Valstybės tarnautojai skundžiasi maža alga ir visuomenės požiūriu į juos
Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je at­lik­ta pla­taus mas­to vals­ty­bės tar­nau­to­jų apk­lau­sa at­sklei­dė psi­cho­lo­gi­nę tar­nau­to­jų sa­vi­jau­tą, pa­si­ten­ki­ni­mą dar­bo už­mo­kes­čiu, dar­bo krū­viu ir dar­bo są­ly­go­mis. Tar­nau­to­jus la­biau­siai de­mo­ty­vuo­ja že­mas dar­bo už­mo­kes­tis, psi­cho­lo­gi­nis kli­ma­tas, men­kos ga­li­my­bės da­ry­ti kar­je­rą ir ne­igia­mas vi­suo­me­nės po­žiū­ris.  

Anot VRM išplatinto pranešimo, labiausiai tarnautojai patenkinti socialinėmis garantijomis, darbo turiniu, santykiu su kolegomis.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma valstybės tarnautojų (ypač specialistų) vienu svarbiausių ir kartu prasčiausiai vertinamų dalykų darbe laiko darbo užmokestį. 51 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tuo metu patenkintų buvo vos ketvirtadalis.

Pasitenkinimas darbu valstybiniame sektoriuje priklauso nuo darbuotojų darbo stažo. Prasčiausiai daugelį dalykų vertino turintieji 5–10 metų stažą, geriausiai – dirbantys daugiau nei 16 metų.

Gana prastai buvo vertinama ir galimybė daryti karjerą darbovietėje (teigiamai vertino 36 proc., o neigiamai – 24 proc.).

Didžioji dalis valstybės tarnautojų patenkinti santykiais su kolegomis (81 proc.), su tiesioginiais vadovais (75 proc.), socialinėmis garantijomis (71 proc.) ir užimamomis pareigomis (71 proc.).

Dauguma valstybės tarnautojų žino, ko iš jų darbe tikimasi (82 proc.), palankiai atsiliepia apie kolegų pastangas kokybiškai atlikti darbą (73 proc.), tiki, kad nuo jų asmeninių pastangų priklauso galutinis rezultatas (68 proc.), turi galimybę darbe daryti tai, ką sugeba geriausiai (62 proc.). Daugiau nei pusė (58 proc.) darbuotojų gauna naudingą grįžtamąjį ryšį iš savo tiesioginių vadovų, 55 proc. jaučiasi darbe vertinami ir gerbiami, tačiau tik 40 proc. nurodė, kad jų tarnyboje priimami sprendimai greitai ir jie yra aiškūs.

Labiausiai valstybės tarnautojus motyvuotų darbo užmokestis (nurodė 64 proc.), tinkamas darbo organizavimas ir darbo krūvio paskirstymas (45 proc.), geras psichologinis klimatas padalinyje (44 proc.). Taip pat stabilumas darbe (39 proc.) ir įdomus, patinkantis darbas (39 proc.).

Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, labai svarbu netempti laiko įgyvendinant valstybės tarnybos reformą. Tarnautojai metai iš metų girdi apie pertvarkas, tai jiems kelia nerimą ir įtampą.

Dauguma valstybės tarnautojų (63 proc.) jaučia didesnį ar mažesnį nerimą, kad reformos jų institucijoje turės įtakos jiems asmeniškai, 53 proc. – kad sumažės darbo užmokestis, 52 proc. – kad gali prarasti darbą, o 49 proc., kad gali prarasti socialines garantijas.

Artimiausiu metu ketina keisti darbovietę 4 proc. valstybės tarnautojų, dar 30 proc. svarsto tokią galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad ketinimai palikti darbovietę susiję su darbuotojų darbo stažu. Lojaliausi yra turintys didžiausią darbo stažą darbuotojai – 79 proc. neketina keisti darbovietės, tuo metu tarp dirbančių iki 5 metų tokių yra 55 proc., o tarp dirbančių 6–10 metų – 54 proc.

Pagrindinė tokių ketinimų priežastis, kurią nurodė net 58 proc. – noras pakeisti darbą dėl didesnio atlyginimo. Kitas priežastis minėjo pastebimai mažiau darbuotojų: 29 proc. – patiriamą stresą darbe, 20 proc. – didelį darbo krūvį, 18 proc. – norą pakeisti darbo pobūdį ar specializaciją.

Valstybės tarnautojų supratimas apie valstybės tarnybos patrauklumą taip pat gerokai skiriasi nuo gyventojų nuomonės. Nors gyventojai apie valstybės tarnautojus dažniau atsiliepia neigiamai (tokį vertinimą kaip demotyvuojantį nurodo ir valstybės tarnautojai), patys norėtų dirbti valstybės tarnyboje.

Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad darbas valstybės tarnyboje yra patrauklus. Tuo metu, priešingą nuomonę, t. y. kad darbas valstybės tarnyboje yra nepatrauklus, išsakė 14 proc. gyventojų. 15 proc. gyventojų šiuo klausimu nėra apsisprendę. Tik beveik pusė valstybės tarnautojų (47 proc.) mano, kad darbas valstybės institucijoje ir įstaigoje yra patrauklus.

Gyventojų ir valstybės tarnautojų nuomonės išsiskyrė ir šiuo atveju: net pusė gyventojų norėtų dirbti valstybės tarnyboje, tačiau tik trečdalis valstybės tarnautojų kitam asmeniui rekomenduotų dirbti institucijoje, kurioje patys šiuo metu dirba. Tik 35 proc. valstybės tarnautojų rekomenduotų kitam asmeniui (draugui, kaimynui, artimam giminaičiui ir pan.) dirbti jų institucijoje, nerekomenduotų 25 proc., o net 40 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Pirmą kartą turime labai aiškiai išreikštą tarnautojų nuomonę. Turime ir detalius apklausos rezultatus kiekvienoje institucijoje, jie bus pristatyti vadovams. Manau, visi turime apie ką pagalvoti ir imtis ryžtingų veiksmų. Valstybės tarnautojai – neatsiejama sveiko valstybės stuburo dalis. Turime išmokti gerbti, motyvuoti ir skatinti gerai dirbančius tarnautojus, į valstybės tarnybą pritraukti gabiausius“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.