Valdžios darbuotojų piniginės išsipūtė
Ne­ma­žai mi­nis­te­ri­jo­se dir­ban­čių po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo tar­nau­to­jų ir val­di­nin­kų pa­sta­rai­siais mė­ne­siais ga­lė­jo džiaug­tis di­des­niais at­ly­gi­ni­mais. Ta­čiau al­gos jiems ki­lo ne­to­ly­giai: da­lies aukš­čiau­sio ran­go dar­buo­to­jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ūg­te­lė­jo ke­liais šim­tais eu­rų, o kai ku­rių pa­pras­tų – vos po­ra eu­rų.

Institucijos aiškina, kad darbo užmokesčio pokyčius lėmė pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimas, priedų už stažą ir kvalifikaciją padidinimas, priemokos, darbuotojų kaita, kompensacijos už krizinius atlyginimų sumažinimus.

Kanclerei – pora šimtų eurų daugiau

Didesnės algos antrąjį šių metų ketvirtį mokėtos kai kuriems Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų darbuotojams. Prezidentūroje vyriausiųjų patarėjų, patarėjų, skyriaus vedėjų, darbuotojų, darbininkų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis vidutiniškai pakilo nuo kelių iki keliasdešimties eurų.

Pavyzdžiui, šalies vadovės Dalios Grybauskaitės vyriausieji patarėjai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 2974 eurus iki mokesčių, o balandį-birželį – 2982 eurus popieriuje. Skyriaus vedėjų vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1943 eurus neatskaičius mokesčių, antrąjį ketvirtį – 2000 eurų iki mokesčių. Algų kilimas aiškinamas priemokomis, tarnautojų stažo ir klasės padidėjimu.

Seimo kanceliarija nepateikia duomenų apie vidutinį darbo užmokestį pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau lyginant praėjusių metų ir 2018-ųjų antrojo ketvirčio algų vidurkius matyti, kad nemažai kam piniginės papilnėjo. Seimo kanclerė Daiva Raudonienė balandžio-birželio mėnesiais uždirbo vidutiniškai 3135 eurus iki mokesčių – 217 eurų daugiau negu pernai. Pakilo ir Seimo kanclerio pavaduotojo Antano Dimaičio, kanceliarijos departamentų direktorių, sekretoriato, biurų, skyrių vedėjų, padėjėjų atlyginimai, taip pat – daugumos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir parlamento vicepirmininkams talkinančių politinio pasitikėjimo tarnautojų algos.

Atlyginimų fondas sumažėjo

Vyriausybės kanceliarijoje didžiausias, palyginti su praėjusiais metais, buvo kanclerio pavaduotojo darbo užmokesčio šuolis. Pernai jo alga siekė vidutiniškai 2438 eurus popieriuje, o šių metų antrąjį ketvirtį – 2949 eurus. Balandžio-birželio mėnesiais 256 eurais daugiau, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, uždirbo vyriausieji patarėjai, 175 eurais – savarankiškų skyrių vedėjai, 118 eurų – departamentų skyrių vedėjai. Tiesa, smuktelėjo premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų vidutinis atlyginimas – antrąjį šių metų ketvirtį buvo 2451 euras neatskaičius mokesčių (133 eurais mažesnis negu 2017-aisiais).

Kaip aiškino Vyriausybės kanceliarijos atstovai, algos pakilo nuo šių metų dviem eurais padidėjus baziniam dydžiui. Anot jų, 2018-iesiems patvirtintas institucijos darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 66,7 tūkst. eurų ir sudaro 3,753 mln. eurų.

Pažėrė priemokų

Aplinkos ministerijoje didėjo beveik visų darbuotojų – pradedant ministru Kęstučiu Navicku, baigiant vyresniaisiais specialistais – atlyginimai. Pavyzdžiui, pernai ministras uždirbo vidutiniškai 3199 eurus iki mokesčių, antrąjį šių metų ketvirtį – 3248 eurus, departamento direktoriaus pavaduotojai – atitinkamai 1943 ir 2120 eurų. Labiausiai padidėjo ministerijos vyriausiojo patarėjo alga: pernai siekė 1409 eurus, o šiemet – 2490 eurų.

Darbo užmokestis kilo ir didesnei daliai Energetikos ministerijos darbuotojų. Vidutinis viceministrų atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 2511 eurų, antrąjį – 2739 eurai popieriuje, skyriaus vedėjų – atitinkamai 1848 ir 1953 eurai.

Finansų ministerijoje didžiausiu algos šuoliu gali džiaugtis kancleris – jo darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 230 eurų, iki 3290 eurų neatskaičius mokesčių. Per 200 eurų pakilo vidutinės ministerijos departamentų direktoriaus pavaduotojų algos. Vidutiniškai 123 eurais daugiau negu metų pradžioje balandžio-birželio mėnesiais uždirbo finansų viceministrai.

Finansų ministerijos kancleris Giedrius Rimša sakė, kad kovo mėnesį ministerijoje buvo įgyvendinta organizacijos struktūros pertvarka. „Dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus ir padidėjusio darbo krūvio kitiems darbuotojams skirtos priemokos ir lėmė algų didėjimą. Ministerijos kanclerio darbo užmokestis pakilo dėl priemokos už didesnį darbo krūvį, susijusį su Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru. Viceministrų darbo užmokestį pakėlė padidinta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, susijusią su Vyriausybės programos ir reformų vykdymu“, – teigė jis.

Algas didino papildomi darbai

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) šiemet atlyginimai beveik nekito. Balandžio-birželio mėnesiais vidutiniškai keliolika eurų daugiau negu pirmąjį ketvirtį uždirbo viceministrai, keliais eurais daugiau – departamentų direktoriai. Jų pavaduotojų algos smuktelėjo vidutiniškai 74 eurais.

Kaip pažymėjo KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Asta Galdikaitė, šiemet ministerijos darbo užmokesčio fondas yra 1,6 proc. mažesnis negu pernai. Po struktūrinių pokyčių sumažėjo ir personalo.

Kultūros ministerijoje balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, daugiau uždirbo ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, viceministrai, skyrių vedėjai, vyriausieji specialistai ir kiti. Labiausiai per kelis mėnesius padidėjo ministerijos patarėjo alga – nuo 1179 eurų iki mokesčių sausį-kovą iki 1636 eurų antrąjį šių metų ketvirtį. Kiek mažiau nei 200 eurų pakilo ir Kultūros ministerijos vyriausiosios patarėjos atlyginimas. Nurodoma, kad daliai darbuotojų darbo užmokestis padidėjo pavedus atlikti nenumatytus ir sudėtingus papildomus darbus. Už juos buvo mokamas priedas ar priemoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje taip pat fiksuoti atlyginimų pokyčiai. Pavyzdžiui, vidutinės viceministrų, kanclerio algos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pakilo pusšimčiu eurų. Aiškinama, jog darbo užmokesčio augimas susijęs su išmokomis už darbą poilsio dienomis išvykus į komandiruotes.

Susisiekimo ministerija pateikia duomenis apie atlyginimų vidurkį pernai ir šių metų antrąjį ketvirtį. Iš jų matyti, kad darbo užmokestis nuo kelių eurų iki beveik 400 eurų didėjo beveik visiems darbuotojams, išskyrus skyrių vedėjus ir vyresniuosius specialistus.

Kompensuoja krizinį sumažinimą

Sveikatos apsaugos ministerijoje didelių algų šuolių nebuvo. Daugiausia antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pakilo patarėjų darbo užmokestis – maždaug 100 eurų, vidutiniškai iki 1763 eurų popieriuje.

Švietimo ir mokslo ministerijoje atlyginimai daliai darbuotojų ūgtelėjo keliasdešimt eurų. Didžiausią skirtumą, palyginti su metų pradžia, pajuto atašė – jie balandžio-birželio mėnesiais uždirbo vidutiniškai 78 eurais daugiau.

Pilnesnėmis piniginėmis gali džiaugtis ir kai kurie Ūkio ministerijos darbuotojai. Nuo metų pradžios iki vidurio apie 80 eurų padidėjo viceministrų, departamentų skyrių vedėjų, keliasdešimt eurų – departamentų direktorių, savarankiškų skyrių vedėjų, tarnautojų, 10 eurų – patarėjų darbo užmokestis.

Užsienio reikalų ministerijoje daugiau kaip 100 eurų per kelis mėnesius pakilo viceministrų algos – jos antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3170 eurų neatskaičius mokesčių. Dalies kitų darbuotojų – generalinio inspektoriaus, departamentų direktorių, jų pavaduotojų, skyrių (nepriklausančių departamentams) vedėjų ir kitų – darbo užmokestis šoktelėjo nuo keliolikos iki daugiau kaip 100 eurų. Kai kurių diplomatų, pavyzdžiui, antrųjų sekretorių, atlyginimai padidėjo vidutiniškai tik 2 eurais, o pirmųjų sekretorių ir atašė – net šiek tiek sumažėjo ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė atitinkamai 1389 bei 947 eurus popieriuje.

Komentuodami algų pokyčius Vidaus reikalų ministerijoje (VRM), jos Bendrojo departamento atstovai sakė, kad viceministrų, ministro patarėjų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą lėmė bazinio dydžio pakėlimas iki 132,5 euro (2017 metais buvo 130,5 euro) nuo sausio, priedų už tarnybos stažą, kvalifikacines klases didėjimas ir kita. Tačiau VRM asignavimai darbo užmokesčiui, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo.

Žemės ūkio ministerijoje atlyginimai kilo vidutiniškai nuo kelių iki keliolikos eurų.

Sistema neideali

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tendencijos nesikeičia. Kalbėdama apie algų didėjimo netolygumus ji aiškino, jog taip yra dėl skirtingų valstybės tarnautojų kategorijų. Todėl padidinus bazinį dydį darbuotojų, kurių kategorija žema, atlyginimai galėjo pakilti vos pora eurų, o aukščiausios kategorijos – gerokai daugiau.

I. Šimonytė sutiko, kad darbo užmokesčio sistema valstybės institucijose toli gražu ne ideali, kartais kyla abejonių dėl priedų ar priemokų skyrimo. „Iš priedų rūšių visuomet matyti, kad jie skiriami už papildomą darbą, krūvį viršijančią veiklą. Kodėl amžinai kas nors ką nors pavaduoja? Gal reikia kito žmogaus? Kada dirbamas tas krūvį viršijantis darbas – naktį, namie? Yra daug neskaidrumo“, – įsitikinusi parlamentarė.

Pasak I. Šimonytės, darbuotojams valstybės tarnyboje neatlyginama už kompetenciją. Todėl geriausi specialistai ją palieka ir renkasi privatų sektorių, kuriame algos gerokai didesnės. Bandydami išvengti „protų nutekėjimo“, valdiškų institucijų vadovai manevruoja skirdami kai kuriems tarnautojams priemokas ar priedus prie atlyginimų.