Vasario 16-oji – viena gražiausių švenčių, sako Lietuvos jaunimas
Į pa­trio­ti­nės ei­ty­nes „Lie­tu­vos vals­ty­bės ke­liu“ šeš­ta­die­nį at­vy­kę jau­nuo­liai sa­ko, kad Va­sa­rio 16-oji jiems yra vie­na gra­žiau­sių me­tų šven­čių, jie di­džiuo­ja­si sa­vo vals­ty­be.

„Jaunimas gali duoti valstybei šviesią ateitį – dirbti, kurti, tiesiog dirbti ir kurti laisvai. Vasario 16-oji man reiškia valstybę, laisvę. Džiugi diena, viena geriausių dienų metuose“, – BNS sakė viena iš eitynių dalyvių, Vilniaus dailės akademijos 19-metė studentė Valdonė.

Iš Šiaulių atvykęs skautas Dovydas sakė, kad ne viskas patinka valstybėje.

„Yra visokių spragų, mokesčiuose, pačioje politikoje. Bet jaunimas gali pakeisti, ne tik emigruoti, tikrai galima išgyventi Lietuvoje. Aš tikiu savo valstybe, svarbu, kad niekas nepasikeistų Rusijos pusėje, svarbu, kad ir jie tikėtų, kad mes irgi laisvi“, – BNS sakė 20-metis šiaulietis.

Trispalve apsigaubęs 15-metis Radvilų gimnazijos devintokas Kasparas BNS sakė, kad dalyvauja jaunimo eisenoje už Nepriklausomybės atkūrimą.

„Man Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas labai daug reiškia, aš esu didelis patriotas. Man sunkų būtų neminėti šios dienos“, – sakė vaikinas. Pasak jo, meilę Tėvynei per pamokas skiepija mokytojai, daug prisidėjo ir anksčiau valstybės rusinimui priešinęsi tėvai. Gimnazistas minėjo, kad jo protėviai tarpukariu taranavo Lietuvos kariuomenėje.

Vien iš Vilniaus eisenoje dalyvavo 4,5 tūkstančio moksleivių, skelbia savivaldybė.

Lietuviška atributika pasipuošę jaunuoliai su vėliavomis ir dainomis žygiavo sostinės senamiesčiu, dainavo „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“.

Eisenos kelyje – 16 svarbių Valstybės istorijos vietų. Dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis ir savo mokyklų vėliavomis moksleiviai nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, pajudėjo link Signatarų namų. Čia aktorius Algirdas Latėnas iš balkono perskaitė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą

„Sveika, jaunoji Lietuva, džiugu, kad jūsų tiek daug, kad Lietuva gyva, eina į priekį“, – į susirinkusius kreipėsi pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis. Jis eitynių dalyvius pasitiko J. Basanavičiaus aikštėje.

Prie paminklo tautos patriarchui moksleivius bendražygių partizanų vardu pasveikino partizanų ryšininkė „Lulu“ – Apolonija Liekytė – Navickienė.

Partizanė su moksleiviais pasidalijo jautriais prisiminimais apie žmonių kančią, tremtį, išdavystes, jau nebeišlikusį gimtą kaimą ir partizanų kovą už laisvę.

„Išeidami į kovas, partizanai sakydavo: mes mirsim, bet jūs liksit gyvi. Iš duobių ir kalvų kalbėsime į jus. Kiekviena žemės pėda Lietuvoj aplaistyta jaunuolių, partizanų krauju. Šiandien lenkiuosi prieš visus mokytojus, kurie moko ir įkvepia mylėti savo Tėvynę, atiduodami visą širdį. O moksleiviams linkiu – pakilkit ir būkit laimingi, mylėkite savo Tėvynę“, – kalbėjo partizanų ryšininkė Lulu.

Toliau „Lietuvos valstybės kelias“ moksleivių eiseną atvedė iki pat Rasų kapinių. Čia moksleiviai atnešė gėlių ir pagerbė Vasario 16-osios Akto signatarus, aplankė Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Jono Vileišio kapus, sovietų nužudytų signatarų, už Laisvę žuvusių karių savanorių ir kitų garsių Lietuvos žmonių kapus.