ma apie 36 proc. šio mo­kes­čio. Tai mi­li­jo­nai eu­rų“, – kal­bė­jo D. Krei­vys.

Kad iš­ei­ties ieš­ko­ma ne ten, kur rei­kė­tų, ma­no ir „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis. Jo tei­gi­mu, A. Pa­lio­nio pa­siū­ly­mo įves­ti prog­re­si­nius mo­kes­čius es­mė aps­kri­tai ne­aiš­ki, juo­lab kad siū­lo­mi ta­ri­fai vie­no­kio ir ki­to­kio dy­džio pa­ja­moms ski­ria­si mi­ni­ma­liai, o tai ne­da­ry­tų di­de­lio po­vei­kio su­ren­kant biu­dže­tą.

„Vals­ty­bės ga­li­my­bės fi­nan­suo­ti ki­tas sri­tis dėl to­kio pa­kei­ti­mo ap­čiuo­pia­mai ne­pa­di­dė­tų. Tai pa­siū­ly­mas dėl pa­siū­ly­mo“, – įsi­ti­ki­nęs N. Ma­čiu­lis.

Jo tei­gi­mu, ki­ta bė­da ta, jog siū­lant mi­nė­tus prog­re­si­nių mo­kes­čių ta­ri­fus pa­mirš­ta­ma, kad prog­re­sy­vus ap­mo­kes­ti­ni­mas Lie­tu­vo­je yra ir da­bar, tik jis ne taip aki­vaiz­džiai ma­to­mas, nes at­si­ran­da per ne­ri­bo­tas so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas ir ma­žas iš­mo­kas. „Jei­gu kal­ba­me apie mo­kes­čių kei­ti­mą, rei­kė­tų pra­dė­ti nuo „Sod­ros“ įmo­kų ri­bų nu­sta­ty­mo“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­žy­mė­jo N. Ma­čiu­lis.

Kar­tu jis at­krei­pė dė­me­sį, kad var­gu ar kas nors pa­gal­vo­jo, kiek vai­kų au­gi­na gy­ven­to­jai, ku­rių pa­ja­moms no­ri­ma tai­ky­ti nau­jus ta­ri­fus. „Y­ra to­kių šei­mų, kur už­dir­ba tik vie­nas as­muo, o šei­ma au­gi­na 3–4 vai­kus. Tad ri­ba – apie 1700 eu­rų, nuo ku­rios di­dė­tų mo­kes­čiai, to­kiai šei­mai yra ko­ne mi­ni­mu­mas, vos lei­džian­tis pra­gy­ven­ti. O jei­gu ji dar tu­ri fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų? Tuo­met su­pran­ta­me, kad ne­kal­ba­me apie tur­tin­gas šei­mas. Pa­gal Eu­ro­pos stan­dar­tus jos net ne­pris­ki­ria­mos vi­du­ri­nei kla­sei“, – tvir­ti­no „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas.

Jis re­ziu­ma­vo, kad to­kie pa­siū­ly­mai ne­pa­de­da stip­rin­ti vi­du­ri­nės kla­sės, pa­pil­dy­ti biu­dže­to, ku­ris vė­liau leis­tų di­din­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį.

Ga­li­mos nau­dos neskaičiavo

Kan­di­da­tas į so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­rius A. Pa­lio­nis ti­ki­no, kad „gau­tos pa­pil­do­mos pa­ja­mos leis­tų kom­pen­suo­ti da­lį ba­zi­nės pen­si­jos per­kė­li­mo į na­cio­na­li­nio biu­dže­to iš­lai­das ir taip su­ma­žin­tų „Sod­ros“ įmo­kas bei dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, to­dėl ma­žė­tų iš­si­ke­ro­jęs še­šė­lis“.

Jis ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek dėl siū­lo­mų pa­tai­sų pa­pil­nė­tų vals­ty­bės biu­dže­tas, esą tai pa­aiš­kė­tų 2019 me­tais.

„Gy­ven­to­jų, ku­rių me­ti­nės pa­ja­mos vir­ši­ja 20 tūkst. eu­rų, kas­met dau­gė­ja. Taip pat dau­gė­ja di­džiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių­jų, ta­čiau kiek tiks­liai (bū­tų su­rink­ta lė­šų – aut.), bus ga­li­ma pa­sa­ky­ti tik ga­vus dek­la­ra­ci­jas“, – dės­tė A. Pa­lio­nis.