Vasario 16-osios Aktas: iš Vokietijos – jokių žinių, o Lietuvoje – ginčai
Iki vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mo li­ko dau­giau kaip pus­me­tis, ta­čiau vis dar ne­aiš­ku, ka­da, kaip ir aps­kri­tai ar bus eks­po­nuo­ja­mas Ber­ly­ne ras­tas vie­nas Va­sa­rio 16-osios ak­to ori­gi­na­lų. Dip­lo­ma­tai kal­ba apie vyks­tan­čias de­ry­bas, o is­to­ri­kai – apie tar­pu­sa­vio gin­čus.

Kal­bos apie Ak­to su­grą­ži­ni­mą ar de­po­na­vi­mą at­slū­gus eu­fo­ri­jai nu­ti­lo. Vo­kie­ti­jai ofi­cia­liai įteik­to do­ku­men­to at­sky­ri­mas iš ar­chy­vi­nės by­los bū­tų pre­ce­den­tas, tad da­bar de­ry­bų klau­si­mas yra Ak­to pa­sko­li­ni­mas, pa­vyz­džiui, vie­nų me­tų lai­ko­tar­piui. Ta­čiau Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai kol kas ap­si­ri­bo­ja ko­men­ta­rais apie tę­sia­mus po­kal­bius, apie tai, kad Lie­tu­va ir Vo­kie­ti­ja nag­ri­nė­ja abie­jų vals­ty­bių tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius kei­ti­mo­si ar­chy­vi­niais do­ku­men­tais tvar­ką.

Ra­gi­na „nes­ku­bin­ti įvykių“

Dis­ku­si­joms dėl do­ku­men­to ori­gi­na­lo at­ga­be­ni­mo Lie­tu­va nė­ra su­da­riu­si spe­cia­lios dip­lo­ma­tų gru­pės. Tai pa­tvir­ti­no ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius. Jis kol kas ap­si­ri­bo­ja tei­gi­niais apie „po­kal­bius su­pra­ti­mo ir pa­gar­bos at­mos­fe­ro­je“. „Ra­gi­nu ne­sku­bin­ti įvy­kių, ne­spaus­ti vo­kie­čių. Jie la­bai ati­džiai pa­iso tei­sės ak­tų, ir tai vi­siš­kai su­pran­ta­ma. In­for­muo­si­me, kai bus ko­kių nors po­ky­čių. Da­bar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti kon­kre­čių da­tų ar ter­mi­nų. Bet ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad do­ku­men­to ori­gi­na­lą Lie­tu­vo­je ti­krai iš­vy­si­me“, – va­kar ti­ki­no L. Lin­ke­vi­čius.

Nors kon­kre­čios da­tos nie­kas ne­nu­ro­do, vie­no Ak­to ori­gi­na­lo Lie­tu­va no­rė­tų su­lauk­ti iki ki­tų me­tų Va­sa­rio 16-osios, kai bus mi­ni­mas vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio ju­bi­lie­jus. Vo­kie­ti­jos at­sto­vai jau ne kar­tą aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai pa­brė­žė, kad kol kas ne­ga­li bū­ti kal­bų apie Ak­to su­grą­ži­ni­mą ar de­po­na­vi­mą.

Ki­ta ver­tus, vo­kie­čiai, kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ ne­ofi­cia­liai sa­kė dip­lo­ma­tai, no­ri aiš­ku­mo: kur bū­tų sau­go­mas ir eks­po­nuo­ja­mas do­ku­men­tas, jei jis bū­tų at­vež­tas į Lie­tu­vą. Pa­si­ro­do, mū­sų vals­ty­bė kol kas ne­tu­ri at­sa­ky­mo į šį klau­si­mą. „Tuos klau­si­mus dėl sau­gu­mo, eks­po­na­vi­mo pa­tys ir ke­lia­me. Bet tai nė­ra ypač di­de­lė prob­le­ma, ku­rios ne­ga­li­ma iš­spręs­ti. Ti­krai ra­si­me kur eks­po­nuo­ti do­ku­men­tą, kad jis bū­tų prie­ina­mas, kad vi­suo­me­nė ga­lė­tų jį pa­ma­ty­ti“, – dės­tė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras. Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas pri­dū­rė, esą dėl Ak­to eks­po­na­vi­mo Lie­tu­vo­je kal­ba­si „am­ba­sa­dos at­sto­vai“, o kart­kar­tė­mis – jis pats su Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru.

Ne vis­kas lo­giš­ka ir suprantama

Vals­ty­bei reikš­min­go sim­bo­lio eks­po­na­vi­mas – ne vien dip­lo­ma­tų gal­vos skaus­mas. Mu­zie­jų ir ar­chy­vų va­do­vai pa­ty­liu­kais dis­ku­tuo­ja, kam teks gar­bė ro­dy­ti Va­sa­rio 16-osios ak­tą, jei­gu jis vis dėl­to bus at­ga­ben­tas.

Is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­vi­čius aiš­ki­na, kad pa­pras­tai šal­ti­niai eks­po­nuo­ja­mi vie­to­se, su­si­ju­sio­se su to šal­ti­nio su­kū­ri­mu. Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­tas bu­vo pa­si­ra­šy­tas Sig­na­ta­rų na­muo­se Vil­niu­je, Pi­lies gat­vė­je. Šie na­mai – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus pa­da­li­nys. „Sup­ran­tu, kad pre­ten­den­tų, no­rin­čių jį pub­li­kuo­ti ir pa­si­mė­gau­ti dė­me­siu, ka­me­ro­mis bei in­ter­viu, bus daug – nuo Val­do­vų rū­mų iki ar­chy­vų. Ta­čiau šiam do­ku­men­tui eks­po­nuo­ti tin­ka­miau­sia vie­ta – Sig­na­ta­rų na­mai. Ži­no­ma, par­en­gus tin­ka­mą ap­sau­gą. Bet tuoj švę­si­me vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį, o Sig­na­ta­rų na­mai – vos ne ava­ri­nės būk­lės“, – tei­gė Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­te dir­ban­tis moks­li­nin­kas.

A. Kas­pa­ra­vi­čiaus nuo­mo­ne, su­si­tar­ti su Vo­kie­ti­ja dėl do­ku­men­to eks­po­na­vi­mo Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­tų bū­ti prob­le­miš­ka – tai nė­ra po­li­tiš­kai jau­trus rei­ka­las. Ki­ta ver­tus, vis­kas pri­klau­so nuo dip­lo­ma­tų ge­bė­ji­mo kal­bė­tis, de­ry­bų tech­ni­kos, jų va­do­vo ir pa­na­šiai. Be ki­ta ko, pa­sak moks­li­nin­ko, klau­si­mo dėl do­ku­men­to ori­gi­na­lo per­da­vi­mo ar de­po­na­vi­mo Lie­tu­vai ne­de­rė­tų vi­siš­kai at­mes­ti. „Juk iš­im­tys vi­suo­met įma­no­mos. Ta­čiau tam rei­kia po­li­ti­nės va­lios, iš­skir­ti­nai po­zi­ty­vios ir drau­giš­kos at­mos­fe­ros, kai pa­vyz­džiui, vals­ty­bės va­do­vai pa­lai­ko šil­tus, drau­giš­kus san­ty­kius. De­ja, to da­bar ne­ma­tau“, – svars­tė is­to­ri­kas.

Ge­ros va­lios ženklai

Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­mų di­rek­to­rius, is­to­ri­kas Vy­das Do­lins­kas pa­brė­žia, kad do­ku­men­to sau­go­ji­mo, sau­gu­mo klau­si­mai – an­traei­liai. Jo žo­džiais, Vo­kie­ti­ja ir Lie­tu­va ga­li pa­siū­ly­ti to­kias pa­čias są­ly­gas. Pa­vyz­džiui, 2009 me­tais Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­je bu­vo eks­po­nuo­ja­ma dau­gy­bė iš ki­tų ša­lių, taip pat ir Vo­kie­ti­jos, at­ga­ben­tų do­ku­men­tų. Tuo­met lan­ky­to­jai ga­lė­jo iš­vys­ti Kved­lin­bur­go ana­lus, Min­dau­go, Ge­di­mi­no ir ki­tų Lie­tu­vos val­do­vų raš­tus, Krė­vos su­tar­ties ir Liub­li­no uni­jos ak­tus, Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mų, tau­ti­nio at­gi­mi­mo do­ku­men­tus, 1991 me­tų Ko­vo 11-osios ak­tą, se­niau­sius ži­no­mus že­mė­la­pius bei dau­gy­bę ki­tų lei­di­nių.

Linas Linkevičius: "Tikrai rasime kur eksponuoti dokumentą, kad jis būtų prieinamas, kad visuomenė galėtų jį pamatyti.“Alinos Ožič nuotrauka

„Di­džiau­sia bė­da – ne eks­po­na­vi­mas, o tai, kad Ak­to ori­gi­na­las yra ar­chy­vi­nė­je by­lo­je. Fak­tiš­kai jį rei­kė­tų iš­plėš­ti? To ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti. Gal­būt pa­do­va­no­ti by­lą? Bet jo­je – ne vien su Lie­tu­va su­si­ję do­ku­men­tai. At­vež­ti į par­odą ne­kil­tų jo­kios prob­le­mos. Ta­čiau sa­ky­ti, kad no­ri­me Ak­tą „su­sig­rą­žin­ti“ – ne­tei­sin­ga, nes šio do­ku­men­to nie­kas ne­vo­gė, mes pa­tys jį nu­siun­tė­me“, – kal­bė­jo V. Do­lins­kas.

Pa­sak is­to­ri­ko, iki šiol Vo­kie­ti­ja ro­dė ge­ros va­lios ir do­va­no­ji­mo ženk­lus. Pa­vyz­džiui, prieš 40 me­tų, kai bu­vo at­sta­to­ma Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­ji pi­lis, vo­kie­čiai per­da­vė len­kams Žy­gi­man­to Se­no­jo, Bo­nos Sfor­cos por­tre­tų, ku­rie bu­vo Vo­kie­ti­jos nuo­sa­vy­bė. Jie ati­te­ko ša­liai le­ga­liai, kai Va­zų pri­nce­sė iš­te­kė­jo už Ba­va­ri­jos ku­ni­gaikš­čio. „Vo­kie­čiai jau­tė tam ti­krą sko­lą, nes su­sprog­di­no tą pi­lį, to­dėl pa­do­va­no­jo pa­veiks­lus“, – ly­gi­no si­tua­ci­jas V. Do­lins­kas.

Val­do­vų rū­mų di­rek­to­rius taip pat pri­mi­nė, kad po­pie­ri­nių do­ku­men­tų ori­gi­na­lai ne­ga­li bū­ti il­gai eks­po­nuo­ja­mi – ryš­kes­nė­je švie­so­je ra­ša­las blun­ka. Dėl to, pa­vyz­džiui, ir Ko­vo 11-osios ak­to ori­gi­na­las nė­ra prie­ina­mas vie­šai. Jis sau­go­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės nau­ja­ja­me ar­chy­ve ir ro­do­mas tik spe­cia­lio­mis pro­go­mis. Is­to­ri­kai jau ku­rį lai­ką svars­to, kad nė­ra vie­nos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri ga­lė­tų sau­go­ti ir eks­po­nuo­ti pa­grin­di­nius Lie­tu­vos do­ku­men­tus. Re­gis, šio klau­si­mo ne­iš­ju­di­no nė Ber­ly­ne ras­tas vie­nas Va­sa­rio 16-osios ak­to ori­gi­na­lų.