Valdančiųjų reformos vykdomos tik žodžiais
Reikš­min­gas re­for­mas ža­dė­ju­si nau­jo­ji val­džia, anot opo­zi­ci­jos, kol kas tryp­čio­ja vie­to­je. Nors tam ti­kri pert­var­kų juo­draš­čiai iš­vys­ta die­nos švie­są, dėl gin­čų ir svars­ty­mų rei­kia­mi pro­ce­sai ne­ju­da į prie­kį.

Iš da­bar­ti­nės val­džios pla­nuo­tų dau­gy­bės re­for­mų rea­lų kū­ną įga­vo vie­na – urė­di­jų pert­var­ka. Ta­čiau ir jos svars­ty­mas strin­ga Sei­me, nes pus­šim­tis par­la­men­ta­rų pa­pra­šė, kad Vy­riau­sy­bės par­eng­tą do­ku­men­tą įver­tin­tų ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai. Ta­čiau no­rin­čių­jų at­lik­ti eks­per­ti­zę už 100 eu­rų, ku­riuos sky­rė Sei­mo val­dy­ba, ne­at­si­ran­da.

Gar­siai kal­ba­ma apie aukš­to­jo moks­lo pert­var­ką. Bet prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio su­da­ry­tos dar­bo gru­pės pri­sta­ty­tos gai­rės uni­ver­si­te­tų tink­lui op­ti­mi­zuo­ti kol kas ne­tei­kia­mos Sei­mui, be to, jau kei­čia­mos. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mu no­ri­ma jung­ti ne su Vil­niaus, o su Kau­no uni­ver­si­te­tu, ku­ris tu­rė­tų at­si­ras­ti.

Klau­si­mų ke­lia ir dar­bo san­ty­kių per­žiū­ra. Nors Sei­mo rin­ki­mus lai­mė­ję „vals­tie­čiai“ su­stab­dė Dar­bo ko­dek­so ga­lio­ji­mą, aiš­kin­da­mi, jog rei­kia ge­riau su­ba­lan­suo­ti dar­buo­to­jų ir darb­da­vių in­te­re­sus, prof­są­jun­gos kons­ta­tuo­ja, kad po re­vi­zi­jų do­ku­men­tas į Sei­mą grįž­ta bū­da­mas ne­pa­lan­kus dar­buo­to­jams.

Val­dan­tie­ji tin­ka­mai ne­aps­vars­tė ir prie­mo­nių al­ko­ho­lio prie­ina­mu­mui ma­žin­ti. Su­kė­lė di­džiu­lį šur­mu­lį dėl įvai­rių ri­bo­ji­mų, o pa­skui ėmė kra­ty­tis idė­jos draus­ti svai­giuo­sius gė­ri­mus per vi­sus ren­gi­nius. Da­bar to­kį drau­di­mą siū­lo­ma tai­ky­ti tik per ne­mo­ka­mas šven­tes. Ža­da­ma at­si­sa­ky­ti ir su­ma­ny­mo fil­muo­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pir­kė­jus.

Sprogs­ta­ma­sis mišinys

Di­džiau­sios opo­zi­ci­nės par­ti­jos – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų – pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Lands­ber­gis įsi­ti­ki­nęs, kad į Sei­mą „vals­tie­čiai“ at­ėjo ne­pa­si­ren­gę, ne­tu­rė­da­mi rim­tos prog­ra­mos, ne­ži­no­da­mi, ko­kias es­mi­nes re­for­mas no­rė­tų įgy­ven­din­ti. „Ta­da pra­dė­jo dirb­ti, kur­ti įvai­rius pla­nus, ieš­ko­ti pri­ori­te­tų. Ir jų te­beieš­ko, – apie „vals­tie­čių“ blaš­ky­mą­si kal­bė­jo jis. – Ki­ta prie­žas­tis, ma­nau, – prem­je­rą vis daž­niau ma­to­me nuo­sek­liai dir­ban­tį ma­žu­mos ar­ba ne­aiš­kios dau­gu­mos są­ly­go­mis. Vos ne kiek­vie­nu klau­si­mu, ku­rį Vy­riau­sy­bės va­do­vas įvar­di­ja kaip svar­bų, jis ieš­ko vis ki­tos dau­gu­mos. Šių dvie­jų prob­le­mų san­kir­ta ir tam­pa sprogs­ta­muo­ju mi­ši­niu: nei dau­gu­ma aiš­ki, nei prog­ra­ma aiš­ki, tad prem­je­ras, vien sa­vo au­to­ri­te­tu va­do­vau­da­ma­sis, kas­kart ke­lia nau­ją idė­ją ir ti­ki­si, kad kas nors ją par­ems.“

G. Lands­ber­gis pa­brė­žia, jog val­dan­tie­ji kol kas ne­įgy­ven­di­no jo­kių reikš­min­gų dar­bų, tik svars­to juos. „Lai­kas ei­na, pa­ža­dai vis nu­ke­lia­mi į prie­kį. Mo­kes­čių re­for­ma tu­rė­jo bū­ti ge­gu­žės mė­ne­sį, bet da­bar pa­sa­kė, kad lyg jau nu­ma­to­ma bir­že­lį. Vi­siš­kai ne­aiš­ku, kas vyks to­liau“, – ste­bė­jo­si kon­ser­va­to­rių ly­de­ris.

G. Lands­ber­gis sa­ko bi­jan­tis, kad toks val­dan­čių­jų dar­bas ga­li baig­tis blo­gai. Jo ma­ny­mu, lau­kia ke­li sce­na­ri­jai. Ga­li­me at­si­dur­ti si­tua­ci­jo­je, ku­rią iš­gy­ve­no­me anks­tes­nius ket­ve­rius me­tus, kai bu­vo su­da­ri­nė­ja­mos dar­bo gru­pės, ne­vyk­do­mi bū­ti­ni dar­bai, ar­ba dar blo­giau – ne­ty­čia ga­li bū­ti pri­im­ti Lie­tu­vai grės­min­gi spren­di­mai. „Be­je, jau ma­to­me tai – kal­bu apie al­ko­ho­lio re­for­mą. Ji ne­pa­reng­ta, o ti­krai grės­min­gi spren­di­mai ga­li tu­rė­ti pa­sek­mių ne to­je sri­ty­je, ku­rio­je ti­ki­si val­dan­tie­ji“, – pa­žy­mė­jo opo­zi­ci­jos at­sto­vas.

Da­ro nesąmones

Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las taip pat pik­ti­na­si val­dan­čių­jų ne­veik­lu­mu ir blaš­ky­mu­si. Jis pri­mi­nė, kad bu­vo ža­dė­ta, jog pa­siū­ly­mai dėl aukš­to­jo moks­lo re­for­mos pa­aiš­kės ba­lan­džio pa­bai­go­je. „Ge­rai, ry­tą dar­bo gru­pė pri­sta­tė, po­piet Vy­riau­sy­bė pra­ne­šė, kad dar Sei­mui ne­teiks, dis­ku­tuos. Koks čia bu­vo eta­pas, taip ir li­ko ne­aiš­ku. Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis tą­dien pa­sa­kė, kad, ma­tyt, dar bus vi­so­kių va­rian­tų dėl aukš­to­jo moks­lo re­for­mos. Kai ko­vo mė­ne­sį ban­dė­me ko­men­tuo­ti Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ną, Sau­lius Skver­ne­lis vi­sus į šuns die­nas iš­dė­jo ir par­eiš­kė: „Ką jūs čia juo­draš­čius ko­men­tuo­ja­te?“ Da­bar ir ne­aiš­ku, ar jau ga­li­ma ko­men­tuo­ti aukš­to­jo moks­lo re­for­mos gai­res, nes vėl pa­sa­kys, kad čia ne­baig­tas da­ly­kas, ką jūs, opo­zi­ci­ja, ne­są­mo­nes da­ro­te. Ma­no ma­ny­mu, val­dan­tie­ji da­ro ne­są­mo­nes, ne­tu­ri jo­kio aiš­kaus pla­no ir gra­fi­ko“, – ne­gai­lė­jo kri­ti­kos li­be­ra­las.

E. Gent­vi­lo tei­gi­mu, vie­nin­te­lis į Sei­mą at­ke­lia­vęs rim­tas pro­jek­tas – urė­di­jų pert­var­ka. Ta­čiau ši re­for­ma esą pra­dė­ta taip, kad val­dan­tie­ji ne­be­ži­no, ką to­liau su ja da­ry­ti, iš­si­gan­do vi­suo­me­nės prieš ar­tė­jan­čius sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mus. Be to, jį ste­bi­na „vals­tie­čių“ po­žiū­ris į pra­šo­mą at­lik­ti ne­prik­lau­so­mą pert­var­kos ver­ti­ni­mą. „Kal­ba­ma apie 16 proc. Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos – tiek uži­ma vals­ty­bi­niai miš­kai. Tie miš­kai ir že­mė, ant ku­rios jie au­ga, ma­no pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, ver­ti maž­daug 20 mlrd. eu­rų. Ta­čiau no­ri­ma pa­sam­dy­ti eks­per­tus už 100 eu­rų, o bai­siau­sia, kad opo­zi­ci­ja, pa­si­ro­do, yra kal­ta, nes krei­pė­si dėl eks­per­ti­zės“, – ne­slė­pė nuo­sta­bos pa­šne­ko­vas.

E. Gent­vi­lui taip pat keis­ta, jog apie dar vie­ną pla­nuo­ja­mą pert­var­ką – mo­kes­čių – nie­ko ne­ži­no Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sta­sys Ja­ke­liū­nas, Ūkio mi­nis­te­ri­ja. „Gal­būt fi­nan­sų mi­nis­tras Vi­lius Ša­po­ka ir ži­no, bet ne mes. Gir­di­me, kad ap­mo­kes­tins ka­vos puo­de­lius, au­to­mo­bi­lius, dėl to pik­ti­na­mės, o iš mū­sų, opo­zi­ci­jos, šai­po­ma­si: „Ką jūs čia ko­men­tuo­ja­te? Mes nie­ko to­kio ne­pla­nuo­ja­me.“ Te­lie­ka šai­py­tis, ar jie aps­kri­tai ką nors pla­nuo­ja“, – iro­ni­za­vo jis.

Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nui per­ša­si vie­na iš­va­da – da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji vi­siš­kai ne­pa­si­ren­gę val­dy­ti vals­ty­bę, o dėl to­kio tryp­čio­ji­mo vie­to­je ša­lis pra­ran­da kon­ku­ren­cin­gu­mą. E. Gent­vi­las pri­mi­nė, kad per Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją Vy­riau­sy­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­teik­ti dau­giau kaip 100 įsta­ty­mų pro­jek­tų, bet kol kas pa­teik­tuo­sius ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ran­kų pirš­tais.

Iš da­bar­ti­nės val­džios pla­nuo­ja­mų dau­gy­bės re­for­mų rea­lų kū­ną įga­vo vie­na – urė­di­jų pert­var­ka, ta­čiau ir jos svars­ty­mas strin­ga Sei­me.

Nak­ti­nių re­for­mų nenori

Val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je dir­ban­čios So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Gin­tau­tas Pa­luc­kas su­tin­ka, jog tai, kaip šian­dien pri­sta­to­mos ir įgy­ven­di­na­mos pert­var­kos, „nė­ra nor­ma­lu“. Anot jo, pir­miau­sia dėl vis­ko de­rė­tų su­si­tar­ti, vie­nų ar ki­tų pro­jek­tų pers­pek­ty­vos tu­rė­tų bū­ti įver­tin­tos koa­li­ci­jos vi­du­je. „Da­bar kai ku­rie pro­jek­tai iš­me­ta­mi į vie­šu­mą, ten su­lau­kia la­bai įvai­raus ver­ti­ni­mo, o ta­da pra­de­da­me ne tik mes, bet ir vi­suo­me­nė per sa­vo aso­ci­juo­tas or­ga­ni­za­ci­jas teik­ti pa­siū­ly­mus. Ir vis­kas vir­ta leng­vu chao­su, ku­ria­me rei­kia la­bai grei­tai su­si­vok­ti, teik­ti pa­tai­sas, at­si­trauk­ti nuo pa­siū­ly­mų, juos ko­re­guo­ti. Kons­truk­ty­vu­mo ti­krai šiek tiek trūks­ta. Ta­čiau šie da­ly­kai yra po­li­ti­kos tech­ni­ka, va­dy­ba, juos ga­li­ma iš­spręs­ti“, – ti­ki­no jis.

G. Pa­luc­kas at­me­ta opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tus dėl val­dan­čių­jų ne­veik­lu­mo ir strin­gan­čių re­for­mų. Anot jo, nau­jo­ji val­džia dir­ba vos ke­lis mė­ne­sius, tu­ri ap­sip­ras­ti. So­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris sa­ko, kad kar­tais ge­riau tris kar­tus pa­gal­vo­ti ir tik pa­skui im­tis dar­bų, nei per nak­tį pa­da­ry­ti pert­var­ką, dėl ku­rios Lie­tu­va „ko­sė­tų“ de­šimt­me­tį. „Dar iki vie­ši­ni­mo ar po­li­ti­nių svars­ty­mų rei­kia at­lik­ti vi­sus na­mų dar­bus, ypač kai kal­ba­ma apie svar­bias re­for­mas, iš­siaiš­kin­ti, su­rink­ti vi­sus pa­siū­ly­mus, api­bend­rin­ti ir ma­ty­ti, kur link kas ju­da. Jei vis­kas vyks­ta nuo ki­to ga­lo – su­gal­vo­ja­ma, pri­sta­ty­mo for­ma iš­me­ta­ma, ta­da pro­jek­tas vi­sų su­in­te­re­suo­tų­jų plė­šo­mas į ga­ba­lus. Ti­kiuo­si, il­gai­niui at­si­ras dau­giau kons­truk­ty­vu­mo“, – vy­lė­si G. Pa­luc­kas.

Opo­zi­ci­jos sabotažas

Sei­mo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rys Po­vi­las Urb­šys ti­ki­no, kad vi­si su­pla­nuo­ti dar­bai ju­da į prie­kį, pa­kan­ka ir ryž­to juos įgy­ven­din­ti. Jis ste­bi­si, ko­dėl opo­zi­ci­ja, kri­ti­kuo­jan­ti val­dan­čiuo­sius dėl idė­jų sty­giaus, pa­ti ne­pa­tei­kia ko­kių nors ypa­tin­gų pa­siū­ly­mų. „Jei­gu kal­bė­tu­me apie urė­di­jų re­for­mą, ją pri­stab­dė ne kas ki­tas, o tie, ku­rie tei­gia, jog re­for­mos ne­vyk­do­mos. Jie pa­tys truk­do re­for­moms ir pa­skui sa­ko, ne­va jos ne­vyk­do­mos“, – ak­me­nį į opo­zi­ci­jos dar­žą švys­te­lė­jo par­la­men­ta­ras.

P. Urb­šys ne­su­tin­ka, kad Dar­bo ko­dek­sas į Sei­mą grįž­ta men­kai pa­ge­rin­tas. Anot jo, pa­tai­sy­ta­me do­ku­men­te su­sig­rą­žin­ta tei­sė prof­są­jun­goms gin­ti dar­buo­to­jų in­te­re­sus, at­si­ra­do ga­li­my­bė su­da­ry­ti ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis. „Jei­gu pa­aiš­kės, kad rei­kia dau­giau sau­gik­lių, Sei­mas ga­lės prie to grįž­ti“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas.

Jis taip pat ak­cen­ta­vo, jog pla­nuo­jant aukš­to­jo moks­lo re­for­mą Vy­riau­sy­bę pa­sie­kė dar­bo gru­pės par­eng­ti pa­siū­ly­mai. „Tai dar nė­ra įsta­ty­mo pro­jek­tas. Man at­ro­do, tei­sin­ga, kad no­ri­ma su­ži­no­ti bū­tent aukš­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nių nuo­mo­nę, o ne iš vir­šaus nu­leis­ti ne­kves­tio­nuo­ja­mą va­rian­tą. Kaip tik ge­riau, kai val­džia at­vi­ra pa­siū­ly­mams, ne­už­sis­pi­ria dėl sa­vo spren­di­mų“, – dės­tė P. Urb­šys.

Pla­nuo­jant prie­mo­nes al­ko­ho­lio var­to­ji­mui ma­žin­ti, P. Urb­šio tei­gi­mu, Vy­riau­sy­bė yra su­for­ma­vu­si sa­vo nuo­sta­tas, tad ne­tru­kus Sei­mą pa­sieks įsta­ty­mo pro­jek­tai. „Kol kas net ne­bu­vo pa­tei­ki­mų ar svars­ty­mų, to­dėl kal­bė­ti apie tai, kad kas nors kei­čia­si ar trau­kia­si, bū­tų per anks­ti“, – sa­kė jis.