Valdžios akibrokštas provincijos kultūrininkams
Vy­riau­sy­bės už­mo­jai įtei­sin­ti biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vų ka­den­ci­jas aps­tul­bi­no ra­jo­nų kul­tū­ros ir švie­ti­mo bend­ruo­me­nes. Jų tei­gi­mu, ne­ap­gal­vo­tas val­džios spren­di­mas iš­gin­tų iš pro­vin­ci­jos pa­ty­ru­sius pro­fe­sio­na­lus ir nu­skur­din­tų re­gio­nų vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) per pa­tį vi­dur­va­sa­rį pa­tei­kė Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ak­tua­lias be­veik trims tūks­tan­čiams ša­lies so­cia­li­nės glo­bos, mo­kyk­lų ir kul­tū­ros cen­trų va­do­vams.

Siū­lo­ma nau­jo­vė - biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vai, dir­ban­tys pa­gal dar­bo su­tar­tį, į tar­ny­bą bū­tų pri­ima­mi kon­kur­so tvar­ka ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jai. An­tros ka­den­ci­jos ga­li­my­bė pri­klau­sy­tų nuo pir­mo­sios re­zul­ta­tų. Jų ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus taip pat siū­lo­ma nu­sta­ty­ti tei­sės ak­tu. Ei­ti va­do­vo par­ei­gas bū­tų lei­džia­ma ne il­giau kaip dvi ka­den­ci­jas iš ei­lės.

Pro­jek­to ren­gė­jai įsi­ti­ki­nę, jog nau­jo­vė pa­ge­rins “vie­šų­jų rei­ka­lų val­dy­mo ko­ky­bę, su­stip­rins vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­čių as­me­nų kom­pe­ten­ci­ją, pri­si­dės die­giant tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ir ge­rą­ją ad­mi­nis­tra­vi­mo pa­tir­tį”.

Re­gio­nų at­sto­vai kal­ti­na SADM ne­su­vo­kiant ti­kro­sios pa­dė­ties ir bai­mi­na­si, kad siū­lo­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos pa­vers vie­tos kul­tū­ros ir švie­ti­mo įstai­gas vi­du­ti­ny­bių va­do­vau­ja­mais po­li­ti­kos bas­tio­nais.

Trik­dys darbą

Ar­šus su­ma­ny­tos pert­var­kos kri­ti­kas Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma LŽ tvir­ti­no, kad jo ne­įti­ki­no į “gra­žų rū­bą įvilk­ti” SADM ar­gu­men­tai, esą bū­ti­nas at­si­nau­ji­ni­mas, rei­kia su­da­ry­ti kar­je­ros ga­li­my­bes nau­jiems ge­riems spe­cia­lis­tams.

“Jie bū­tų šiek tiek pri­im­ti­ni, jei­gu kon­kur­sai biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vų par­ei­goms ei­ti vyk­tų skaid­riai. Da­bar pui­kiai ži­no­me, kaip tai at­ro­do dau­ge­ly­je sa­vi­val­dy­bių. Daž­niau­siai tos va­do­vų par­ei­gos tam­pa val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­nių da­ly­bų ob­jek­tu. To­dėl ga­li nu­tik­ti taip, kad vie­toj dvi ka­den­ci­jas dir­bu­sio pui­kaus va­do­vo ra­jo­no kul­tū­ros cen­tro dar­buo­to­jai gaus ku­rios nors par­ti­jos po­li­ti­nį sta­ty­ti­nį. Jis nau­do­sis pos­tu par­ti­niams tiks­lams siek­ti”, - sa­kė J. Raz­ma.

TS-LKD frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jo nuo­mo­ne, SADM par­eng­ta­me pro­jek­te ver­tė­tų pa­lik­ti tik nuo­sta­tą dėl dar­bo re­zul­ta­tų ver­ti­ni­mo. Nors ir da­bar, pa­sak po­li­ti­ko, yra vi­sos ga­li­my­bės at­leis­ti pra­stai dir­ban­tį va­do­vą. “Bet kam ka­den­ci­jų siū­ly­mais trik­dy­ti ge­rai dir­ban­čių įstai­gų va­do­vus? Įre­gis­tra­vau siū­ly­mą nuo­sta­tą dėl ka­den­ci­jų iš­brauk­ti“, - kal­bė­jo J. Raz­ma.

Ne tas ke­lias

Ka­te­go­riš­ką "ne" biu­dže­ti­nin­kų ka­den­ci­jų įtei­si­ni­mui ta­rė ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės se­niū­nė Ri­ma Baš­kie­nė. “Ga­liu tik at­si­dus­ti, kam šau­na į gal­vą to­kia ne­są­mo­nė. Tai ti­krai ne tas ke­lias”, - LŽ tei­gė par­la­men­ta­rė. Po­li­ti­kė ma­no, kad to­kių pro­jek­tų kū­rė­jai vi­siš­kai ne­ma­to rea­lios si­tua­ci­jos.

“Kas tin­ka po­li­ti­ko­je, ne­bū­ti­nai pri­gy­ja pra­kti­nė­je ūki­nė­je veik­lo­je. Gal­būt po­li­ti­ko­je ka­den­ci­jos ir tiks­lin­gos. Ta­čiau pa­tir­ties sver­tas reikš­min­gas vi­sur. Sei­me dirb­da­ma tre­čią ka­den­ci­ją ga­liu drą­siai tai sa­ky­ti. Pa­tir­tis svar­bi ir sa­vi­val­dy­bių įstai­go­se, ypač kul­tū­ros”, - įsi­ti­ki­nu­si R. Baš­kie­nė.

Anot Sei­mo na­rės, uni­ver­si­te­tą bai­gę jau­ni žmo­nės pir­miau­sia tu­ri įgy­ti įgū­džių, perp­ras­ti sis­te­mą, iš­mok­ti dirb­ti. “Ir kai iš­moks, baig­sis jų ka­den­ci­ja?” - siū­lo­mos tvar­kos ne­lo­giš­ku­mą pa­brė­žė R. Baš­kie­nė. Jos žo­džiais, dėl ke­lių blo­gai dir­ban­čių va­do­vų ti­krai ne­ver­ta keis­ti esa­mos sis­te­mos. Ga­li­ma tie­siog su­pap­ras­tin­ti to­kių as­me­nų at­lei­di­mo tvar­ką. “Tu­ri­me va­do­vų, ku­rie net bū­da­mi gar­bin­go am­žiaus pui­kiai dir­ba”, - sa­kė par­la­men­ta­rė.

Va­do­vau­ja­ma­si “bu­ku principu”

Kur­šė­nų Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Al­bi­nas Jo­ku­baus­kas dėl par­eng­to siū­ly­mo par­eiš­kė to­kią nuo­mo­nę: “Tai, kas iš­gal­vo­ta, - pa­ti di­džiau­sia ne­są­mo­nė.” Pa­sak jo, ko­lek­ty­vą ga­li­ma pa­žin­ti per ket­ve­rius me­tus, par­eng­ti sa­vo prog­ra­mą trun­ka ma­žiau­siai sep­ty­ne­rius-aš­tuo­ne­rius.

“Kad vis­ką su­de­rin­tum ir tai pra­dė­tų duo­ti nau­dos, rei­kia maž­daug de­šim­ties ir dau­giau me­tų. Čia kaip se­nas so­das”, - LŽ tvir­ti­no A. Jo­ku­baus­kas. Jis ap­gai­les­ta­vo, kad įsta­ty­mų kū­rė­jai, net ir iš­klau­sę pa­sta­bas tų, ku­riems pa­tai­sos tai­ko­mos, pa­siel­gia prieš­in­gai.

Tai pa­liu­di­jo ir Plun­gės kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­rius, Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­jos (LKCA) pre­zi­den­tas Ro­mas Ma­tu­lis. Anot jo, nei pir­mas, nei ki­ti pa­tai­sų va­rian­tai ne­bu­vo ap­ta­ria­mi su tos sri­ties ži­no­vais, SADM ap­siė­jo be dis­ku­si­jų.

“Mes pa­tys lyg pėd­se­kiai su­se­kė­me pro­jek­tus, pa­tei­kė­me sa­vo ar­gu­men­tus, siū­lė­me ne­sku­bė­ti. Ta­čiau jo­kio dė­me­sio ne­su­lau­kė­me”, - LŽ tei­gė va­do­vas. R. Ma­tu­lis sa­kė su­pran­tan­tis va­do­vų kai­tos ir at­si­nau­ji­ni­mo svar­bą, ta­čiau, jo įsi­ti­ki­ni­mu, bū­ti­na su­vok­ti rea­lią si­tua­ci­ją. Ne vi­si pri­nci­pai, ku­rie tin­ka did­mies­čiuo­se, ga­li bū­ti tai­ko­mi re­gio­nuo­se.

“Na­cio­na­li­nė­se įstai­go­se iš tie­sų įtei­sin­ta pen­ke­rių me­tų va­do­vų ka­den­ci­ja. Bet tai vi­sai kas ki­ta jau vien dėl to, kad jie val­do mi­li­jo­ni­nius biu­dže­tus. Mū­sų at­ve­ju kal­ba­me apie bend­ruo­me­nę, jos kul­tū­ros cen­trą, ku­ria­me dir­ba ke­li žmo­nės, o biu­dže­tas ne­sie­kia 100 tūks­tan­čių”, - aiš­ki­no R. Ma­tu­lis. Jis ste­bė­jo­si įsta­ty­mų ren­gė­jų ne­no­ru gi­lin­tis į si­tua­ci­ją ir sie­kiu va­do­vau­tis “bu­kais pri­nci­pais”.

Ne­liks kolektyvų

“Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja aki­vaiz­džiai ro­do kva­li­fi­kuo­tų, pa­ty­ru­sių kul­tū­ros ir me­no dar­buo­to­jų trū­ku­mą re­gio­nuo­se. Dau­ge­ly­je kul­tū­ros cen­trų, ku­riuo­se dir­ba vos ke­le­tas žmo­nių, jau ir šian­dien kon­kur­sai žlun­ga, nes nė­ra no­rin­čių­jų dirb­ti. Dėl ma­žiau­siai ša­ly­je mo­ka­mo dar­bo ir ri­bo­tų ma­te­ria­li­nių ga­li­my­bių idė­joms įgy­ven­din­ti jau­ni spe­cia­lis­tai ne­vyks­ta dirb­ti į re­gio­nus”, - pa­žy­mi­ma kri­ti­nė­se LKCA pa­sta­bo­se.

Kar­tu pri­me­na­ma, kad dau­ge­lis kul­tū­ros cen­trų va­do­vų yra su­kū­rę ge­rai ša­ly­je ži­no­mus ko­lek­ty­vus, ku­rių veik­lo­je no­riai da­ly­vau­ja bend­ruo­me­nių at­sto­vai, ypač jau­ni­mas. “Šių ko­lek­ty­vų veik­la daž­niau­siai le­mia re­gio­ni­nės kul­tū­ros gy­vy­bin­gu­mą ir iš­skir­ti­nu­mą. Į me­no ko­lek­ty­vus žmo­nės bu­ria­si ne pa­gal ei­na­mas par­ei­gas, o as­me­ny­bių dė­ka. Va­di­na­si, siū­ly­da­mi nuo­lat keis­ti kul­tū­ros cen­trų va­do­vus, siū­lo­me nai­kin­ti ir daug bran­džių me­no ko­lek­ty­vų”, - at­krei­pia dė­me­sį LKCA.

Ne­ri­mą aso­cia­ci­jai ke­lia ir tai, kad pri­ėmus pa­tai­sas kul­tū­ros įstai­gos ga­li tap­ti po­li­ti­zuo­tos. Ta­da su­kles­tės ne­pro­fe­sio­na­li va­dy­ba ir įsi­vy­raus nuo­mo­nė, jog “kū­ry­bai ir me­nui ga­li va­do­vau­ti bet kas”. Anot LKCA, kul­tū­ros ir me­no va­dy­ba, nors ir re­mia­si kla­si­ki­nės va­dy­bos pri­nci­pais, yra sa­vi­ta, ori­gi­na­li sri­tis, nes kū­ry­ba - tai žmo­gaus pro­to, idė­jų bei kū­ry­biš­ku­mo pa­grin­das.

LKCA - di­džiau­sia ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nė, vie­ni­jan­ti 4 tūkst. me­no ir kul­tū­ros kū­rė­jų bei 60 tūkst. kul­tū­ros sa­va­no­rių.