Valdiškų vietų perkėlimas provincijos neišgelbės
Siū­ly­mas iš sos­ti­nės į ki­tus re­gio­nus per­kel­ti kuo dau­giau vie­šo­jo sek­to­riaus, vals­ty­bės įmo­nių dar­bo vie­tų su­lau­kė pa­lan­kių ver­ti­ni­mų. Vis dėl­to pa­žy­mi­ma, kad vien tai pro­vin­ci­jos prob­le­mų ne­išsp­ręs, tad val­džia ra­gi­na­ma pa­ga­liau su­for­muo­ti aiš­kią re­gio­nų plė­tros vi­zi­ją.

Par­la­men­ta­ras Kęs­tu­tis Ma­siu­lis siū­lo Vy­riau­sy­bei siek­ti, kad vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mos įmo­nės, vie­šo­sios įstai­gos ir biu­dže­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos kuo dau­giau dar­bo vie­tų iš sos­ti­nės iš­kel­tų į re­gio­nus, ypač į at­si­lie­kan­čias sa­vi­val­dy­bes. Esą „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, Lie­tu­vos pa­štas, ener­ge­ti­kos įmo­nės bu­hal­te­ri­jos, per­so­na­lo ar par­da­vi­mo pa­slau­gas ga­lė­tų sėk­min­gai plė­to­ti ne iš Vil­niaus, o iš Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio ar Ma­ri­jam­po­lės. Kaip pa­vyz­dį par­la­men­ta­ras pa­tei­kia „Sod­ros“ skam­bu­čių cen­trą (26 dar­bo vie­tos) Rad­vi­liš­ky­je.

Bė­ga į sostinę

Anot K. Ma­siu­lio, Vy­riau­sy­bei ne­pa­vyks­ta vyk­dy­ti sėk­min­gos re­gio­nų po­li­ti­kos, to­dėl spar­čiai ma­žė­ja gy­ven­to­jų ma­žes­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se. „Vien per me­tus Pa­gė­gių, Jo­niš­kio, Ig­na­li­nos sa­vi­val­dy­bė­se gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo po 3 proc., o Vy­riau­sy­bė ne­sii­ma ly­de­rys­tės ką nors keis­ti. „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ spe­cia­lis­tai pri­pa­žįs­ta, kad vers­li­nin­kai mie­lai in­ves­tuo­ja Vil­niu­je, kur ir taip trūks­ta dar­bo jė­gos, o re­gio­nų ven­gia. Taip už­su­ka­mas ra­tas, kai žmo­nės iš re­gio­nų ska­ti­na­mi va­žiuo­ti gy­ven­ti į sos­ti­nę“, – sa­kė jis.

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, Vil­niu­je vals­ty­bės sek­to­riu­je dir­ba apie 110 tūkst. dar­buo­to­jų. Tai su­da­ro apie 40 proc. vi­sų mies­te dir­ban­čių žmo­nių, o Ma­ri­jam­po­lės, Tel­šių, Klai­pė­dos ir ki­to­se aps­kri­ty­se šis ro­dik­lis ne­sie­kia ir 20 pro­cen­tų. „I­ki šiol ge­riau­siai mo­ka­mos dar­bo vie­tos yra tel­kia­mos sos­ti­nė­je, kur mo­ka­mas vi­du­ti­niš­kai 25 proc. di­des­nis at­ly­gi­ni­mas nei ki­tuo­se mies­tuo­se, ir vi­sai ne­de­da­ma pa­stan­gų, kad dau­giau dar­bo vie­tų at­si­ras­tų re­gio­nuo­se“, – pa­žy­mė­jo jis.

Vil­niu­je su­telk­ta per daug

Par­la­men­ta­ras Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ma­no, kad ko­le­gos siū­ly­mas ra­cio­na­lus. Jis mi­nė­jo, kad pa­na­šiu ke­liu žen­gia ne vie­na ša­lis. Pa­vyz­džiui, Es­ti­ja iš Ta­li­no į Tar­tu per­kė­lė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją. Pra­ncū­zi­ja 1973 me­tais iš sos­ti­nės Par­yžiaus į re­gio­nus iš­kė­lė 300 tūkst. vals­ty­bės tar­nau­to­jų. Dau­gy­bė Vo­kie­ti­jos vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų vei­kia re­gio­nuo­se. „Lie­tu­vo­je ma­to­me ki­tas ten­den­ci­jas. Ka­dai­se Klai­pė­do­je vei­kė Van­dens trans­por­to, Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tai, bet vis­kas bu­vo per­kel­ta į Vil­nių. Ma­nau, kad vi­siš­kai ra­cio­na­lu bū­tų kai ką tu­rė­ti re­gio­nuo­se“, – kal­bė­jo E. Gent­vi­las. Jis pri­mi­nė, kad be­ne vie­nin­te­lė cen­tri­nės val­džios ins­ti­tu­ci­ja, įkur­din­ta ne Vil­niu­je, yra vie­šo­ji įstai­ga Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mai Drus­ki­nin­kuo­se.

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas pri­pa­ži­no, kad tarp sa­vi­val­dy­bių su­sik­los­tė di­džiu­liai gy­ve­ni­mo ko­ky­bės skir­tu­mai. Anot jo, tai le­mia ma­žes­nis kai ku­rių re­gio­nų pa­trauk­lu­mas in­ves­tuo­to­jams, nu­lem­tas inf­ras­truk­tū­ros iš­vys­ty­mo, ke­lių, kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos pa­siū­los, vie­tos val­džios spren­di­mų ir t. t. Par­la­men­ta­ro ma­ny­mu, iš­spręs­ti re­gio­ni­nės at­skir­ties prob­le­mų ne­pa­vyks­ta, nes nė­ra ins­ti­tu­ci­jos, tie­sio­giai at­sa­kin­gos už re­gio­nų, sa­vi­val­dy­bių plė­trą.

Ne nuo to ga­lo

Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ri­man­tas Rudz­kis su­ti­ko, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir įmo­nių iš­skai­dy­mas po vi­są Lie­tu­vą pri­si­dė­tų prie re­gio­nų plė­tros. Ta­čiau tik au­to­ma­tiš­kai iš­kė­lus dar­bo vie­tas, ne­si­rū­pi­nant, ar re­gio­ne yra pa­kan­ka­mai bū­ti­nų pa­slau­gų, tin­ka­mos dar­bo jė­gos, vals­ty­bės įmo­nės ar įstai­gos veik­la taps ne­efek­ty­vi. To­dėl pir­miau­sia vals­ty­bei bū­ti­na nu­ma­ty­ti vi­zi­ją dėl re­gio­nų at­ei­ties. „Tu­ri­me su­tar­ti, ar vals­ty­bė dės tam ti­kras pa­stan­gas – in­ves­ti­ci­jų, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos, kul­tū­ros po­li­ti­ką kreips to­kia link­me, kad tam ti­kri re­gio­ni­niai cen­trai ne­nu­nyk­tų, ar vis­kas bus pa­lik­ta na­tū­ra­liai be vals­ty­bės įsi­ki­ši­mo vyks­tan­tiems pro­ce­sams. Pra­dė­ki­me nuo to“, – ra­gi­no jis.

Pa­sak R. Rudz­kio, esa­ma ma­nan­čių­jų, kad žvel­giant iš eko­no­mi­nės pu­sės rei­kia telk­tis tik į Vil­nių ir ke­lis ki­tus di­džiuo­sius mies­tus. Ta­čiau jis to­kiam po­žiū­riui ne­pri­ta­ria. „Bib­li­nis po­sa­kis, kad ne vien duo­na žmo­gus gy­vas, yra es­mi­nis, juo ir rei­kia va­do­vau­tis. Rei­kia steng­tis, kad ša­lis bū­tų įvai­ria­pu­sė, iš­lai­ky­tu­me ra­jo­ni­nes tra­di­ci­jas, ga­na stip­rius pa­slau­gų cen­trus ne vien sos­ti­nė­je“, – pa­brė­žė R. Rudz­kis.

. . .

Di­džio­sios vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės ti­ki­na daug dar­bo vie­tų su­ku­rian­čios re­gio­nuo­se. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vo spau­dai Vid­man­to Gu­do tei­gi­mu, šiuo me­tu dar­buo­to­jų, ku­rie dir­ba ne Vil­niaus mies­te ar ra­jo­ne, yra dau­giau nei 6 tūkst., o tai su­da­ro apie 60 proc. vi­so jų skai­čiaus. „To­kios ad­mi­nis­tra­vi­mo funk­ci­jos kaip bu­hal­te­ri­ja, eko­no­mi­ka, per­so­na­las, tei­sė ar pir­ki­mai yra vyk­do­mos sa­va­ran­kiš­kuo­se struk­tū­ri­niuo­se pa­da­li­niuo­se. To­kie pa­da­li­niai yra iš­si­dės­tę vi­so­je Lie­tu­vo­je, įvai­riuo­se mies­tuo­se“, – sa­kė jis.

Anot Lie­tu­vos pa­što Per­so­na­lo de­par­ta­men­to va­do­vo par­ei­gas lai­ki­nai ei­nan­čios Li­nos Vil­kai­tės, iš šiuo me­tu įmo­nė­je dir­ban­čio 5721 dar­buo­to­jo ab­so­liu­ti dau­gu­ma dir­ba ne Vil­niu­je, o ki­tuo­se mies­tuo­se. „Dau­giau nei penk­ta­da­lis ad­mi­nis­tra­ci­jos dar­buo­to­jų, t.y. in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, per­so­na­lo, ūkio rei­ka­lų, lo­gis­ti­kos, par­da­vi­mo spe­cia­lis­tų dir­ba re­gio­nuo­se“, – tei­gė ji.