Valstybės įmonėms teks kontroliuoti korupciją
Ke­lis mė­ne­sius vė­luo­da­ma Vy­riau­sy­bė pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­ris su­teiks ga­li­my­bę Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bai (STT) at­lik­ti ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zę vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mo­se įmo­nė­se. Iki šiol jų du­rys ko­rup­ci­jos ty­rė­jams bu­vo už­trenk­tos.

Mi­nis­trų ka­bi­ne­tas pra­ėju­sią sa­vai­tę pri­ta­rė nu­ta­ri­mo dėl ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zės at­li­ki­mo tvar­kos pa­tai­soms, lei­sian­čioms STT ver­tin­ti ko­rup­ci­jos prie­lai­das vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nė­se. Anks­tes­nia­me, dar 2002 me­tais pa­tvir­tin­ta­me Al­gir­do Bra­zaus­ko va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės par­eng­ta­me nu­ta­ri­me ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mas bu­vo nu­ma­ty­tas tik vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­go­se, o įmo­nės, ku­rio­se to­kių grės­mių, kaip ma­no­ma, ga­li kil­ti dau­giau, ja­me ne­mi­nė­tos.

Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rė kon­ser­va­to­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė ne­slė­pė iki šiol ne­ži­no­ju­si, kad vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nė­se ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zė ne­bu­vo vyk­do­ma. „Va­di­na­si, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nės iki šiol ga­lė­jo spręs­ti šią prob­le­mą sa­va­ran­kiš­kai, tai­gi vei­kė lyg „vals­ty­bė vals­ty­bė­je“. Tai ta­po aki­vaiz­du, tar­ki­me, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­ve­ju. Iš tie­sų kon­tro­lės po­rei­kis jau­čia­mas, nes pa­sta­ruo­ju me­tu, pa­aiš­kė­jus nau­jiems fak­tams apie vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių abe­jo­ti­no skaid­ru­mo veik­lą, pa­vyz­džiui, par­amos skirs­ty­mą, vyk­dy­tą net nuo­sto­lin­gai vei­ku­sių bend­ro­vių, kil­da­vo klau­si­mas, ko­dėl vals­ty­bei to­kia svar­bi sri­tis pa­lie­ka­ma sa­viei­gai“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė par­la­men­ta­rė.

Tu­rės įver­tin­ti grėsmę

STT Ko­rup­ci­jos ri­zi­kos sky­riaus vir­ši­nin­ko Vid­man­to Meč­kaus­ko tei­gi­mu, įsi­ga­lio­jus Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mui vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės pir­miau­sia pa­čios pri­va­lės įver­tin­ti, ar ati­tin­ka ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos kri­te­ri­jus, tai yra nu­sta­ty­ti sa­vai­me ri­zi­kin­gas veik­los sri­tis – tar­ki­me, vie­šų­jų pir­ki­mų, lei­di­mų iš­da­vi­mo ir pa­na­šias. Ši in­for­ma­ci­ja bus per­duo­da­ma įmo­nių stei­gė­joms – mi­nis­te­ri­joms ir sa­vi­val­dy­bėms. Jos įver­tins, ar ri­zi­ka yra de­ra­mai val­do­ma, ar bend­ro­vė­se su­kur­ti ati­tin­ka­mi kon­tro­lės me­cha­niz­mai. Api­bend­rin­tos iš­va­dos bus pa­teik­tos STT, ku­ri at­liks iš­sa­mes­nę grės­mių ana­li­zę.

Agnė Bilotaitė: „Akivaizdu, kad šios įmonės dirbo neefektyviai, bet nežinia kodėl jų vadovai galėjo elgtis lyg nebaudžiami valdovai."

„Ka­dan­gi vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nės – spe­ci­fi­niai su­bjek­tai, ma­no­ma, kad ko­rup­ci­jos ri­zi­ka jo­se ga­li bū­ti di­des­nė. Iki šiol trū­ko žvilgs­nio iš ša­lies į jų val­dy­mą. Tai ne­reiš­kia, jog tos įmo­nės vei­kė ne­kon­tro­liuo­ja­mos – ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos vyk­dė jų veik­los au­di­tą. Ta­čiau da­bar STT su­tei­kia­ma ga­li­my­bė at­lik­ti pa­ti­kri­ni­mą, o tai sa­vai­me vers to­kias bend­ro­ves pa­si­temp­ti. An­tra, nuo šiol įmo­nės pa­čios tu­rės ver­tin­ti sa­vo ri­zi­ką. Anks­čiau to ir­gi ne­bū­da­vo da­ro­ma. Taip at­si­ras dar vie­nas įran­kis, pa­dė­sian­tis vals­ty­bei skaid­rin­ti val­do­mų įmo­nių veik­lą, im­tis prie­mo­nių ri­zi­kai kon­tro­liuo­ti“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no par­ei­gū­nas.

Su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­čios tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus pro­jek­tų va­do­vės Rū­tos Mra­zaus­kai­tės ma­ny­mu, pa­keis­ta vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nių kon­tro­lės tvar­ka leis STT ge­riau įsi­gi­lin­ti į jų veik­los spe­ci­fi­ką, o kar­tu pa­ska­tins pa­čias bend­ro­ves ati­džiau pa­žvelg­ti į vi­du­je ga­lin­čias kil­ti grės­mes. „Tai ne­reiš­kia, kad įmo­nės iki šiol ne­ga­lė­jo at­lik­ti vi­di­nės ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zės sa­vo no­ru. Tie­siog dau­gu­ma jų to ne­da­rė. Bū­tent vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės su­si­du­ria su itin daug ko­rup­ci­jos ri­zi­kų, tad ge­rai jas su­pras­ti ir pa­gal at­lik­tą ana­li­zę gau­ti efek­ty­vų grės­mių val­dy­mo pla­ną joms yra itin svar­bu“, – tvir­ti­no pro­jek­tų va­do­vė.

Ag­nė Bi­lo­tai­tė: „A­ki­vaiz­du, kad šios įmo­nės dir­bo ne­efek­ty­viai, bet ne­ži­nia ko­dėl jų va­do­vai ga­lė­jo elg­tis lyg ne­bau­džia­mi val­do­vai.“

Vis dėl­to, pa­sak R. Mra­zaus­kai­tės, rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mų bend­ro­vių vien ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zė ne­iš­gel­bės. „Šioms įmo­nėms bū­ti­nos ir es­mi­nės ge­ro­jo val­dy­mo re­for­mos – jų val­dy­bo­se tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau ne­prik­lau­so­mų na­rių, va­do­vai tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mi va­do­vau­jan­tis ne po­li­ti­niais mo­ty­vais, o pa­gal kom­pe­ten­ci­ją“, – kal­bė­jo „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus at­sto­vė.

Pri­ėmi­mas užtruko

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas dėl ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zės vyk­dy­mo pri­im­tas vė­luo­jant be­veik tris mė­ne­sius. Jis tu­rė­jo bū­ti pa­tvir­tin­tas iki pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 31-osios, nes nuo 2017-ųjų pra­džios ėmė ga­lio­ti nau­jos re­dak­ci­jos Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas. Šis tei­sės ak­tas bu­vo pa­tai­sy­tas per­nai lap­kri­čio pra­džio­je kar­tu su Vie­tos sa­vi­val­dos ir Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mais pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­cia­ty­va, pa­teik­ta par­la­men­ta­rams dar 2015 me­tais. Pa­tai­so­mis siek­ta ap­ri­bo­ti še­šė­li­nės par­amos da­li­ji­mą sa­vi­val­dy­bių ir vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se, už­kirs­ti ke­lią pi­ni­gų švais­ty­mui ir už­ti­krin­ti skaid­res­nę jų veik­lą.

Dabar STT suteikta galimybė atlikti valstybės ir savivaldybių įmonių patikrinimą dėl korupcijos rizikos.

„Į­žū­lus gi­mi­nai­čių įdar­bi­ni­mas vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nė­se, ci­niš­kos pro­tek­ci­jos par­ti­niams bi­čiu­liams, še­šė­li­niai san­do­riai nu­krei­piant vals­ty­bės pi­ni­gus į par­ti­jų ki­še­nes – vi­sa tai yra Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­nė­je tei­sė­je įvar­dy­tos ko­rup­ci­jos for­mos. Tai ne­ga­li bū­ti pa­tei­si­na­ma. Tu­ri­me nai­kin­ti šias ap­raiš­kas ne tik vie­šu­mu, bet ir tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis. Efek­ty­ves­nių skaid­ru­mo fil­trų šian­dien itin rei­kia sa­vi­val­dy­bių ir vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se“, – teik­da­ma įsta­ty­mų pa­tai­sas sa­kė ša­lies va­do­vė.

Pre­zi­den­tė tuo me­tu tvir­ti­no, kad STT bū­ti­na su­teik­ti ga­li­my­bę at­lik­ti ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zę vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mo­se įmo­nė­se. Šiuo me­tu vals­ty­bė val­do 123 įmo­nes, 79 jų tu­ri vals­ty­bės įmo­nės sta­tu­są, 19 yra ak­ci­nės bend­ro­vės, 30 – už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės. Sa­vi­val­dy­bės val­do 233 įmo­nes.

Apie tai, kad Lie­tu­va tu­rė­tų pa­si­temp­ti vals­ty­bės įmo­nių ir ko­rup­ci­jos val­dy­mo sri­ty­se, prieš mė­ne­sį kal­bė­jo Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) ge­ne­ra­li­nio se­kre­to­riaus pa­va­duo­to­jas Doug­la­sas Frant­zas. Anot jo, tik to­kiu at­ve­ju mū­sų ša­lis ga­lė­tų pre­ten­duo­ti tap­ti EB­PO na­re jau 2018 me­tais.

Vei­kė ma­žai kontroliuojamos

Sei­mo na­rės A. Bi­lo­tai­tės žo­džiais, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės nė­ra pri­va­tus vers­las. Jų veik­la – vie­ša­sis in­te­re­sas, to­dėl pi­lie­čiai pri­va­lo ži­no­ti, kaip tos įmo­nės vei­kia ir nau­do­ja gau­na­mas lė­šas.

„A­ki­vaiz­du, kad šios įmo­nės dir­bo ne­efek­ty­viai, bet ne­ži­nia ko­dėl jų va­do­vai ga­lė­jo elg­tis lyg ne­bau­džia­mi val­do­vai. To­kią pra­kti­ką rei­kia nai­kin­ti, įdie­giant dau­giau kon­tro­lės me­cha­niz­mų. To­dėl esu už vi­sas prie­mo­nes, ku­rios pa­dė­tų skaid­rin­ti šią sri­tį“, – pa­žy­mė­jo par­la­men­ta­rė.

Ka­dan­gi vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nės – spe­ci­fi­niai su­bjek­tai, ma­no­ma, kad ko­rup­ci­jos ri­zi­ka jo­se ga­li bū­ti di­des­nė.

Iki šiol vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nės tu­rė­jo ga­li­my­bę ma­žai kon­tro­liuo­ja­mos pri­im­ti spren­di­mus, ke­lian­čius abe­jo­nių jų skaid­ru­mu. Pa­vyz­džiui, ga­lė­jo teik­ti par­amą sa­vo stei­gė­jui, jo kon­tro­liuo­ja­miems ar su­si­ju­siems ju­ri­di­niams as­me­nims, iš­sky­rus tuos, ku­rie vei­kia kul­tū­ros, švie­ti­mo, spor­to, so­cia­li­nių pa­slau­gų ar­ba vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ty­je. Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nėms bu­vo lei­džia­ma net ne­vie­ši­nant rem­ti sa­vo pa­grin­di­nius ak­ci­nin­kus, taip pat po­li­ti­kams ir po­li­ti­nėms par­ti­joms per­duo­ti iš pri­va­čių kom­pa­ni­jų ne­mo­ka­mai gau­tas pa­slau­gas.

Įmo­nės ne­pri­va­lė­jo vie­šai at­sis­kai­ty­ti ir už tai, kam bei pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus ski­ria par­amą. Tik šį­met pa­aiš­kė­jo, kad vie­nos di­džiau­sių vals­ty­bės įmo­nių – „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ – an­tri­nės įmo­nės 2014–2016 me­tais sky­rė 195,7 tūkst. eu­rų par­amos. Dau­giau­sia pi­ni­gų ati­te­ko įvai­rioms spor­to, re­li­gi­nėms, lab­da­ros ir ki­toms or­ga­ni­za­ci­joms, po­li­ti­kų fon­dams bei ge­le­žin­ke­li­nin­kų pro­fe­si­nėms są­jun­goms.