Valdančiųjų užmojai dvelkia populizmu
Val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ ir So­cial­de­mo­kra­tų dar­bo frak­ci­jos pa­teik­tas pa­siū­ly­mas nu­leis­ti re­fe­ren­du­mo kar­te­lę bal­suo­jant dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mo yra po­pu­lis­ti­nis ir ke­lia pa­vo­jų ša­lies pa­grin­di­nio įsta­ty­mo vien­ti­su­mui. Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vo, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, ei­nant to­kiu ke­liu ga­li­ma per­ra­šy­ti ir vi­są Kons­ti­tu­ci­ją.

Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Konstitucijos I skirsnio straipsnių pakeitimui reikėtų, jog referendume už tai balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių, įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovas Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Parlamentarai siūlo, kad privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai, – sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę. Liktų vienintelė Konstitucijoje įrašyta išimtis – pirmojo straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, kuri, kaip ir šiuo metu, galėtų būti keičiama, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų balso teisę turinčių piliečių.

Teisininkų įsitikinimu, trečdalio rinkėjų nuomonė negali atspindėti visos tautos norų ir siekių. Todėl kyla pavojus, kad Konstitucija, už kurios priėmimą balsavo beveik 80 proc. rinkėjų, gali būti perrašyta trečdalio tautos sprendimu.

Tyko pavojai

V. Sinkevičius pabrėžia, jog Konstitucijos I skirsnis yra ypač svarbus. Dėl to priimdama Konstituciją tauta ir pasisakė, kad I ir XIV skirsnių nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Galiojantis Referendumo įstatymas, pasak profesoriaus, nurodo, jog norint pakeisti kurį nors minėtų skirsnių straipsnį (su dviguba pilietybe susijęs I skirsnio 12 str.) referendume privalo dalyvauti daugiau kaip pusė visų rinkėjų – apie 1,3 mln., ir visi jie turi pritarti siūlomai formuluotei. „Dabar norima tą kartelę nuleisti ir pripažinti, kad referendumas bus įvykęs, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip pusė rinkėjų, o už pasiūlytą formuluotę balsuos ne mažiau kaip trečdalis. Vadinasi, kartelė nuo 1,3 mln. bus nuleista maždaug iki 830 tūkstančių. Vėl pakartosiu – Konstitucija sako, kad svarbiausi tautos klausimai turi būti sprendžiami referendumu. Ar trečdalis tautos gali priimti sprendimą tautos vardu? Labai abejotina“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino V. Sinkevičus.

Teisininko požiūriu, toks kelias labai pavojingas. „Jei galima nuleisti kartelę vienu klausimu, tada galima ir kitais, kurie yra I skirsnyje, pavyzdžiui, kad lietuvių kalba – valstybinė kalba, valstybės sostinė – Vilnius. Įžvelgiu tam tikrą populizmą. Juk už Konstituciją balsavo beveik 80 proc. rinkėjų ir aiškiai pasakė, jog I ir XIV skirsniai yra ypatingi. Dabar Referendumo įstatymą norima pakeisti taip, kad anksčiau tautos absoliučia dauguma išreikšta valia būtų paneigta, ir tam pakaktų trečdalio balsų“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius. Jo manymu, tokie populistiniai pasiūlymai kelia pavojų Konstitucijos pastovumui, nuostatų vientisumui ir jų apsaugai.

„Fundamentalūs dalykai turi būti keičiami ypatingais atvejais, tik tada, kai yra reikalas. Mėginant išspręsti dvigubos pilietybės problemą, kuri dar nežinia, kiek bus naudinga Lietuvai, bandoma sugriauti Konstitucijos apsaugos mechanizamą“, – pažymėjo teisininkas. Pasak jo, politikai turi suprasti, kad tokiu būdu jie atveria kelius keisti ir kitas fundamentalias Konstitucijos nuostatas. „Jei rinkėjai neateina į referendumą, vadinasi, mano, jog tai nesvarbu“, – pridūrė V. Sinkevičius.

Būtinas žingsnis

G. Kirkilas įsitikinęs, kad, remiantis dabar galiojančiais įstatymais, nerealu, jog referendumas pavyktų ir būtų priimtas sprendimas. „Jeigu norime iš tiesų išspręsti dvigubos pilietybės klausimą, o ne apgaudinėti visuomenę, turime žengti kitą žingsnį – pakeisti Referendumo įstatymą“, – sakė LSDDP frakcijos atstovas. Šios frakcijos nario Juozo Bernatonio teigimu, anksčiau vykusių referendumų praktika rodo, kad jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. „Mes siūlome atsisakyti konstituciškai nepagrįsto privalomojo referendumo sprendimų priėmimo diferencijavimo“, – aiškino J. Bernatonis.

LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis mano, kad tik tokiu būdu iš esmės galima išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. „Per ilgai svarstomas dvigubos pilietybės įtvirtinimo klausimas. Žmonės laukia, o realių politikų veiksmų iki šiol nėra. Šiuo konkrečiu įstatymo projektu tikrai pajudėtume į priekį ir išspręstume po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams tokį svarbų klausimą“, – kalbėjo R. Karbauskis.