Valstybė – sandėliukų magnatė
Mū­sų vals­ty­bė val­do 4,5 tūkst. tvar­tų, san­dė­liu­kų ir ki­to­kių men­ka­ver­čių sta­ti­nių. Dar tu­ri apie 450 pir­čių ir poil­sio na­mų. Ji val­do nie­ko bend­ra su vals­ty­bės funk­ci­jo­mis ne­tu­rin­čius sta­ti­nius, o ver­tin­gas pa­tal­pas ati­duo­da ne­at­ly­gin­ti­nai nau­do­tis įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms, net pa­ti ski­ria šioms lė­šų. Vals­ty­bė – la­bai pra­sta ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mag­na­tė. Tai nu­sta­tė Vals­ty­bės kon­tro­lė.

Galėtume didžiuotis esantys turčiai. Lietuva lenkia daugelį valstybių tiek nekilnojamojo turto objektų skaičiumi, tiek jų plotu, tiek valdytojų kiekiu. Lietuvoje 726 valstybės turto valdytojai valdo 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas – 10,4 mln. kv. metrų, o likutinė vertė – 3 mlrd. eurų. Šio turto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, remontas, valymas, apsauga, neskaičiuojant turto valdytojų sąnaudų kasmet atliekant inventorizaciją, kontroliuojant mokesčių mokėjimą ir kt.) kasmet kainuoja per 180 mln. eurų.

Šie nebaigto statyti prekybos centro Kaune, Plento gatvėje, griaučiai Kauno savivaldybei perduoti 1992 metais.

Palyginkime: Latvijoje valstybės turto valdytojų keliolika kartų mažiau nei Lietuvoje – 56, objektų – 8 tūkst., o jų bendras plotas – 5 mln. kv. metrų.

„Nekilnojamojo turto mūsų valstybė turi daug, tačiau didelė jo dalis menkavertė, nenaudojama arba nereikalinga valstybės funkcijoms vykdyti. Tačiau beverčio niekaip neatsikratome, o vertingą, iš kurio galėtume gauti naudos, atiduodame nemokamai“, – Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė pasakoja, kokias išvadas padarė Valstybės kontrolė, pirmą kartą atlikusi sisteminę viso valstybės nekilnojamojo turto naudojimo efektyvumo analizę.

Pusė turto – pirtys, malkinės, tvartai

Skaičiuojant vienetais daugiau kaip pusė valstybės valdomo turto – smulkus ir menkavertis. Valstybė turi 9,2 tūkst. inžinerinių statinių (nuotekų, vandens šalinimo įrenginių, šilumos tinklų ir kt.), kurių išlaikymo sąnaudos kasmet siekia apie 2,5 mln. eurų. Ji yra ir 4,5 tūkst. pagalbinio ūkio objektų (tvartų, malkinių, kiemo rūsių ir kt.) savininkė. Šių statinių išlaikymas kasmet atsieina apie 1,2 mln. eurų.

Valstybė taip pat turi 296 poilsio namelius, vasarnamius ir 154 pirtis. Pavyzdžiui, 23 miškų urėdijos valdo 36 pirtis, Kūno kultūros ir sporto departamentas – 29 poilsio namelius, vasarnamius ir pirtį, o universitetai, kolegijos ir kitos mokymo įstaigos – per 90 poilsio namų, poilsiaviečių ir apie 15 pirčių. Ką tai turi bendra su švietimo įstaigų funkcijomis? Ar nuo to gerėja švietimo kokybė?

Teisinamasi, esą pirtelės ar mokymo centrai išsilaiko, gal net uždirba. „Bet ar mokesčių mokėtojai valstybės įstaigos darbuotojams moka algą, kad jie administruotų pirteles? Ar valstybės įstaigoms reikia konkuruoti pirtelių rinkoje su privačiu sektoriumi? Ar būtina mokymus rengti pirtyje?“ – retoriškai klausia Ž. Simonaitytė.

Kai kurie valstybės turto objektai faktiškai naudojami kitoms reikmėms, nei nurodyta jų paskirtis. Pavyzdžiui, poilsio paskirties pastatuose įrengti administraciniai kabinetai, mokymo salės ir kt. Štai Martyno Mažvydo biblioteka pasitikėjimo teise valdo 302 kv. m poilsio paskirties pastatą Švenčionių rajone, bet jis naudojamas konferencijoms, seminarams.

Be to, valstybė tebeturi daugybę tarnybinių butų. Ar to reikia valstybės funkcijoms vykdyti? Ar taip sunku atsisakyti sovietmečio palikimo?

Patalpos Gedimino prospekte – nemokamai

Šiuo metu apie 16 proc. (2,4 tūkst. objektų, 1,7 mln. kv. m) valstybės turto perduota neatlygintinai naudotis 474 subjektams. Valstybės kontrolės auditoriai, patikrinę viešąsias įstaigas, asociacijas, labdaros ir paramos fondus, kuriems panaudos pagrindais buvo perduotos patalpos, nustatė, kad beveik pusė jų viešai nurodo teikiantys įvairias mokamas paslaugas. Dalis gauna pajamų iš savo narių įnašų. Vadinasi, valstybė suteikia išskirtines galimybes nemokamai naudotis visų mūsų turtu subjektams, kurie patys savo veikla uždirba pajamų. Taip sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.

Pavyzdžiui, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba organizuoja mokymus, konsultuoja žemės ūkio klausimais, tvarko apskaitą ūkininkams, rengia planus ES paramai gauti ir kt. Šios įstaigos pajamų apyvarta 2016 metais siekė 10 mln. eurų. Tačiau Vyriausybė jai panaudos pagrindais perdavė viešbutį, svečių namus, administracines patalpas, kurių bendras plotas – 2,3 tūkst. kv. metrų. Beje, anksčiau įstaiga minėtas patalpas nuomojosi.

O, pavyzdžiui, partijoms valstybė ne tik neatlygintinai leidžia naudotis patalpomis, bet ir kasmet iš valstybės biudžeto skiria kelis milijonus eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2009 metų pasitikėjimo teise valdo administracinės paskirties 296 kv. m pastatą sostinės senamiestyje, Augustijonų gatvėje. Nors namas nenaudojamas, perduoti jo Turto bankui neplanuojama.

Ž. Simonaitytę stebina ydinga tvarka: į viešąją įstaigą užtenka įmokėti 0,29 cento dalininko įnašą ir gali jai atiduoti valdyti kad ir 56 objektus, kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) perdavė Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrui. Tačiau valstybės įtaka priimti sprendimus dėl tolesnio turto valdymo minimali.

Valstybės auditoriai stebisi, kodėl patalpos atiduodamos neatlygintinai naudotis ilgam laikui ir prestižinėse vietose – Vilniaus Gedimino prospekte, Kauno Laisvės alėjoje, didmiesčių centruose, senamiesčiuose ar netoli Baltijos jūros. Ir valstybė nieko už tai negauna. Finansų ministerijos skaičiavimais, jei perduotas turtas būtų išnuomotas rinkos kaina, valstybės biudžetas kasmet surinktų 7,5 mln. eurų papildomų pajamų.

Savivaldybės gautus mūrus parduoda

Valstybė savo nekilnojamąjį turtą gali perduoti ir savivaldybių nuosavybėn jų savarankiškoms funkcijoms vykdyti. 2012–2016 metais taip buvo perduoti 852 objektai. Tačiau, kaip nustatė Valstybės kontrolė, net ketvirtadalis jų nenaudojami, o trečdalį, praėjus metams ar dvejiems po perėmimo, savivaldybės pardavė arba įtraukė į parduodamo turto sąrašus. Ž. Simonaitytės manymu, jei tas turtas nereikalingas, valstybė pati gali jį parduoti. Kam atiduoti savivaldybei, kad ši laikytų jį tuščiai arba parduotų.

Dalis merijoms atitekusio turto dešimtmetį stovi nenaudojamas, nyksta ir net kelia pavojų žmonių gyvybei. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybei 2006 metais perduotas Apytalaukio dvaras su 69 priklausiniais ir dabar stovi apleistas. O Kauno miesto savivaldybei Vyriausybė dar 1992-aisiais perleido nebaigtą statyti prekybos centrą Plento gatvėje. Jo griaučiai riogso jau ketvirtį amžiaus.

Kai kuriuos inžinerinius statinius tikrai reikėtų perduoti savivaldybėms, bet šios jų nenori, pageidauja statinių, kuriuos vėliau būtų galima parduoti.

Vyriausybės pastatas – ant nesuformuoto sklypo

Apskaitant ir tvarkant valstybės nekilnojamąjį turtą esama daug netvarkos. Pavyzdžiui, dalis objektų pastatyti ant nesuformuotų žemės sklypų. „Negalėjome patikėti – net Vyriausybės kanceliarijos pastatas stovi ant nesuformuoto sklypo“, – stebisi Ž. Simonaitytė.

Živilė Simonaitytė: "Beverčio nekilnojamojo turto niekaip neatsikratome, o vertingą, iš kurio galėtume turėti naudos, atiduodame nemokamai."

Daugybė, per 670, valstybės nekilnojamojo turto objektų, kurių plotas – beveik 162 tūkst. kv. m, nenaudojami. Tokių yra net išskirtinėse vietose. Tarkime, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2009 metų pasitikėjimo teise valdo administracinės paskirties 296 kv. m pastatą sostinės senamiestyje, Augustijonų gatvėje. Nors namas nenaudojamas, perduoti jo Turto bankui neplanuojama. Atliekant auditą ŠMM nenurodė, kam ketina pritaikyti šias patalpas.

Vyriausybė siekia centralizuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Tačiau tai apims tik nedidelę dalį jo – administracinį ir valstybei nereikalingą turtą. O kas bus su gausybe „valstybinių“ malkinių ir tvartų?

Iki 2020 metų VĮ Turto bankui numatyta perduoti net 1 mln. kv. m patalpų. O šis jau spręs, ką parduoti, ką valdyti, ką nuomoti. Mastas beprotiškai didelis, bet, pasak Ž. Simonaitytės, niekas nevertina, ar Turto bankas pajėgus visa tai suvaldyti. Kol kas ši įstaiga perėmusi tik 232 tūkst. kv. m, tačiau valstybės įstaigos, kurios naudojasi Turto banku kaip patalpų administratoriumi, valstybės auditoriams skundėsi dėl jo teikiamų paslaugų kokybės. „Ir vis tiek Turto bankui norima perduoti nežmoniškai daug patalpų. Pagaliau, kodėl jis nesivaržo su kitais, taip pat privačiais administratoriais, arba kodėl viską centralizuojame? Gal galima turėti valdytojus pagal atskirus sektorius? Norima vieno valdytojo, kuriam būtų sudarytos išskirtinės sąlygos. Juk valstybės nustatyta apmokėjimo už Turto banko teikiamas paslaugas tvarka, numatanti fiksuotą 7 proc. pelno normą, nesukuria jokių paskatų stengtis geriau vykdyti šią veiklą“, – atkreipia dėmesį Ž. Simonaitytė.

Ar tokia netvarka – dėl nesusivokimo ar sąmoningai siekiant kam nors asmeninės naudos? „Čia kaip programinio biudžeto ar Valstybės investicijų programos atvejais – vis dar nesugebame pakeisti sovietinio mąstymo, vis dar daug institucijų negali suvokti, kad jei atstovauja viešajam sektoriui, joms nereikia savo pirčių ar tarnybinių butų. Juk nebe tie laikai“, – mano Ž. Simonaitytė. Ji pabrėžia, kad valstybės ar savivaldybių turtas turi būti naudojamas tik siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Beje, valstybės auditoriai išanalizavo šešių Europos šalių (Austrijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės) turto valdymo praktiką. Skirtumai – akivaizdūs. Daugelis valstybių savo turtą valdo centralizuotai, o valstybės įstaigos jį nuomojasi rinkos kaina.

Kitose šalyse negalima ir panaudai perduoti valstybės nekilnojamojo turto. Ž. Simonaitytė pasakoja, kad apie panaudą klausė kolegų latvių, bet šie net nesuprato lietuvės klausimų, nes tokios turto valdymo formos neturi.

Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo pamažu visai atsisakyti panaudos, maksimaliai apriboti turto perdavimą savivaldybėms, taip pat imtis milžiniško menkaverčio turto tvarkymo. Siekiant efektyviau panaudoti nekilnojamąjį turtą būtina įvertinti, kiek jo reikia valstybei, kiek galima išnuomoti, plėtoti ar parduoti, priimti sprendimus dėl tolesnio valdymo. Akivaizdu, kad ligšioliniai sprendimai valstybę pavertė labai jau prasta nekilnojamojo turto magnate.