Valdantieji užčiaupė parlamento opoziciją
Pir­ma­lai­kių Sei­mo rin­ki­mų ne­bus. Vi­są sa­vai­tę po ne­pa­vy­ku­sios Min­dau­go Bas­čio ap­kal­tos par­la­men­to opo­zi­ci­jos puo­se­lė­ta idė­ja juos su­reng­ti bir­že­lio 3 die­ną val­dan­čių­jų bal­sais su­žlug­dy­ta jau per pir­mą – pa­tei­ki­mo – sta­di­ją. Ta­čiau opo­zi­ci­ja gink­lų dar ne­su­de­da.

Seimas nepanoro „pasileisti“. Už projektą, kuriuo siūlyta surengti pirmalaikius rinkimus, vakar per pateikimą balsavo 52 Seimo nariai, 57 buvo prieš, 11 parlamentarų susilaikė. Idėją palaikė 29 konservatoriai, 6 liberalai, po 3 socialdemokratus, „tvarkiečius“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus. Projektui pritarė ir 3 valdantieji „valstiečiai“. Kiti 48 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai pirmalaikių rinkimų nepageidavo.

Beveik valandą plenarinių posėdžių salėje trukęs karštų kalbų ir kandžių replikų „pingpongas“ nuleido savaitę Seime kunkuliavusį politinį garą ir patvirtino prognozę, jog sprendimas seimūnams išsivaikščioti – nerealus. Opozicijos perspėjimai, kad Seimas atsidūręs nesutarimų duobėje ir grimzta į skandalų liūną, iš kurio ištraukti tegali pirmalaikiai rinkimai, valdantiesiems nepasirodė verti dėmesio.

„Bandymas pabūti populistais nepavyko, tad ir toliau bus dirbama“, – pasibaigus balsavimui konstatavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Ar šią kadenciją opozicija dar kartą mėgins teikti pasiūlymą dėl pirmalaikių rinkimų, pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio ir frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, bus sprendžiama kitą savaitę. Tuomet turėtų paaiškėti Socialdemokratų darbo frakcijos nario Artūro Skardžiaus apkaltos perspektyva ir komisijos, įpareigotos atsakyti į kai kuriuos žemės ūkio nuosavybės klausimus, likimas.

Prieita kryžkelė

Pasiūlymą dėl pirmalaikių rinkimų vakar pristatęs G. Landsbergis teigė, jog priėmę projektą bent svarstyti, valdantieji parodytų, kad gali eiti susitarimų keliu. „Jei idėja bus atmesta, turiu nuogąstavimų, kad nebus ieškoma kompromiso“, – kalbėjo konservatorius. Anot jo, pirmalaikių rinkimų link eita jau ilgai – ne kartą būta ir didesnių, ir mažesnių krizių, kai iš pažiūros nekaltas klausimas „išsprogdindavo visą Seimą“.

Politiko tikinimu, Seime jau kurį laiką „veikia valdančioji mažuma“, kuriai išgyventi nelengva. Jos egzistenciją, anot konservatoriaus, galėtų palengvinti kompromiso paieškos. Opozicija pasirengusi dialogui, tereikia valdančiųjų ženklo. Juo, anot G. Landsbergio, galėtų būti geranoriškas sutarimas dėl A. Skardžiaus apkaltos, taip pat dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke Laura Matjošaityte.

Jei sutarimo rasti nepavyks, Seimas, konservatoriaus žodžiais, toliau grims į skandalų ir peštynių liūną. „Stovime kryžkelėje“, – perspėjo G. Landsbergis.

Niekas neskriaudžia?

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas pirmalaikių rinkimų šalininkus ragino gerbti tautos valią, pareikštą per Seimo rinkimus, ir nestabdyti valstybei svarbių darbų. Kartu jis pažymėjo, kad nauji rinkimai kainuotų 8,5 mln. eurų.

Konservatoriaus Andriaus Kubiliaus nuomone, tarp „valstiečių“ esama protingų žmonių, su kuriais galima kalbėtis įvairiais klausimais. „Bet yra viena problema – Ramūnas Karbauskis ir jo aplinka, kuri visą partiją ir Seimą laiko ciniško melo įkaitais. Gyvename paraleliniuose pasauliuose. Ar manote, jog galima pakeisti R. Karbauskį?“ – retoriškai klausė A. Kubilius.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė (buvusi „valstietė“ ir liberalė) skundėsi, kad Seime labai trūksta pagarbos. Esą dėl smulkaus kerštingumo, pykčio, negebėjimo gerbti kitą nuomonę labai sudėtinga ką nors nuveikti.

Anot LVŽS frakcijos atstovo Povilo Urbšio, Seimas iš tiesų „paslydo ant M. Basčio apkaltos“, tačiau akivaizdu, jog pirmalaikių rinkimų iniciatoriai turi savanaudiškų interesų. „Jums tai tik dar viena politinio spaudimo priemonė, svarbiausia – primesti savo valią“, – opozicijai replikavo P. Urbšys. Kitas „valstietis“ Tomas Tomilinas mėgino įtikinti, kad valdančioji dauguma nepaprastai palanki opozicijai, suteikia progą kalbėti. „Opozicijos teisė labai svarbi, bet jūs absoliučiai negailestingai uzurpuojate tą galimybę ir teisę“, – dėstė T. Tomilinas. Ano G. Landsbergio, šis teiginys parodė tikrąjį „valstiečių“ veidą.

Gabrielius Landsbergis: "Padėkokime, bent jau mintyse, valdantiesiems, kad jie užtikrina konstitucinę teisę kalbėti. Labai ačiū.“

Paragino ieškoti dialogo

Ieškoti bendro darbo galimybių Seimo narius vakar paragino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos patarėjo Mindaugo Lingės žodžiais, šalies vadovė pasisako už dialogo paieškas ir politinį stabilumą valstybėje. Tokią poziciją jis išdėstė dar prieš Seimo posėdį. M. Lingė atkreipė dėmesį, kad pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikia 85 Seimo narių balsų, o be valdančiųjų paramos tiek surinkti neįmanoma. „Visa ši situacija, kaip matome, reikalauja bandymo ieškoti bendro darbo galimybių, koncentruotis į darbus“, – sakė prezidentės patarėjas. Anot jo, valstybės vadovė, žinodama politinių jėgų balansą, nevertina tokio kelio kaip realios galimybės. Patarėjo teigimu, už stabilumą atsakingi visi politikai, bet didesnė atsakomybė tenka valdantiesiems.

Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai praėjusią savaitę Seime neužteko balsų mandatui iš priesaiką sulaužiusio M. Basčio atimti. Vėliau politikas pats atsisakė Seimo nario mandato, nes esą nenorėjo, kad strigtų parlamento darbas. Balsavimas dėl M. Basčio apkaltos sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Praėjusį ketvirtadienį prie Seimo buvo surengtas protesto mitingas, per kurį, be kita ko, reikalauta surengti pirmalaikius rinkimus. Akcijoje dalyvavo per 6 tūkst. žmonių.

Nutarimo dėl pirmalaikių rinkimų projektą parengė visų opozicinių frakcijų seniūnai ir savo parašais parėmė 49 parlamentarai, tarp jų – trys „valstiečių“ atstovai. Tuo metu valdantieji akcentavo, kad tokie rinkimai nebūtini ir net neįmanomi. Premjeras Saulius Skvernelis iniciatyvą įvertino kaip desperatiškus veiksmus siekiant suskaldyti valdančiąją koaliciją.

Neįgyvendinamas siekis

Opozicijos užmojus surengti pirmalaikius rinkimus nerealiais vadino ir „Lietuvos žinių“ kalbinti politologogai. „Didelei parlamentarų daliai tokie rinkimai atrodo kaip rimtas pavojus, nes jie supranta, kad daugiau nebus išrinkti“, – tuomet kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Jo manymu, priimti sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų gali tik toks parlamentas, kuriame dominuoja atsakingi ir garbingi politikai. „Šiandien turime Seimą, kuriame dominuoja asmeniniai arba grupiniai interesai“, – pažymėjo L. Bielinis.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės įsitikinimu, surinkti 85 Seimo paleidimą laiminančius balsus būtų labai sudėtinga. „Šitas Seimas jau pademonstravo savo požiūrį į tai, kas vyksta, į Konstituciją, Konstitucinį Teismą. Būtų labai netikėta, jei tokiam Seimui staiga pradėtų rūpėti jo solidumas“, – pabrėžė politologė. Tačiau opozicijos iškeltą idėją R. Urbonaitė teigiamai vertino jau vien dėl to, kad balsavimas dėl jos dar kartą atskleidė daugumos požiūrį į Seimo įvaizdį.

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius tvirtino, kad svarbiausias dalykas, kurį atskleidė žlugusi M. Basčio apkalta, yra tai, jog valdančioji dauguma jau susilpnėjusi. „Tada opozicija užuodžia kraują ir traukia tradicinę lazdą – pirmalaikius rinkimus. Visi žino, kad tai neįmanoma, nes Seimo nariams tektų balsuoti už savo saugios egzistencijos pabaigą ir leistis į rinkimus, kurie nežinia kuo baigsis. Taigi pirmalaikių rinkimų idėja yra spektaklis, bet jis rodo, jog valdančioji dauguma silpsta“, – aiškino politologas.

Paralyžiuotas darbas

Per 28 atkurtos nepriklausomybės metus ne kartą kelta iniciatyvų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tačiau kūnu virto vienintelė, kai „pasileido“ Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT-AS). Iki šiol pirmalaikiai Seimo rinkimai vyko tik kartą – 1992-ųjų spalį. Sprendimą dėl jų tų pačių metų liepos 9 dieną vardiniu balsavimu priėmė AT-AS. Už tai balsavo 98 parlamentarai.

Iki tol AT-AS darbas pusmetį buvo kone paralyžiuotas. Nuo vadinamojo Sąjūdžio bloko atsiskyrus nemažai daliai centristinių ir nuosaikių pažiūrų deputatų, sustiprėjo kairysis parlamento sparnas – įgijo kelių balsų persvarą. Protestuodami dešinieji, vadovaujami AT-AS pirmininko Vytauto Landsbergio, paskelbė pereinantys į parlamentinę rezistenciją. Beveik pusė parlamentarų paliko plenarinių posėdžių salę. Kurį laiką Seimas buvo pasidalijęs į dvi dalis, abi posėdžiavo atskirai.

Trys atvejai

Konstitucija nurodo tris atvejus, kai gali būti skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai. Jie gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų po pateikimo nepriima sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritaria Vyriausybės programai. Tokią teisę prezidentas taip pat turi Vyriausybės pasiūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki prezidento kadencijos pabaigos lieka mažiau nei 6 mėnesiai, taip pat jei po pirmalaikių Seimo rinkimų nėra praėję 6 mėnesiai.