Valdantieji pripažino balsavimą dėl gydytojų rezidentų algų pakėlimo, opozicija grįžo dirbti
Val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja su­ti­ko pri­pa­žin­ti, kad kon­ser­va­to­rių siū­ly­mas pa­di­din­ti al­gas gy­dy­to­jams re­zi­den­tams pri­im­tas, to­dėl Sei­mo opo­zi­ci­ja grį­žo dirb­ti į ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę.

Per rytinį posėdį susidariusią situaciją, kai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, dalis „tvarkiečių“ ir Mišrios Seimo narių grupės narių paliko posėdžių salę, kai kurie opozicijos atstovai vadino krize ir kaltino Seimo pirmininką „valstietį“ Viktorą Pranckietį ją sukėlus.

„Šiandien buvo pažeisti parlamentinės demokratijos bet kokie principai ir šiandieninis Seimo pirmininko elgesys ir taip, kaip buvo interpretuojamas balsavimas, ir noras perbalsuoti, dar kartą parodė, kad Seimo pirmininkas nėra laisvas žmogus, kad tai nėra vienas iš valstybės vadovų“, – sušaukus visų Seimo narių pasitarimą sakė konservatorė Irena Degutienė.

Toks pasitarimas parlamente surengtas pirmą kartą nuo 1992 metų.

Seimo statutas numato, kad kai kuriems klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame statuto taisyklės negalioja.

I. Degutienė teigė, kad pirmininkaudamas Seimo posėdžiams V. Pranckietis darbą organizuoja valdančiosios koalicijos naudai, o opozicija ignoruojama.

„Mes matome neteisingumą ir šiurkštų Seimo statuto pažeidimą. Kita vertus, mus jaudina ir tai, kad Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga šiandien nėra nei pozicija, nei opozicija, nors pagal Seimo statutą Etikos ir procedūrų komisijai turi vadovauti opozicijos atstovas. Todėl akivaizdžiai matome, kad kai kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją yra priimami sprendimai tokie, kokių pageidauja valdančiosios koalicijos žmonės“, – tvirtino I. Degutienė.

Seimo etikos sargams vadovauja Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ragino valdančiuosius atsitokėti.

„Jūs siunčiate signalą rezidentams, jauniesiems medikams pasakydami, kad prieš jų atlyginimus, kurie kainuotų sveikatos apsaugos ministro valdomam ministrui perskirstyti tik kiek daugiau nei vieną milijoną eurų, jūs siunčiate signalą, jog esate pasirengę paminti taisykles ir statutą, kad šie žmonės nepajustų pagerėjimo. Tą pačią dieną, kai pakeliami atlyginimai prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbantiems žmonėms. Tai nėra nei garbinga, nei teisinga, nei demokratiška“, – sakė jis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronius Matelis teigė susidariusią situaciją matantis kaip krizę.

„Šią situaciją vadinčiau krize, ne kitaip. Ji prasidėjo nuo pavasario. Mums per tuos pusę metų teko išgirsti nepagrįstų kaltinimų ir kiršinimų“, – teigė jis.

Pasak B. Matelio, pasitaiko net, kai valdantieji sprendžia, kuris opozicijos atstovas gali kalbėti, o kuris ne. Anot jo, „opozicijos atstovų įstatymų projektai guli stalčiuose, o valdančiųjų eina buldozeriu“.

Opozicinių socialdemokratų vadovas Juozas Olekas teigė, kad ir anksčiau būdavo Seime balsavimai laimimi ar pralaimimi vieno balso persvara, bet tuomet nebūdavo perbalsuojama. Jis retoriškai klausė, ar valdantieji tikrai nori stumti opoziciją į parlamentinę rezistenciją, buvusią 1992 metais, kai teko anksčiau laiko paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti pirmalaikius rinkimus.

„Labai aiškiai yra įrašyta Seimo statute apie Seimo pirmininko pareigybę. Jis nėra valdančiosios daugumos atstovas, jis nėra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, jis yra mūsų visų Seimo narių pirmininkas, vadovaujantis Seimo darbui“, – teigė J. Olekas.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai atsisakė kalbėti per pasitarimą, jų koalicijos partnerių Socialdemokratų darbo frakcijos narys Juozas Bernatonis apkaltino opoziciją, kad ji diskredituoja parlamentarizmą.

„Manau, kad tai, ką šiandien daro opozicija, tai ne tik šio Seimo, bet apskritai parlamentarizmo diskreditacija. Man tai primena parlamentinę rezistenciją Aukščiausiojoje Taryboje. Prašyčiau netrikdyti Seimo darbo ir pradėti Seimo darbą pagal numatytą darbotvarkę“, – ragino jis.

Opozicijos atstovai tvirtino dirbti į posėdžių salę grįšiantys tik tokiu atveju, jeigu bus grįžta į Medicinos praktikos įstatymo pataisų projekto priėmimą, kai pritarta konservatorių Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko siūlymui kitąmet padidinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

Dviejų balsų persvara siūlymui buvo pritarta, tačiau valdantieji paprašė perbalsuoti, mat „valstietis“ Kęstutis Bacvinka pareiškė atsiimantis savo balsą. Seimo pirmininkas tuomet paskelbė perbalsavimą, ir pasiūlymas didinti gydytojų rezidentų algas buvo atmestas. Supykusi opozicija paliko posėdžių salę.

Be jų balsų valdantieji negalėjo priimti kitų įstatymų, nes neturėjo būtino 71 balso.

Iš pradžių pasiūlęs kelis variantus, kaip elgtis, V. Pranckietis galiausiai pranešė, kad didžiausia frakcija sutinkanti su reikalavimu grįžti į įstatymo pataisų priėmimą po konservatorių siūlymo. Tačiau balsuodami dėl visų pataisų valdantieji nepritarė projektui. Tokiu būdu liko nepriimtas ir konservatorių siūlymas.

Pagal I. Šimonytės ir M. Majausko projektą, jaunesniajam gydytojui rezidentui būtų taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas nebe 3,5, o 4, vyresniajam gydytojui rezidentui – ne 4,95.