Vėl juodinami Lietuvos partizanai
Ru­si­jos pro­pa­gan­dos ma­ši­na, nuo­lat sklei­džian­ti de­zin­for­ma­ci­ją apie jau­triau­sius Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­men­tus, vėl grę­žia­si į po­ka­rį. Kai­my­nės ša­lies po­kal­bių sve­tai­nė­se ne­trūks­ta tei­gi­nių apie Lie­tu­vos par­ti­za­nų da­ly­va­vi­mą ho­lo­kaus­te. Rei­ka­la­vi­mai pa­skelb­ti „žyd­šau­džių“ miš­ko bro­lių są­ra­šus plūs­ta į Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trą.

"Ho­lo­kaus­tas Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je pra­si­dė­jo ne nuo ma­si­nių žy­dų žu­dy­nių, vyk­do­mų vo­kie­čių SS, bet nuo pog­ro­mų, or­ga­ni­zuo­tų vie­tos gy­ven­to­jų“, „Dau­ge­lis tų, ku­riuos šian­dien lie­tu­viš­ka ži­niask­lai­da va­di­na „ko­vo­to­jais už lais­vę“, hit­le­ri­nės oku­pa­ci­jos me­tu bu­vo na­cių par­an­ki­niai ir žu­dė sa­vo kai­my­nus žy­dus, taip pat su­žeis­tus rau­do­nar­mie­čius, at­si­li­ku­sius nuo sa­vo da­li­nių. Iš­va­da­vus Lie­tu­vą nuo fa­šis­ti­nių oku­pan­tų, tie ban­di­tai, ne­spė­ję pa­spruk­ti kar­tu su hit­le­ri­nin­kais, pa­sis­lė­pė miš­kuo­se ir vyk­dė te­ro­ro iš­puo­lius, žu­dy­da­mi tai­kius gy­ven­to­jus“, „Lie­tu­vos na­cio­na­li­niai did­vy­riai - žy­dų žu­di­kai“, - to­kios ir pa­na­šios dis­ku­si­jos ver­da Ru­si­jos so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ne­re­tai jas pa­kurs­to vie­tos ži­niask­lai­da, ci­tuo­da­ma Krem­liui tar­nau­jan­čių is­to­ri­kų „ty­ri­mus“.

Įtam­pą ban­do­ma kurs­ty­ti ir Lie­tu­vo­je. „Y­ra as­me­nų, ku­rie nuo­lat ke­lia to­kį klau­si­mą. Šiuo me­tu rei­ka­lau­ja­ma skai­čiaus: iš­var­dy­ti par­ti­za­nus, ku­rie bu­vo žyd­šau­džiai. Bet net jei ir tu­rė­tu­me to­kios in­for­ma­ci­jos, ne­sa­me ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri da­ro tei­si­nes iš­va­das. Dėl jų rei­kia kreip­tis į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą“, - LŽ sa­kė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė.

Karolis Zikaras/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nu­si­tai­ky­ta į es­mi­nes vertybes

Anot ka­ro is­to­ri­ko Ka­ro­lio Zi­ka­ro, Lie­tu­vos par­ti­za­nų, kaip ban­di­tų, ho­lo­kaus­to da­ly­vių, na­ra­ty­vas de­zin­for­ma­to­rių iš­nau­do­ja­mas ban­dant įti­kin­ti mū­sų ša­lies gy­ven­to­jus, esą miš­ko bro­liai ne­bu­vo lais­vės ko­vo­to­jai. Be to, taip sie­kia­ma kur­ti lie­tu­vių, kaip fa­šis­tų, žyd­šau­džių, įvaiz­dį tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je.

„Par­ti­za­ni­nis ju­dė­ji­mas yra vie­na ideo­lo­gi­nių at­ra­mų, ant ku­rių lai­ko­si šiuo­lai­ki­nė Lie­tu­vos vals­ty­bė. Jį ins­pi­ra­vo pa­stan­gos at­kur­ti sa­vo vals­ty­bę po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro aud­rų. Šią ko­vą sie­kia­ma dis­kre­di­tuo­ti. Ma­tau to­kią ten­den­ci­ją - ko ge­ro, ir or­ga­ni­zuo­tą: vie­šų­jų ry­šių po­žiū­riu, jei il­gą lai­ką trans­liuo­si vie­ną ir tą pa­čią „ži­nią“, iš kon­teks­to iš­trauk­tą in­for­ma­ci­ją, per pa­vie­nius at­ve­jus ga­li dis­kre­di­tuo­ti vi­su­mą“, - kal­bė­jo is­to­ri­kas.

LGGRTC va­do­vės T. B. Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, ak­ty­viau­siai šio­je plot­mė­je, jau de­šimt­me­tį bom­bar­duo­da­mi cen­trą rei­ka­la­vi­mais, reiš­kia­si du as­me­nys, abu - Lie­tu­vos pi­lie­čiai. „Net esa­me pa­duo­ti į teis­mą, kad ne­pa­tei­kia­me skai­čių, ne­at­sa­ko­me į klau­si­mus. Ši prob­le­ma mums la­bai skau­di, ver­čia švais­ty­ti dar­bo lai­ką“, - kal­bė­jo ji.

Pa­sak T. B. Bu­raus­kai­tės, at­ski­rų par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo da­ly­vių ga­li­mas da­ly­va­vi­mas na­cis­ti­nės ka­riuo­me­nės ak­ci­jo­se prieš žy­dus An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais - la­bai komp­li­kuo­ta prob­le­ma. „Kas yra tie šal­ti­niai, ku­rie apie vie­ną ar ki­tą par­ti­za­ną yra ka­dai­se kaž­ką par­ašę? La­bai daž­nai bū­na, kad iš pra­džių ap­tin­ka­mas kal­ti­ni­mas dėl ga­lė­ju­sio bū­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su na­ciais, bet vė­liau to as­mens by­lo­je jo ne­lie­ka, toks įkal­tis ne­mi­ni­mas net so­vie­tų jam skelb­ta­me nuo­spren­dy­je. Jei nė­ra jo­kios pa­pil­do­mos me­džia­gos, vis­kas pri­klau­so nuo to, ko­kį do­ku­men­tą im­si vie­šin­ti“, - aiš­ki­no ji.

Kaip tvir­ti­no LGGRTC va­do­vė, pro­pa­gan­dos, pa­si­nau­do­jant iš­kreip­tu Lie­tu­vos is­to­ri­jos įvy­kių trak­ta­vi­mu, su­ak­ty­vė­ji­mo dės­nin­gu­mą ga­li­ma ma­ty­ti pla­čiau ana­li­zuo­jant ak­tua­li­jų pa­no­ra­mą. „Dau­giau­sia tas klau­si­mas es­ka­luo­ja­mas so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Nag­ri­nė­ti vi­sų tų pa­si­reiš­ki­mų ne­ma­to­me ga­li­my­bės, nes jei tai da­ry­tu­me, nie­kam dau­giau ne­tu­rė­tu­me lai­ko“, - kal­bė­jo T. B. Bu­raus­kai­tė.

At­rė­mė kaltinimus

LGGRTC Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­jo Ry­to Nar­vy­do tei­gi­mu, to, kaip vei­kia ne­drau­giš­kų vals­ty­bių pro­pa­gan­da, ne­rei­kė­tų ver­tin­ti la­bai skaus­min­gai. „Tur­būt nie­kam ne­bus di­de­lė nau­jie­na, kad iš tie­sų bū­ta as­me­nų, ku­rie ka­ro me­tais vie­naip ar ki­taip pri­klau­sė ko­kiam nors na­cių ba­ta­lio­nui, at­li­ko kaž­ko­kius veiks­mus 1941 me­tais, o vė­liau bu­vo tarp par­ti­za­nų. Ru­sų pro­pa­gan­da, be abe­jo­nės, ma­ni­pu­liuo­ja įvai­riais duo­me­ni­mis. Tą klau­si­mą ret­sy­kiais ke­lia ir kai ku­rios Iz­rae­lio or­ga­ni­za­ci­jos. LGGRTC bu­vo at­lie­ka­mi iš­sa­mūs ty­ri­mai, ver­ti­na­mas pa­var­džių są­ra­šas, nu­sta­ty­ti pa­vie­niai as­me­nys, da­ly­va­vę žu­dant žy­dus. Ži­no­ma, yra žmo­nių, ku­rie nuo­lat tuo do­mi­si: kai ku­riems nuo­šir­džiai rū­pi ši prob­le­ma, ki­ti tai da­ro pro­pa­gan­dos su­me­ti­mais, bet ar rei­kia dėl to la­bai iš­gy­ven­ti?“ - svars­tė jis.

Pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį di­džiau­sia dis­ku­si­ja dėl kal­ti­ni­mų Lie­tu­vos par­ti­za­nams da­ly­va­vus žy­dų žu­dy­nė­se per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ki­lo 2009 me­tais, va­di­na­ma­jai Lie­tu­vos žy­dų aso­cia­ci­jai Iz­rae­ly­je, va­do­vau­ja­mai iš mū­sų ša­lies ki­lu­sio Jo­si­fo A. Me­la­me­do, sa­vo tink­la­la­py­je pa­skel­bus dau­giau kaip 4 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­riems kli­juo­ta žyd­šau­džių eti­ke­tė, są­ra­šą. Ja­me mi­nė­ti ir Vy­čio Kry­žiaus or­di­nu už nuo­pel­nus Lie­tu­vos vals­ty­bei ap­do­va­no­tas bri­ga­dos ge­ne­ro­las Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas, bri­ga­dos ge­ne­ro­las Juo­zas Barz­da-Bra­daus­kas, par­ti­za­nas Juo­zas Luk­ša-Dau­man­tas, dau­gy­bė ki­tų pa­trio­tų.

Dve­jus me­tus dir­bu­si Lie­tu­vos is­to­ri­kų ko­man­da 2012-ųjų ge­gu­žę pa­skel­bė nu­sta­čiu­si per tūks­tan­tį lie­tu­vių, ku­rie da­ly­va­vo ho­lo­kaus­te. Ta­čiau ne­ras­ta jo­kių įro­dy­mų, kad prie žy­dų žu­dy­mo bū­tų pri­si­dė­ję su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ję par­ti­za­nų va­dai - in­for­ma­ci­ja apie tai skel­bia­ma LGGRTC tink­la­la­py­je.

Nuo prie­lai­dų, esą Lie­tu­vos par­ti­za­nai bu­vo ho­lo­kaus­to da­ly­viai, at­si­ri­bo­ja Lie­tu­vos žy­dų (lit­va­kų) bend­ruo­me­nė. „Kiek­vie­no­je tau­to­je, kaip ir kiek­vie­no­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, yra vi­so­kių žmo­nių. Bet po­zi­ci­jos, kad vi­si par­ti­za­nai da­ly­va­vo šau­dant žy­dus, ti­krai ne­si­lai­ko­me ir ne­si­lai­ky­si­me“, - LŽ sa­kė bend­ruo­me­nės at­sto­vas Ala­nas Le­vi­nas.

Sie­kia komp­ro­mi­tuo­ti valstybę

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rys is­to­ri­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vos par­ti­za­nų da­ly­va­vi­mo žy­dų žu­dy­nė­se klau­si­mas Ru­si­jos de­zin­for­ma­ci­nės pro­pa­gan­dos nau­do­ja­mas kaip įran­kis prieš Lie­tu­vą tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, ban­dant komp­ro­mi­tuo­ti vals­ty­bę.

„Nau­do­ja­mi fak­tai aki­vaiz­džiai iš­krai­po­mi. Tai ro­do ir fak­tas, kad pro­pa­gan­di­nin­kų skel­bia­mi ta­ria­mų do­ku­men­tų „rin­ki­niai“ iš­lei­džia­mi re­mian­tis 99 proc. mū­sų pa­čių ras­tų ir skelb­tų do­ku­men­tų šia te­ma, tik juos pri­sta­tant ki­ta­me kon­teks­te, ku­piū­ruo­jant, pa­tei­kiant ati­tin­ka­mus ko­men­ta­rus. Tai la­bai kryp­tin­ga Ru­si­jos de­zin­for­ma­ci­nio apa­ra­to po­li­ti­ka. Jos ne­ža­da­ma at­si­sa­ky­ti, kad ir ką da­ry­tu­me“, - tei­gė jis.

Pa­sak A. Anu­šaus­ko, par­ti­za­nų ir ho­lo­kaus­to te­mos es­ka­la­vi­mo pa­ty­ri­mas yra su­kaup­tas dar so­viet­me­čiu, kai KGB šią kryp­tį nau­do­jo prieš lie­tu­viš­kas or­ga­ni­za­ci­jas, ke­lian­čias Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės by­lą Va­ka­ruo­se. „Prob­le­ma la­bai ti­ko lie­tu­viams komp­ro­mi­tuo­ti. Pro­pa­gan­di­nin­kai iš­sky­rė jau­triau­sius is­to­ri­nius mo­men­tus, ku­rie Lie­tu­vo­je su­ke­lia daž­nai per­dė­tas reak­ci­jas - to la­biau­siai ir no­ri­ma. Taip sie­kia­ma su­kir­šin­ti, su­prie­šin­ti vi­suo­me­nę“, - kal­bė­jo is­to­ri­kas.