Vasario 16-osios Aktas perduodamas Lietuvai
Vo­kie­ti­jos at­sto­vai tre­čia­die­nį Lie­tu­vai ofi­cia­liai per­duos Va­sa­rio 16-osios ak­tą dėl ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mo.

Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašys Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager.

Ceremonijoje taip pat dalyvaus Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.

Po oficialaus perdavimo dokumentas bus atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus, sekmadienį muziejus pradės jį eksponuoti viešai.

Nepriklausomybės Aktas bus tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.

Atnaujinta ekspozicija

Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją. Ekspozicijos centrinė ašis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gyvenimą ir veiklą iliustruojanti istorinė medžiaga, išdėstyta trylikoje kambarių. Signatarų namų ekspozicija yra unikali, nes nuolat papildoma muziejaus įsigytomis, signatarų artimųjų dovanotomis ar paskolintomis relikvijomis.

Signatarų namų ekspozicija – XX a. pradžios tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istorija (1900–1918) – prasideda pasakojimu apie tautinį atgimimą Vilniuje ir nuoseklią lietuvių tautos kultūrinę bei politinę veiklą, vainikuotą nepriklausomybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. visa Lietuva, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kelias į nepriklausomybę – ilga 123 metų kova dėl lietuviško rašto, dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje, dėl teisės mokytis ir kalbėti gimtąja kalba, dėl teisės naudotis tautine simbolika, būti nepriklausoma tauta.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos (1915–1918) sąlygomis paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – konceptualus, lakoniškas 122 žodžių dokumentas, kuris vėliau, visus okupacijų metus, žadino nepriklausomybės viltį, kuris niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir buvo Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas 1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Pasirašyta nuoma

Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.

Vokietijai siųstą Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.