Vasario 16-ąją signatarai švęs atskirai
Mi­nint vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį, Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rai pa­si­ju­to at­stum­ti. Kvie­ti­mų į ofi­cia­lius šven­tės ren­gi­nius ne­ga­vę sig­na­ta­rai gar­bin­gą ju­bi­lie­jų ke­ti­na pa­mi­nė­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą prieš 28 metus pasirašę signatarai apgailestauja, kad Lietuvoje visiškai pamiršta valstybinio etiketo sąvoka. Būtent tai, pasak jų, pirmiausia ir lėmė, kad garsiai išreklamuotuose valstybės šimtmečio minėjimo renginiuose signatarams vietos taip ir neatsirado. Tokį valdžios požiūrį jie sakė traktuojantys kaip nepagarbos nepriklausomybę atkūrusiems žmonėms ženklą.

Birutė Valionytė: „Niekas nekvietė. Situacija juokinga, nepagarba demonstruojama visur.“

Prezidentės spaudos tarnyba paaiškino, kad į vakar vykusią Vasario 16-osios akto perdavimo ceremoniją buvo kviesti šio dokumento signatarų giminaičiai, Seimo pirmininkas ir premjeras, buvę Lietuvos valstybės vadovai, užsienio reikalų ir kultūros ministrai, Bažnyčios atstovai. „Renginyje taip pat dalyvavo Vokietijos diplomatų delegacija“, – signatarų nepakvietimą paaiškino prezidentūra.

Nepalankus požiūris

Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės teigimu, signatarai niekada nekviečiami į jokį oficialų prezidentūros renginį. „Ir šį kartą gatvėje galėsime pasiklausyti iš Signatarų namų balkonėlio sakomų kalbų, vakare su visa tauta pasižiūrėti koncertą Katedros aikštėje. O juk daugeliui signatarų jau per 80 metų, jie sunkiai vaikšto“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. B. Valionytės nuomone, vakar signatarai turėjo būti pakviesti į prezidentūrą, kur buvo surengta Vasario 16-osios akto perdavimo ceremonija. „Bet niekas nekvietė. Situacija juokinga, nepagarba demonstruojama visur“, – teigė klubo prezidentė. Jos vertinimu, valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programa nevykusi, šventė niekuo nesiskiria nuo eilinės Vasario 16-osios šventimo.

Signatarų klubo kancleriui Stasiui Kašauskui valdžios požiūris į signatarus taip pat atrodo keistas. „Nė su vienu šalies vadovu nebuvo tokių keistų santykių, kaip su dabartine prezidente. Ankstesni prezidentai mus pasikviesdavo, bendraudavome, jutome pagarbą. Nieko ypatinga neprašome. O istorija vis tiek turi būti prisimenama“, – sakė S. Kašauskas. Jo nuomone, valstybės atkūrimo 100-metis – puiki proga prisiminti, pagerbti tiek Vasario 16-osios akto, tiek Kovo 11-osios akto signatarus. „Nežinau, kodėl prezidentūros požiūris į mus toks nepalankus. Tai nėra gražu“, – kalbėjo S. Kašauskas. Jis užsiminė, kad į oficialų Vasarios 16-osios minėjimą Operos ir baleto teatre jiems pasiūlyta patiems nusipirkti bilietus.

Pritrūko akcento

Signatarų klubo kancleris taip pat sakė pasigedęs kokio nors reikšmingo šventės akcento. Jo akimis, suplanuoti renginiai atrodo kiek padrikai. „Nežinau, kas tai galėjo būti, gal koks susibūrimas „Siemens“ arenoje, kur Sąjūdžio kūrėjai, signatarai, Sausio 13-osios dalyviai galėjo būti pakviesti puodelio arbatos. Prisimenu, kaip minint Kovo 11-osios 25-metį Seimas buvo surengęs priėmimą Valdovų rūmuose, kuriuose tilpo visi – ir svečiai iš užsienio, ir kiti garbingi žmonės. Galvos, kurios dėliojo minėjimo programą, galėjo labiau pagalvoti“, – sakė S. Kašauskas.

Už borto palikti signatarai nutarė surengti savą Vasario 16-osios minėjimą. Pasak S. Kašausko, į jį pakviesti Latvijos, Estijos, Ukrainos signatarai, su kuriais nuo seno palaikomi draugiški ryšiai. „Į savo minėjimus visuomet kviečiame ir Vasario 16-osios akto signatarų gimines“, – pridūrė kancleris.

„Čia ne mano, o valdžios problema. Jei jai taip gerai, tegu taip ir būna. Šiaip nedalyvauju Signatarų klubo veikloje. Net jei ši valdžia kviestų, neičiau, nes laisvoje šalyje sėdėti šalia baudžiaunininkų man būtų gėda“, – sakė signataras Rimvydas Valatka. Jo žodžiais, jei kokiais 1938–1939 metais į Kauno prezidentūroje rengiamą priėmimą būtų buvę nepakviesti esantys gyvi Vasario 16-osios akto signatarai, to būtų nesupratę nei politikia, nei valdininkai. „Yra tam tikri valstybėje privalomi dalykai“, – pabrėžė R. Valatka.

Aukščiausių apdovanojimų negavo

S. Kašauskas pasakojo, kad Lietuvos signatarai kviečiami į kaimynų latvių ir estų šventes. „Jie turi aukščiausius savo valstybių apdovanojimus, per minėjimus visada juos įsisega. Jie klausia, kodėl mes to nedarome? Tenka aiškinti, kad mes tokių apdovanojimų neturime“, – dėstė jis. Signatarai yra apdovanoti Nepriklausomybės atgavimo 10-mečio, 20-mečio medaliais, kai kurie turi Sausio 13-osios atminimo medalius.

2010 metais užsiminus apie galimybę signatarus apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi – trečiu pagal reikšmę aukščiausiu Lietuvos valstybės apdovanojimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad signatarai ir taip ne kartą buvo apdovanoti įvairiausiais valstybės apdovanojimais, beveik visi gavo žemės ir beveik visi – po automobilį. Prezidentė tuomet atkreipė dėmesį, kad tokie apdovanojimai valstybei būtų kainavę apie milijoną litų (290 tūkst. eurų).

„Mums svarbūs ne apdovanojimai, o pagarba“, – sakė S. Kašauskas.

Signatarais vadinami 124 asmenys, 1991 metų kovo 11-ąją pasirašę Nepriklausomybės Aktą, ir 3 asmenys, pasak įstatymo, vykdę „svarbią valstybinę užduotį Maskvoje“. 32 signatarai jau yra mirę.