Valstybės (už)valdymo paslapčių skrynią atvėrus
Slap­tų po­li­ti­nių po­kal­bių iš­klo­ti­nių šal­ti­nis ne­iš­sen­ka. Ne­spė­jus nu­rim­ti ais­troms dėl nu­te­kin­to pre­zi­den­tės ir tuo­me­čio li­be­ra­lų ly­de­rio su­si­ra­ši­nė­ji­mo, lyg at­sva­ra jam pa­si­ro­dė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) pa­žy­ma, ke­lian­ti pa­grįs­tą klau­si­mą, kas val­do mū­sų vals­ty­bę.

Dėl teisės už valstybės pinigus pelningai tiesti kokį nors kelią verslas kovojo ir kovos, net pasitelkdamas nelabai teisėtus būdus. Tačiau tai, apie ką kalbama nutekintame VSD dokumente, peržengia įprastos politinės korupcijos ribas ir turėtų būti vadinama valstybės užvaldymu. Saugumiečiai bando įrodyti, kad koncernas „MG Baltic“ mėgino valdyti valstybę, į atsakingus postus pasodindamas sau parankius žmones, o tam trukdančius asmenis „nugesindamas“ savo valdomos žiniasklaidos jėga.

Departamento medžiaga iškėlė daug klausimų. Visa politinė sistema ar tik kelios partijos yra neįtikimai korumpuotos? Kodėl VSD 10 metų kaip filmą stebėjo grėsmingus procesus ir nieko nedarė? Galiausiai – kas slepiasi po užtušuotomis VSD dokumento eilutėmis, ko dar yra nenutekintoje medžiagoje ir kodėl, kaip ne kartą nutiko, pateikta ne visa informacija, o tik selektyvi jos dalis?

Lauras Bielinis: „Politikos „viršūnėms“ linkėčiau šią krizę spręsti maksimaliai skaidriai. Ir prezidentei linkėčiau būti itin skaidriai, nes paviešinus pažymą ji tarsi traukiasi į šalį.“

„Valstiečiai“ – už viešumą

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pažymėjo esantis už tai, kad visa įmanoma informacija apie bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams ir valstybės institucijoms būtų paviešinta. Jo žodžiais, LVŽS yra itin suinteresuota procesų skaidrumu, nes atėjo dirbti rinkėjams, o ne atstovauti kieno nors interesams. Anot R. Karbauskio, VSD informacija anksčiau negalėjo būti paskelbta, nes joje minimos valdžioje buvusių asmenų pavardės. „Teisėsaugos institucijos niekada nebūtų radusios drąsos duoti pažymas“, – sakė jis. Esą jei ne LVŽS laimėti rinkimai, apie valstybėje susiklosčiusią situaciją niekas taip ir nebūtų sužinojęs.

Premjeras Saulius Skvernelis taip pat pažymėjo esantis viešumo šalininkas. „Esu linkęs pritarti, kad išvados būtų išslaptintos. Žmonės tikrai turi teisę žinoti, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta su mūsų politine sistema, kokie yra verslo interesai ir kaip jie sprendžiami“, – sakė Vyriausybės vadovas. Jis patvirtino, kad VSD pateiktoje informacijoje minima ne viena įmonė. Kartu S. Skvernelis pripažino, kad verslo grupių įtaka yra neišvengiama. Tačiau savo interesams verslas esą turi atstovauti teisėtais būdais ir viešai – per lobistus, įvairias asociacijas, darbo grupes. „Blogai, kai tuos reikalus bandoma spręsti po stalu, po kilimu, kitais būdais, kai bandoma nesąžiningai manipuliuoti politikais arba juos paveikti įvairiomis priemonėmis“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis ir Seimo frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis tikino, kad pažymoje pateikti faktai jį nustebino. „Akivaizdu, kad mėginta užvaldyti valstybę. Kai kuriais atvejais tai bemaž pavyko. Per mūsų partiją „MG Baltic“ koncerno įtaka nebuvo realizuojama, gal kai kurios kitos partijos taip pat nepakliuvo į šias pinkles. Tačiau bendra situacija kelia didelį nerimą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Premjerai informacijos neturėjo

Buvę šalies premjerai vakar teigė negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams. Jei būtų gavę, tai esą būtų galėję turėti įtakos jų sprendimams. Vyriausybei 2006–2008 metais vadovavęs Gediminas Kirkilas sakė, kad koncernas „MG Baltic“ jo atžvilgiu buvo nusiteikęs labai priešiškai. „Būtent šis koncernas daužė „Leo LT“ projektą ir suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – teigė jis.

Tačiau politikas tvirtino neskirstęs verslininkų į draugus ir priešus. „Kai reikėjo, padėjome, bet kitais atvejais jie buvo labai realūs oponentai“, – kalbėjo G. Kirkilas. Šis politikas yra susijęs su mažiausiai vienu VSD pažymoje pateiktu pokalbiu. Anot VSD, 2006 metų gegužę koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus paklausė tuo metu krašto apsaugos ministru dirbusio G. Kirkilo, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje. G. Kirkilui atsakius, kad jis to nežino, D. Mockus jam esą parašė: „Blogai teigti viena, elgtis priešingai. Rimti, į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“ Galiausiai tuometis ministras pažadėjo „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų. „Visos verslo įmonės bando daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Jos konkuruoja tarpusavyje, ginčijasi, bet visa tai gali būti daroma ir teisiniais būdais“, – dėstė G. Kirkilas.

VSD pažymoje taip pat pateikta informacija apie „MG Baltic“ įtaką Susisiekimo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, kai dirbo Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė (2008–2012 metai). Šioms ministerijoms tada vadovavo Liberalų sąjūdžio arba Liberalų ir centro sąjungos deleguoti ministrai. A. Kubilius sakė apgailestaujantis, kad šios informacijos neturėjo būdamas premjeru. „Gali reaguoti tik į konkrečius dalykus, o kai vyksta kažkokios apkalbos, eidamas atsakingas pareigas neturi kaip reaguoti“, – sakė politikas.

Vyriausybei 2012–2016 metais vadovavęs Algirdas Butkevičius teigė, kad „MG Baltic“ įtakos jam nepadarė, nors nuolat jautė koncerno spaudimą. „Akivaizdžiai mačiau, kad daromas spaudimas per tam tikras televizijos laidas. Kas gali paneigti, kad tai nebuvo užsakyta?“ – svarstė jis. A. Butkevičius prisipažino nuolat bendraudavęs su verslo atstovais, tačiau daręs tai skaidriai ir etiškai. Vis dėlto politikas tvirtino tiksliai nežinojęs verslininkų įtakos jo vadovaujamos Vyriausybės ministrams ir teigė, kad žvalgybos informacija būtų pravertusi.

Koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus raštą pasirašiusiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui pranešime spaudai priminė, kad „priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams“. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Liberalai pasipiktino

Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas vakar griežtai neigė, kad LS yra koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas, kaip galima suprasti iš VSD medžiagos. „Kategoriškai atmetu, kad partija kūrėsi ne savo valia. VSD neturėtų taip šnekėti“, – pareiškė jis. E. Gentvilo nuomone, VSD perėjo į vidaus politikavimą, naudingą dabartiniams valdantiesiems.

VSD medžiagoje teigiama, kad „2006 metais įsteigus koncerno MG vadovų visiškai kontroliuojamą partiją (užtušuota), per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo (įtakos) grupe“. LS įkurtas 2006 metais, kai dalis partijos narių dėl konfliktų su Artūru Zuoku buvo pašalinti arba patys paliko Liberalų ir centro sąjungą. LS pirmininku buvo išrinktas dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius. VSD rašte tikinama, kad „pastarasis buvo „pasirinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas (užtušuota) buvo įvardintas kaip netinkamas“.

„VSD raštuose parašyta, kad buvo parinktas pirmininkas, suprask, P. Auštrevičius. Jis mūsų kandidatas į prezidentus. Tokią dėmę jam užmetus, visi turime galvoti, ar VSD turi įrodymų. VSD raštuose matau pradėtus cituoti pokalbius, dokumentus, datuotus tik nuo 2008 metų, kai partijos pirmininku buvo tapęs Eligijus Masiulis. Kai partijos pirmininkas buvo P. Auštrevičius, jokių tokių išklotinių nėra“, – sakė E. Gentvilas.

Įžvelgė spaudimą

Reaguodamas į paviešintą VSD informaciją, koncernas „MG Baltic“ vakar pareiškė, kad „toks veiksmas, prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui, yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo“.

Pranešime cituojamas koncerno prezidentas D. Mockus teigė, kad žiniasklaidos aprašytas VSD dokumentas Seimo nariams yra „nuomonių ir prielaidų kratinys“. Jo nuomone, raštą pasirašiusiam departamento direktoriui Dariui Jauniškiui derėtų prisiminti, kad „priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams“. „Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – dėstė D. Mockus.

„MG Baltic“ atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis teigė, kad koncerno teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.

Pagiriamasis žodis teisėsaugai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasidžiaugė, kad pagaliau pradėti sistemingai vertinti neskaidrūs verslo ir politikų ryšiai. „Kaip viešai minima, ne vienos įmonės ir interesų grupių veikla buvo išsikerojusi politinėje sistemoje. Ir šis procesas rodo, kad teisėsauga jau gali dirbti ir dirba taip, kaip jai leidžia ir įpareigoja įstatymai, tai yra – stiprina tiek vidinį, tiek išorinį valstybės saugumą. Nuo 2016 metų pradžios pasikeitus kai kuriems institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos institucijų darbą“, – interviu LRT radijui vakar sakė šalies vadovė. 2015-aisiais vadovauti VSD prezidentė paskyrė D. Jauniškį, o tų metų pabaigoje generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis.

D. Grybauskaitė vakar sakė nuolat gaudavusi informaciją apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai. „Bet tai tik informacija apie poveikį, ji neturi prasmės, jei neturi įrodymų. O įrodymų ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra“, – aiškino prezidentė, paklausta, ar žinojo apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijoms bei politiniams procesams. Šalies vadovės teigimu, tai, jog pastaruoju metu ne viena politinės korupcijos byla pasiekė teismą, rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti įrodymus.

Bėda, kad susitepę daug partijų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentą Petrą Ragauską džiugina tendencijos, kad teisėsaugos institucijos ėmėsi politinės korupcijos pažabojimo – vyksta baudžiamoji byla. Kita vertus, gaila, kad VSD tiek metų tik stebėjo grėsmingus procesus.

„Net jei byla būtų nesėkminga, tai vis tiek būtų pavojaus ženklas žmonėms, kurie bando tokiu būdu veikti ir daryti įtaką. Gal bent jau taip tiesmukai, nepaisydami jokių skrupulų, jie nebedrįstų kištis“, – kalbėjo P. Ragauskas.

Politinės korupcijos byla Lietuvoje – ne pirma, bet ši, pasak P. Ragausko, visai kitokia nei, pavyzdžiui, Darbo partijos. „Atskleisti liberalų ir „MG Baltic“ santykiai absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių netikėti. Tai daug pavojingesnis atvejis. Viktoras Uspaskichas buvo antisisteminis veikėjas, o liberalai atrodė švarūs, siejami su ateitimi. Jų įsipainiojimas į tokius santykius, nematomas partijos gyvenimas parodo kitokį kontekstą“, – pažymėjo jis.

P. Ragausko manymu, normalu, kad politikai susitinka su stambaus verslo atstovais. Tačiau kodėl ne savo kabinete, frakcijos ar komiteto posėdžių salėse, viešai, susitikimą įrašius į darbotvarkę? Geriausias ginklas su politine korupcija – viešumas. „Jei visuomenė rinkimuose parodys nuostatas, kad ji vertina skaidrius politikus, šie darys išvadas. Tačiau jei rinkėjai toliau pasitikės savo susitepusiais herojais, šie nesikeis. Tik bėda, kad iš senųjų partijų nelabai yra tokių, kurioms nebūtų priekaištų. Net tų partijų, kurios nėra teisiamos, vienas ar kitas atstovas yra įsivėlęs į skandalus“, – apgailestavo P. Ragauskas.

Lauras Bielinis: "Politikos “viršūnėms” linkėčiau šią krizę spręsti maksimaliai skaidriai. Ir prezidentei linkėčiau būti itin skaidriai, nes paviešinus pažymą ji tarsi traukiasi į šalį." / Alinos Ožič nuotrauka

Vaistas – skaidrumas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio žodžiais, kilęs skandalas yra „neskanus ir blogas“. „Jis atskleidė, kad politikai nesugeba savarankiškai ir valingai spręsti problemų, atsilaikyti prieš įvairiausius gundymus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Tokia padėtis būdinga neseniai iš totalitarinių santykių išaugusiai visuomenei, kuri dar nepatyrusi, supranta ne visus procesus.

„Būtent viešumas ir skaidrumas yra tos sąlygos, kurios leidžia mums greičiau subręsti. Politikos „viršūnėms“ linkėčiau šią krizę spręsti maksimaliai skaidriai. Ir prezidentei linkėčiau būti itin skaidriai, nes paviešinus pažymą ji tarsi traukiasi į šalį. O juk neabejotina, kad ir ji yra viena pagrindinių šio skandalo ašių“, – teigė L. Bielinis.

Jo požiūriu, didžioji problema yra ne tai, kad partijos, politikai pakliūva į skandalus, prikrečia kvailysčių. „Problema ta, kad visuomenė iš to nedaro ilgalaikių išvadų. Pasmerkia tą partiją, politiką, tačiau per rinkimus ir vėl už juos balsuoja. Nesusimąstome, kad būtent tokius politikus renkame patys, nekreipdami dėmesio į tokias savybes kaip padorumas, profesionalumas, atsakingumas. Dėl tokio neatsakingo požiūrio ir turime tokį rezultatą. Todėl tai yra ne partijų skandalas, o neatsakingo visuomenės požiūrio į partines struktūras rezultatas“, – dėstė politologas.

Visuomenė nėra visai akla – per Seimo rinkimus 2016 metais labai nubaudė juodojoje buhalterijoje paskendusius „darbiečius“, juos nustumdama į parlamentinių partijų užribį. Kiek labiau rinkėjai pasigailėjo korupciniais skandalais susitepusios „Tvarkos ir teisingumo“ – ši partija vos sugebėjo peržengti 5 proc. barjerą ir pateko į Seimą. Tuo metu LS korupcijos skandalas nepaskandino: liberalai gavo neprognozuotai daug – per 9 proc. – balsų ir rinkimuose buvo ketvirti.

„Darbiečius“ ir liberalus korumpuočiausiomis partijomis laiko ne tik teisėsauga, bet ir visuomenė. Praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktoje apklausoje 20 proc. respondentų kaip korumpuočiausią partiją įvardijo „darbiečius“, 16 proc. – liberalus. 11 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad visos politinės partijos Lietuvoje yra korumpuotos, o kad nė viena nekorumpuota – vos 0,1 procento.

Trys ketvirtadaliai „Baltijos tyrimų“ apklausos respondentų išreiškė nuomonę, kad verslas Lietuvoje daro įtaką politikų darbui. Žinoma, įtaka įtakai nelygu. Tačiau apklausoje sugretinti klausimai apie korupciją ir verslo įtaką, todėl tikėtina, kad respondentai turėjo omeny neteisėtus veiksmus.

Praėjusią savaitę teisėsauga paskelbė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl „Tvarkos ir teisingumo“ – partijai pareikšti įtarimai prekyba poveikiu. Su neteisėta verslo įtaka susijusių korupcinių skandalų būta ir anksčiau. Kad su Rusijos tam tikromis tarnybomis siejamas verslininkas Jurijus Borisovas valdė tuometį prezidentą Rolandą Paksą, įrodė ir Konstitucinis Teismas. Kelios į viešumą patekusios VSD pažymos praskleidė uždangą, kaip verslo grupė VP su valdžia derėjosi dėl „Leo LT“ ar „Rubicon Group“ darė įtaką Vilniaus savivaldybei. Dar senesnė istorija apie tai, kaip verslas „banko bilietais“ net su kelių partijų „iždininkais“ atsiskaitinėjo už atliktus „darbus“.

Lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje realiai neveikia ir niekada neveikė. Temidė dažnai bejėgė įrodyti lyg ir akivaizdžiai plika akimi matomą korupciją. Klausimas, kaip baigsis ir šiomis dienomis įkaitusi istorija. Atvertos paslapčių skrynios tvaikas nekoks ir dėl jų turinio, ir dėl ilgo užsigulėjimo saugumiečių stalčiuose. Ar tvaiką išsklaidys neselektyvus viešumas ir pačių partijų pasiryžimas apsivalyti?

Alinos Ožič nuotrauka

VSD rašto akcentai

Išslaptintą informaciją Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, neseniai baigusiam tyrimą apie verslo poveikį politiniams procesams ir valdžios įstaigoms.

Parlamentarams pateiktame dokumente aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.

VSD vadovo Dariaus Jauniškio pasirašytame rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą. Departamentas teigia, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. T. Dapkų VSD įvardija kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą, koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre. Žvalgyba nurodo, jog čia daugeliu atvejų veikta per neįvardijamą asmenį, su kuriuo T. Dapkus palaiko itin artimus ryšius.

Anot pareigūnų, vienas patraukliausių yra e. sveikatos projektas, dėl jo „MG Baltic“ ir ypač T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją Registrų centre.

VSD tikinimu, T. Dapkus taip pat dalyvavo bandant daryti įtaką teismams, VMI, kitoms institucijoms ir procesams.

Anot departamento, „MG Baltic“ vadovai pelningiausia veikla visada laikė valstybinius užsakymus. Pavyzdžiui, koncerno įmonė „Mitnija“ su bendrove „Kauno tiltai“ ir kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ konkursų už daugiau nei milijardą litų (290 mln. eurų). VSD teigimu, „MG Baltic“ buvo sukūrę schemą geležinkelių pirkimams laimėti – darė tiesioginį spaudimą bendrovės vadovybei dėl blogos veiklos, paskui per tarpininką organizuodavo tiesioginius susitikimus, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Žvalgyba tvirtina, jog pagrindinis šių susitarimų koordinatorius buvo buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

2016 metais „Mitnijai“ ir jos partnerei „Kauno tiltai“ baigus didelės vertės geležinkelių infrastruktūros projektus, „MG Baltic“ aktyviau pradėjo domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursais. Anot VSD, „MG Baltic“ ir neįvardijamos organizacijos atstovų sukurta veikimo transporto sektoriuje „schema buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas“.

Dokumente taip pat rašoma, jog koncerną domino Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos dėl stambių užsakymų statybų versle. Jam buvo įdomi ir šalies universitetų reforma dėl galimybės nusipirkti universitetams priklausančius statinius.

Rašte minima, jog 2007–2016 metais „MG Baltic“ įvairiai bandė koreguoti įstatyminę bazę sau palankia linkme – siekė daryti įtaką dėl alkoholio kontrolę reglamentuojančių įstatymų, reklamos LRT uždraudimo, kitų teisės aktų.

Apibūdindamas „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse, VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atvejų buvo jo prezidentas D. Mockus, buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Žvalgyba rašte taip pat apžvelgia „MG Baltic“ įtaką politinėms partijoms ir koncerno remiamiems politikams. Be kita ko, iš VSD pateiktos medžiagos galima susidaryti įspūdį, kad Liberalų sąjūdis (LS) – koncerno ilgalaikis politinis projektas.

Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir LS, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui ir V. Gapšiui.