Valdantieji ragina tirti neteisėtą įtaką buvusioms vyriausybėms
Val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis ket­vir­ta­die­nį įre­gis­tra­vo Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą at­lik­ti nau­ją par­la­men­ti­nį ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­tos įta­kos po­li­ti­niams pro­ce­sams dvie­jų bu­vu­sių vy­riau­sy­bių val­dy­mo lai­ko­tar­piu.

R. Karbauskis siūlo tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.

Šią iniciatyvą parašais parėmė 58 valdančiosios „valstiečių“, taip pat dalis „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Iš koalicijos partnerių socialdarbiečių nutarimo projektą pasirašęs tik vienas – Artūras Skardžius.

Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi.

Nutarimu siūloma specialią Seimo komisiją įpareigoti ištirti suinteresuotų asmenų ir jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Pagal projektą, parlamentarai tirtų suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui, veiklai, aiškintųsi galimą neteisėtą poveikį valstybės valdomų įmonių , viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.

Nutarimo projekte formuluojama užduotis ištirti teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms bei aiškintis, kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.

Seimo komisija būtų įpareigota iki kitų metų gegužės pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, reikalingų nustatytoms problemoms spręsti.

R. Karbauskio registruotame nutarime nurodoma, jog šis naujas tyrimas būtų atliekamas po neseniai baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo, kuris aiškinosi neteisėtą verslo ar kitų interesų grupių įtaką politikams ar politiniams procesams.

Tyrimo iniciatoriai pažymi, kad kai kuriems kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotiems faktams išsiaiškinti yra būtina detali analizė, kartu būtų siekiama nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką politikams.

Be to, kaip teigiama nutarimo projekte, komisija siektų „išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su politikų priimtais sprendimais, kuomet politikų sprendimai valstybei ypač reikšminguose ūkio sektoriuose galėjo būti paveikti neteisėtos įtakos (...), skatinant politikus priimti sprendimus, kurie galimai neatitinka valstybės interesų“.

Naujo tyrimo poreikis grindžiamas ir tuo, kad rengiant NSGK išvadą bei po to, „viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga nauja informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, įtakojant politinius procesus Lietuvos Seime ir netgi galimai siekiant formuoti verslo grupėms potencialiai palankią valdančiąją daugumą Seime 2008–2012 metais“.

R. Karbauskis „Žinių radijui“ naują tyrimą trečiadienį pavadino NSGK tyrimo tęsiniu, tačiau, jo teigimu, šįkart bus labiau dėmesys telkiamas į politikus, o ne į verslininkus.

„Tikrai nėra ko bijoti tiems, kurių veika niekaip nesusijusi su korupcija“, – sakė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad nepritaria naujam tyrimui. Jį taip pat kritikavo frakcijos nariai Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas bei parlamentaras Justas Džiugelis. Jie sako, kad vietoj aiškinimosi apie praeities įvykius reikia susitelkti į dabar svarbių sprendimų priėmimą.

LVŽS seniūnas R. Karbauskis kalbėdamas apie tyrimo klausimus anksčiau yra minėjęs automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijančią „Modus grupę“. Jos protegavimu „valstiečių“ lyderis anksčiau apkaltino buvusį premjerą konservatorių Andrių Kubilių. Pastarasis priekaištus kategoriškai atmeta.

Taip pat „valstiečiai“ ne kartą deklaravo norintys tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.