Valstybė ir mokslas: trūksta susikalbėjimo
Lie­tu­va, moks­lo ir stu­di­jų plė­trai kas­met skir­da­ma apie 40 mln. eu­rų iš vals­ty­bės biu­dže­to, iki šiol ne­ap­sisp­ren­džia, ko­kie moks­li­nin­kų dar­bai sva­riau­siai pri­si­dė­tų prie ša­lies pa­žan­gos. Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba, tu­rin­ti pa­tar­ti Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei for­muo­jant ša­lies moks­lo po­li­ti­ką, tam­pa dau­giau lė­šų ad­mi­nis­tra­to­re, o ne idė­jų ge­ne­ra­to­re.

Vals­ty­bės kon­tro­lė, va­kar pa­skel­bu­si Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos prog­ra­mos „Ša­lies moks­lo ir stu­di­jų sis­te­mos plė­tra“ vyk­dy­mo ana­li­zės re­zul­ta­tus, kons­ta­ta­vo: iš­nag­ri­nė­jus šios ins­ti­tu­ci­jos 2005–2015 me­tų veik­los at­as­kai­tas, ryš­kė­ja ten­den­ci­ja, kad anks­čiau ta­ry­bos su­da­ry­tos ko­mi­si­jos teik­da­vo stu­di­jas, ku­rių pa­grin­du bū­da­vo ren­gia­mi ša­lies stra­te­gi­niai do­ku­men­tai ar tei­kia­mos re­ko­men­da­ci­jos vals­ty­bės val­džios ins­ti­tu­ci­joms. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais šios veik­los ta­ry­ba ne­vyk­do.

„Mū­sų nuo­mo­ne, 2015 me­tais Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba, vyk­dy­da­ma prog­ra­mą, dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė lė­šų pa­skirs­ty­mui moks­li­nių ty­ri­mų ir eks­pe­ri­men­ti­nės plė­tros (MTEP) pro­jek­tams vyk­dy­ti ir ad­mi­nis­truo­ti, ta­čiau ne­nu­ma­tė prie­mo­nių moks­lo sis­te­mai to­bu­lin­ti, o ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai ne­pa­ro­do, ko­kius ro­dik­lius pla­nuo­ja­ma ge­rin­ti pa­nau­do­jant skir­tas lė­šas. Ta­ry­bai trū­ko ak­ty­ves­nio da­ly­va­vi­mo tei­kiant siū­ly­mus Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei, sie­kiant kryp­tin­gai for­muo­ti ša­lies moks­lo po­li­ti­ką ir stra­te­gi­nę plė­trą“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ at­lik­tą au­di­tą ko­men­ta­vo Vals­ty­bės kon­tro­lės 5-ojo au­di­to de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ra­sa Kudž­mie­nė.

Tai, kad trūks­ta glau­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo tarp vals­ty­bės ir moks­lo pa­sau­lio, kaip ir ti­kro už­sa­ky­mo moks­li­nin­kams iš mi­nis­te­ri­jų, pa­žy­mė­jo ir Vy­riau­sy­bės vi­ce­kanc­le­ris Ri­man­tas Vait­kus. „Ko­dėl vals­ty­bė­je šia kryp­ti­mi ne­ina­ma, ne­ga­liu at­sa­ky­ti. Ta­čiau reik­mi­nių (tai­ko­mo­jo po­bū­džio moks­li­nių ty­ri­mų vals­ty­bei ir vi­suo­me­nei stra­te­giš­kai svar­biais klau­si­mais – red.) ty­ri­mų kul­tū­rą pa­ga­liau tu­rė­tu­me iš­vys­ty­ti“, – sa­kė po­li­ti­kas.

Ty­ri­mų neprašo

Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“ mū­sų ša­lis yra nu­ma­čiu­si su­kur­ti pa­lan­kią ap­lin­ką, už­ti­kri­nan­čią ša­lies pa­trauk­lu­mą aukš­čiau­sio ly­gio moks­li­nin­kams ir ty­rė­jams. Svar­bus vaid­muo ku­riant moks­lo sis­te­mą šio­je vi­zi­jo­je ten­ka Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bai, vyk­dan­čiai prog­ra­mi­nį kon­kur­si­nių moks­li­nių ty­ri­mų fi­nan­sa­vi­mą, ji kar­tu su Švie­ti­mo ir moks­lo bei ki­to­mis mi­nis­te­ri­jo­mis tu­rė­tų pa­dė­ti Sei­mui bei Vy­riau­sy­bei for­muo­ti MTEP po­li­ti­ką bei pri­si­dė­ti prie jos įgy­ven­di­ni­mo.

Įgy­ven­din­da­ma pa­ves­tus dar­bus, Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba vyk­do tęs­ti­nę prog­ra­mą „Ša­lies moks­lo ir stu­di­jų sis­te­mos plė­tra“, ku­ria sie­kia­ma pa­tar­ti Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei for­muo­jant ša­lies moks­lo po­li­ti­ką. Pra­ėju­siais me­tais šiai prog­ra­mai skir­ta 23,5 mln. eu­rų, iš jų sri­tims, su­si­ju­sioms su MTEP prog­ra­mi­niu kon­kur­si­niu fi­nan­sa­vi­mu, – 14,9 mln. eu­rų (prieš ke­le­rius me­tus ši su­ma sie­kė 16,6 mln. eu­rų).

Vals­ty­bės kon­tro­lie­riai, iš­nag­ri­nė­ję šių prog­ra­mų ini­ci­ja­vi­mą, at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­siū­ly­mus dėl to, ko­kias prog­ra­mas rei­kė­tų reng­ti, dau­giau­sia tei­kė moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pa­čios ir pre­ten­duo­ja į ty­ri­mams skirs­to­mą fi­nan­sa­vi­mą. Tuo me­tu val­džios ins­ti­tu­ci­jos itin re­tai reiš­kė sa­vo po­zi­ci­ją, ko­kių moks­li­nių ty­ri­mų joms rei­kė­tų. „2015 me­tais pra­dė­toms vyk­dy­ti na­cio­na­li­nėms moks­lo prog­ra­moms bu­vo pa­teik­tos 45 te­mos: tik sep­ty­nias jų pa­siū­lė mi­nis­te­ri­jos ar įstai­gos prie mi­nis­te­ri­jų, ki­tas ini­ci­ja­vo moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jos“, – nu­ro­dė R. Kudž­mie­nė.

Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­kas prof. Dai­nius Ha­rol­das Pa­uža, kal­bė­da­mas su „Lie­tu­vos ži­nio­mis“, ap­gai­les­ta­vo, kad Vy­riau­sy­bė tei­kia ne­daug ini­cia­ty­vų moks­li­nin­kams, brėž­da­ma sa­vo vi­zi­jas. „E­sa­me pa­ta­rė­jai Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei. Ta­čiau kaip nors rei­kia pri­ori­te­ti­zuo­ti fi­nan­suo­ja­mus ty­ri­mus, at­siž­vel­giant į vals­ty­bės ga­li­my­bes. Kai iš­ski­ria­mi tam ti­kri už­da­vi­niai, ta­da at­si­ran­da vals­ty­bės ski­ria­mų lė­šų, tai yra ga­li­my­bių, ir ke­lia­mų už­da­vi­nių pro­tin­gas san­ty­kis. Ta­čiau pa­žiū­rė­ki­me į moks­li­niams ty­ri­mams ski­ria­mų lė­šų ju­dė­ji­mą: iki 2012 me­tų fi­nan­sa­vi­mas bu­vo pa­sie­kęs apie 17 mln. eu­rų, bet pa­sta­rai­siais me­tais jis vėl grį­žo į 15 mln. eu­rų ri­bas. Tai par­odo ir tam ti­krą po­žiū­rį į moks­li­nius ty­ri­mus: vals­ty­bė, vie­na ver­tus, dek­la­ruo­ja, kad tai la­bai svar­bu, bet rea­ly­bė kiek ki­to­kia“, – pa­žy­mė­jo moks­li­nin­kas.

Vy­riau­sy­bės vi­cek­lanc­le­rio R. Vait­kaus ma­ny­mu, for­mu­luo­jant moks­li­nin­kams ty­ri­mų už­da­vi­nius, už­sa­ko­vams – vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms – ne­re­tai pri­trūks­ta fan­ta­zi­jos. „Pa­vyz­džiui, bu­vo ban­dy­mas su­kur­ti Ka­ro moks­lo ta­ry­bą, ku­ri spręs­tų, ko rei­kė­tų Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gai. Ta­čiau pa­aiš­kė­jo, kad jų in­te­re­sai yra la­bai siau­ri – kaip pa­ga­min­ti ne­perš­lam­pa­mus ba­tus ar pa­na­šiai. Ne­sa­kau, kad Lie­tu­va tu­rė­tų kur­ti ko­kias nors griau­na­mą­sias tech­no­lo­gi­jas, bet ti­krai ga­lė­tu­me at­lik­ti rim­tes­nius dar­bus, kaip, tar­ki­me, la­ze­ri­niai šau­tu­vai ir tai­ki­niai, ku­rie jau ta­po NA­TO stan­dar­tu“, – svars­tė po­li­ti­kas.

Už­da­ras ratas

Vals­ty­bės kon­tro­lė pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba, ku­ri 45 proc. MTEP prog­ra­mi­nio kon­kur­si­nio fi­nan­sa­vi­mo lė­šų pa­skirs­to moks­li­niams ty­ri­mams pa­gal moks­li­nin­kų pa­siū­ly­tas te­mas, nė­ra nu­sta­čiu­si pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo pri­ori­te­tų, siek­da­ma, kad at­lie­ka­mi ty­ri­mai duo­tų di­džiau­sią nau­dą vals­ty­bei. Be to, fik­suo­ja­ma, kad, ma­žė­jant MTEP fi­nan­sa­vi­mui, bend­ras pro­jek­tų skai­čius di­dė­ja, taip pat au­ga pro­jek­tų ad­mi­nis­tra­vi­mo iš­lai­dos, tai­gi, eks­per­tų at­ly­gi­ni­mai.

„2013–2015 me­tais lė­šos MTEP prog­ra­mi­niam kon­kur­si­niam fi­nan­sa­vi­mui su­ma­žė­jo nuo 16,6 iki 14,9 mln. eu­rų, bet at­ly­gi­ni­mo eks­per­tams iš­lai­dos pa­di­dė­jo 3 kar­tus – nuo 0,5 mln. iki 1,57 mln. eu­rų. Aki­vaiz­du, kad vyk­do­mi smul­kūs pro­jek­tai, o lė­šos ski­ria­mos eks­per­tų dar­bui ap­mo­kė­ti. To­dėl ir siū­lo­me: ty­rė­jai tu­ri vie­ny­tis, vyk­dy­ti ty­ri­mus kar­tu, ta­da to­kių dar­bų ver­tė bus di­des­nė“, – pa­žy­mė­jo R. Kudž­mie­nė.

Au­di­to­riai taip pat tvir­ti­na nu­sta­tę dar vie­ną opią prob­le­mą: Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bo­je MTEP te­mas daž­niau­siai siū­lo pa­čios moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jos, o jų moks­li­nin­kai, bū­da­mi eks­per­tai, jas at­ren­ka, at­lie­ka pro­jek­tų ver­ti­ni­mą ir pa­ga­liau pa­tys da­ly­vau­ja juos įgy­ven­di­nant.

„Per­žiū­rė­jus 53 pro­jek­tus nu­sta­ty­ta, kad Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos na­riai kaip eks­per­tų gru­pių va­do­vai pa­si­ra­šė dau­gu­mą par­aiš­kų ir pro­jek­tų eks­per­ti­nio ver­ti­ni­mo at­as­kai­tų. Še­ši na­riai vyk­do aš­tuo­nis pro­jek­tus (tris Na­cio­na­li­nės li­tua­nis­ti­kos plė­tros 2009–2015 me­tų prog­ra­mos, tris moks­li­nin­kų gru­pių, du bend­rus Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos moks­lo ir sklai­dos), trys na­riai ga­vo par­amą moks­li­nėms iš­vy­koms ir moks­li­nin­kų vi­zi­tams, vie­nas da­ly­vau­ja vyk­dant tarp­tau­ti­nių prog­ra­mų pro­jek­tą. Toks ta­ry­bos na­rių da­ly­va­vi­mas eks­per­ti­nė­je ir pro­jek­tų vyk­dy­mo veik­lo­je bu­vo lei­džia­mas pa­gal ga­li­mo in­te­re­sų konf­lik­to ven­gi­mo sche­mas“, – sa­kė R. Kudž­mie­nė.

Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bai va­do­vau­jan­tis prof. D. H. Pa­uža tvir­ti­no ka­te­go­riš­kai ne­no­rin­tis su­tik­ti, kad moks­li­nin­kai pa­tys par­ašo prog­ra­mas, pa­tys jas ver­ti­na ir vyk­do. „E­sa­me par­en­gę in­te­re­sų ven­gi­mo sche­mas, įve­dę dau­gy­bę įvai­rių re­gu­lia­vi­mų. Mąs­to­me, kad ty­rė­jas ga­lė­tų at­lik­ti ge­ros ko­ky­bės ty­ri­mus, bet jei­gu jis yra da­ly­va­vęs ko­kio­je nors pro­jek­to tvir­ti­ni­mo sta­di­jo­je – ren­gęs na­cio­na­li­nę moks­lo prog­ra­mą, bu­vęs vyk­dy­mo gru­pės na­riu ir pa­na­šiai – ta­da, gink die­ve, jo­je da­ly­vau­ti ne­ga­li. Nuo­šir­džiai svei­ki­nu tuos, ku­rie lai­mi kon­kur­sus, nes esu ti­kras, kad vyks­ta skaid­ri kon­ku­ren­ci­ja, ir jo­kio po­vei­kio nie­kas ne­da­ro“, – aiš­ki­no jis.

Pa­si­gen­da vi­suo­me­nės dalyvavimo

Nors Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba dek­la­ruo­ja at­vi­ru­mą, Vals­ty­bės kon­tro­lie­riai tvir­ti­na nu­sta­tę, kad iki šiol šios ins­ti­tu­ci­jos su­da­ry­ta eks­per­tų duo­me­nų ba­zė ne­vie­ši­na­ma, ir net at­li­kus pro­jek­tų par­aiš­kų bei at­as­kai­tų eks­per­ti­nį ver­ti­ni­mą, nei par­eiš­kė­jas, nei vi­suo­me­nė ne­in­for­muo­ja­mi, kas tai da­rė.

Šią ge­gu­žę ty­ri­mą Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bo­je at­li­ku­si Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba pa­brė­žė, kad ins­ti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, kai ver­ti­nęs par­aiš­ką eks­per­tas pri­va­lo iš­lik­ti ano­ni­miš­kas, su­da­ro są­ly­gas ko­rup­ci­jai at­si­ras­ti, nes in­for­ma­ci­jos apie eks­per­tą ne­atsk­lei­di­mas ne­ati­tin­ka skaid­ru­mo ir vie­šu­mo pri­nci­pų ir lei­džia sklis­ti vi­suo­me­nė­je įvai­rioms ne­igia­moms in­terp­re­ta­ci­joms dėl pri­ima­mų spren­di­mų. Po to Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba nu­ma­tė nuo at­ei­nan­čių me­tų sa­vo sve­tai­nė­je skelb­ti eks­per­tų, at­li­ku­sių ver­ti­ni­mą per pa­sta­rų­jų dve­jų ka­len­do­ri­nių me­tų lai­ko­tar­pį, są­ra­šą.

Rimanto Vaitkaus nuomone, formuluojant mokslininkams tyrimų uždavinius, užsakovams – valstybės institucijoms – neretai pritrūksta fantazijos.

„Svar­bu, kad pla­nuo­ja­mi ir vyk­do­mi moks­li­niai ty­ri­mai ne­bū­tų tik jų ini­cia­to­rių ir Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos rei­ka­las. Rei­kė­tų, kad apie šiuos dar­bus ži­no­tų ir jų svar­bą ga­lė­tų įver­tin­ti vi­si – vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, vers­lo at­sto­vai, po­li­ti­kai. Jie ga­lė­tų teik­ti sa­vo nuo­mo­nę, ar ti­krai vie­nas ar ki­tas dar­bas, fi­nan­suo­ja­mas vals­ty­bės lė­šo­mis, Lie­tu­vai bū­tent šiuo me­tu yra svar­biau­sias. Ki­taip ga­li kil­ti abe­jo­nių, ar vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis vyk­do­mi ty­ri­mai duo­da di­džiau­sią nau­dą vi­suo­me­nei ir spren­džia stra­te­giš­kai ak­tua­liau­sias vals­ty­bės prob­le­mas“, – pa­žy­mė­jo R. Kudž­mie­nė.

Pa­sak R. Vait­kaus, pos­tū­mį spren­džiant šią prob­le­mą ga­li duo­ti pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­cia­ty­va su­bur­tos dar­bo gru­pės par­eng­tos Moks­lo ir stu­di­jų pert­var­kos gai­rės, ku­rios jau svars­to­mos Sei­me. „Ak­cen­tuo­da­mi moks­li­nių reik­mi­nių ty­ri­mų svar­bą, tu­rė­tu­me su­kur­ti tra­di­ci­ją, kad at­si­ras­tų ga­li­my­bė vyk­dy­ti pro­jek­tus, orien­tuo­tus į Lie­tu­vai la­bai svar­bias sri­tis. Tar­ki­me, da­bar vi­si kal­ba apie švie­ti­mo re­for­mą, po­li­ti­kai dė­lio­ja įvai­rias vi­zi­jas, yra pri­ra­šy­ta krū­vos prog­ra­mų ir stu­di­jų, o kur jų moks­li­nis pa­grin­di­mas?“, – svars­tė po­li­ti­kas.