Valstybės vedliai per tiltelį nesueina
In­ten­sy­vė­jan­ti dvie­jų aukš­čiau­sių ša­lies va­do­vų trin­tis blo­gi­na Lie­tu­vos po­li­ti­nį kli­ma­tą ir ken­kia vals­ty­bės įvaiz­džiui. Prog­no­zuo­ja­ma, kad įtam­pa ne­ats­lūgs iki rin­ki­mų.

Ge­rą pus­me­tį ne­si­kal­ban­tys pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) ly­de­ris prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, kri­tiš­kos vals­ty­bės va­do­vės strė­lės, le­kian­čios į val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­kus, su eti­kos ir eti­ke­to nor­mo­mis pra­si­len­kian­tys LSDP at­sa­ky­mai S. Dau­kan­to aikš­tės rū­mams.

To­kia po­li­ti­nio lau­ko rea­ly­bė ne­pa­tin­ka nei pa­tiems val­dan­tie­siems, nei opo­zi­ci­jai. Po­li­ti­kos eks­per­tai šiuos pro­ce­sus va­di­na ne­de­ran­čiais de­mo­kra­ti­nei vals­ty­bei ir sie­ja juos su Sei­mo rin­ki­mais.

Ne­leis­ti­na pra­ban­ga

Sei­mo so­cial­de­mo­kra­tų se­niū­nė Ire­na Šiau­lie­nė pri­pa­žįs­ta: kai bend­rau­jant stin­ga tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mo, dirb­ti su­dė­tin­ga. „Ne­ge­rai, kai svar­bios ins­ti­tu­ci­jos ne­ma­to rei­ka­lo slėp­ti įtam­pos“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė ji. Par­la­men­ta­rė pri­si­mi­nė ir anks­tes­niais me­tais bu­vus įvai­rios įtam­pos tarp val­dan­čių­jų ir tuo­me­čių pre­zi­den­tų. Ta­čiau, anot jos, iki to­kio de­mons­tra­ty­vaus ne­su­si­kal­bė­ji­mo nie­ka­da ne­bu­vo prie­ita. „Po­li­ti­ko­je da­ly­vau­jan­tys aukš­ti as­me­nys, ape­liuo­jan­tys į vals­ty­bės par­ei­gū­nus ir tar­nau­to­jus, as­me­ni­niu pa­vyz­džiu tu­ri ro­dy­ti, kad aukš­čiau­sias jų in­te­re­sas – vals­ty­bė“, – pa­žy­mė­jo I. Šiau­lie­nė.

Val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos ly­de­rio Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio nuo­mo­ne, pre­zi­den­tės ir prem­je­ro ne­bend­ra­vi­mas – ne­ge­bė­ji­mas per­ženg­ti as­me­ni­nių am­bi­ci­jų. „Pa­mirš­ta­ma, kad šiuo at­ve­ju ne­bend­rau­ja ne pa­pras­ti pi­lie­čiai, o dvie­jų svar­biau­sių ins­ti­tu­ci­jų, ne­skai­tant Sei­mo, va­do­vai. To­kio ly­gio va­do­vams san­ty­kiai „my­liu, ne­my­liu“ – ne­leis­ti­na pra­ban­ga“, – sa­kė jis. V. Ma­zu­ro­nis tei­gė įžvel­gian­tis tie­sos prem­je­ro žo­džiuo­se, kad pre­zi­den­tė ak­ty­viai da­ly­vau­ja Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je.

Po­li­ti­nė ne­bran­da

Di­džiau­sios opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo Jur­gio Raz­mos nuo­mo­ne, tai, kad D. Gry­baus­kai­tė ir A. But­ke­vi­čius ne­ran­da bend­ros kal­bos, yra „ab­so­liu­čiai ne­nor­ma­lu“.

„Vals­ty­bė­je yra ne­ma­žai svar­bių klau­si­mų, ku­riuos spren­džiant da­ly­vau­ja jie abu. To­dėl nuo­mo­nių de­ri­ni­mas, ge­riau­sių spren­di­mų pa­ieš­ka – la­bai svar­bus da­ly­kas“, – įsi­ti­ki­nęs kon­ser­va­to­rius. Anot jo, šiuo at­ve­ju lanks­tes­nis tu­rė­tų bū­ti pre­zi­den­tės, pri­ta­riant Sei­mui, ski­ria­mas Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Esą jei pra­si­de­da ne­su­si­kal­bė­ji­mas, es­mi­nė at­sa­ko­my­bė ten­ka bū­tent jam.

„Ir vi­sai ne­leis­ti­nas da­ly­kas prem­je­rui kal­tin­ti pre­zi­den­tę ir svai­dy­ti kaž­ko­kias rep­li­kas ir par­eiš­ki­mus. Tai – prem­je­ro po­li­ti­nio ne­bran­du­mo iš­raiš­ka“, – dės­tė J. Raz­ma. Jo nuo­mo­ne, kai­rie­ji, es­ka­luo­da­mi min­tį, esą D. Gry­baus­kai­tė jų ne­my­li, pa­tys su­si­kū­rė to­kią są­moks­lo teo­ri­ją. Pa­sak po­li­ti­ko, na­tū­ra­lu, kad ša­lies va­do­vė yra griež­tes­nė val­dan­čio­sios koa­li­ci­joms at­sto­vams nei opo­zi­ci­jai. „Jie yra val­džio­je, pri­ima es­mi­nius spren­di­mus, at­sa­ko už pa­dė­tį vals­ty­bė­je“, – pa­brė­žė J. Raz­ma.

Jis taip pat su­ti­ko ir anks­čiau bu­vus kai ku­rių val­dan­čių­jų ir pre­zi­den­tū­ros bend­ra­vi­mo ne­sklan­du­mų, ta­čiau „dia­lo­gas nie­ka­da ne­bu­vo nu­trū­kęs, bu­vo nuo­šir­dus sie­kis, kad nuo­mo­nės su­ar­tė­tų“. J. Raz­ma kri­ti­ka­vo LSDP pa­sta­rų­jų die­nų par­eiš­ki­mus, nu­kreip­tus prieš pre­zi­den­tę. Jo nuo­mo­ne, so­cial­de­mo­kra­tams į si­tua­ci­ją de­rė­jo pa­žvelg­ti vi­suo­me­nės aki­mis – tai daž­nai da­ro da­ly­kus griež­tai ir pri­nci­pin­gai ver­ti­nan­ti D. Gry­baus­kai­tė.

„Šiuo at­ve­ju „auk­si­nių šaukš­tų“ skan­da­lą žmo­nės ver­ti­na la­bai griež­tai“, – tei­gė Sei­mo na­rys. Jis spė­jo, kad su­val­dy­ti emo­ci­jų so­cial­de­mo­kra­tams ne­lei­džia „po­li­ti­nė ne­bran­da“.

Ne­priim­ti­na pra­kti­ka

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, pre­zi­den­tės ir prem­je­ro ne­su­si­kal­bė­ji­mas – ne­nor­ma­li, de­mo­kra­ti­nei vals­ty­bei vi­siš­kai ne­tin­ka­ma si­tua­ci­ja. „De­mo­kra­ti­nė­je ša­ly­je svar­biau­si par­ei­gū­nai tu­ri su­si­ti­ki­nė­ti, jų dar­bot­var­kė­se – ne­ma­žai bend­rų klau­si­mų. Kal­bė­tis per ži­niask­lai­dą ar ki­to­kius tar­pi­nin­kus – itin blo­gas pa­vyz­dys. Ma­nau, kad vi­so to prie­žas­tis – ar­tė­jan­tys Sei­mo rin­ki­mai“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Jo įsi­ti­ki­ni­mu, D. Gry­baus­kai­tė iš tie­sų ne­my­li da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos. Ji nie­ka­da ne­pra­leis­da­vo pro­gų iš­sa­ky­ti sa­vo prie­kaiš­tų koa­li­ci­jai, prem­je­rui, mi­nis­trams. „Jei koa­li­ci­ja bū­tų iš ki­to­kių par­ti­jų, gal san­ty­kiai bū­tų ma­žiau prieš­ta­rin­gi. Ta­čiau ne­rei­kia ma­ny­ti, kad jei val­džio­je bū­tų cen­tro de­ši­nės at­sto­vai, san­ty­kių ne­tem­dy­tų dū­mai. Pri­si­min­ki­me pre­zi­den­tės konf­lik­tą dėl vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro li­be­ral­cen­tris­to Rai­mun­do Pa­lai­čio su tuo­me­čiu prem­je­ru And­riu­mi Ku­bi­liu­mi ir tuo­me­te val­dan­čią­ja dau­gu­ma. Ta­da prieš pat rin­ki­mus aps­kri­tai grė­sė koa­li­ci­jos iš­si­vaikš­čio­ji­mas“, – pri­mi­nė A. Kru­pa­vi­čius.

No­rė­tų ki­to­kios dau­gu­mos

Da­bar­ti­nį „ne­mei­lės pliūps­nį“ so­cial­de­mo­kra­tams po­li­to­lo­gas sie­jo su Sei­mo rin­ki­mais. „Pre­zi­den­tė po rin­ki­mų no­rė­tų ma­ty­ti ki­to­kios su­dė­ties val­dan­čią­ją dau­gu­mą, to­dėl, kri­ti­kuo­da­ma prem­je­rą ir so­cial­de­mo­kra­tus, ki­tus val­dan­čiuo­sius ir jų mi­nis­trus, dau­giau ar ma­žiau mė­gi­na pa­veik­ti rin­kė­jų nuo­tai­kas ir po­žiū­rį“, – tei­gė A. Kru­pa­vi­čius.

Ta­čiau, anot jo, ša­lies va­do­vė ne pir­ma, ku­ri mė­gi­na da­ry­ti įta­ką bū­si­mai koa­li­ci­jai. Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus 2000 me­tais ban­dė bur­ti nau­jo­sios po­li­ti­kos blo­ką prieš rin­ki­mus ir net po jų, kai san­ty­ki­nę dau­gu­mą Sei­me ga­vo so­cial­de­mo­kra­tai.

A. Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, da­bar­ti­nis dvie­jų opo­zi­ci­nių par­ti­jų ra­gi­ni­mas prem­je­rui pa­si­ti­krin­ti Sei­me pa­si­ti­kė­ji­mą tė­ra „keis­tas siū­ly­mas“. Jis pri­mi­nė, kad to­kiai pro­ce­dū­rai tu­ri bū­ti aiš­kus tei­si­nis pa­grin­das – pa­si­ti­krin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Vy­riau­sy­bė pri­va­lo tik ta­da, kai pa­si­kei­čia pu­sė mi­nis­trų. LSDP at­sa­ky­mų D. Gry­baus­kai­tei jis ne­su­reikš­mi­no. „So­cial­de­mo­kra­tai pra­bi­lo griež­čiau, nes, ma­tyt, jau per­ženg­tas ru­bi­ko­nas. Jei jie nuo­lan­kiai ty­lė­tų, da­liai jų rin­kė­jų to­kia lai­ky­se­na bū­tų ne­priim­ti­na, šie ieš­ko­tų ki­tų, ra­di­ka­les­nių par­ti­jų“, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gas.