Vaistų kainos: laimi gamintojai
Net 80 proc. Lie­tu­vo­je par­da­vi­nė­ja­mų kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų kai­nos su­da­ro ga­min­to­jo da­lis, ku­ri iš es­mės ne­kon­tro­liuo­ja­ma. Vals­ty­bė, nu­sta­čiu­si kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šą, iš tie­sų pa­den­gia tik da­lį jų ver­tės, o dau­giau nei pu­sę kom­pen­sa­ci­joms nu­ma­ty­tų lė­šų iš­lei­džia rin­kos nau­jo­vėms, skir­toms vos 8 proc. pa­cien­tų gy­dy­mui.

Šį mė­ne­sį Lie­tu­vos vais­ti­nių aso­cia­ci­ja (LVA) pra­dė­jo kam­pa­ni­ją „Skaid­ri kai­na. Rink­da­ma­sis ži­nok pi­giau­sią“, ku­rio­je ak­cen­tuo­ja­ma, kad vi­du­ti­niš­kai net 80 proc. kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų kai­nos su­da­ro ga­min­to­jo da­lis, o vals­ty­bė, nors skel­bia Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) lė­šo­mis den­gian­ti nuo 100 iki 50 proc. ba­zi­nės vais­ti­nio pre­pa­ra­to kai­nos, iš tie­sų kom­pen­suo­ja ne vi­są, o tik da­lį su­mos.

To­kia pa­dė­tis le­mia, kad iki šiol di­džiau­sią pel­ną iš vais­ti­nių pre­pa­ra­tų gau­na jų ga­min­to­jai. 2015 me­tų duo­me­nys at­sklei­džia, kad Lie­tu­vo­je vei­kian­čios far­ma­ci­jos bend­ro­vės „Gla­xos­mithk­li­ne“ gry­na­sis pel­nas nuo bend­rų­jų veik­los pa­ja­mų su­da­rė 35 proc., „John­son & John­son“ – be­veik 22 proc., „Abb­vie“ – 22,5 proc., „Pfi­zer“ – 14,25 proc., „Ro­che“ – 18,81 proc., „E­li Lil­ly“ – 12,07 pro­cen­to. Tuo me­tu Lie­tu­vos tink­li­nių vais­ti­nių gru­pės (Eu­ro­vais­ti­nė, Ca­me­lia vais­ti­nė, Gin­ta­ri­nė vais­ti­nė, BE­NU Lie­tu­va vais­ti­nė) gry­na­sis pel­nas sie­kė 5 pro­cen­tus.

„Vals­ty­bės ran­ko­se yra de­ry­bos su ga­min­to­jais, to­dėl ji tu­rė­tų siek­ti, kad vais­tai bū­tų kuo pi­ges­ni. Nors pa­cien­tai dėl au­gan­čių kai­nų daž­niau­siai kal­ti­na mus, iš tie­sų vais­ti­nė yra kaip bib­lio­te­ka – pri­va­lo­me tu­rė­ti vi­sus vais­tus, kad žmo­gus, pa­si­ta­ręs su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku, ga­lė­tų iš­si­rink­ti bet ko­kį jam rei­ka­lin­gą me­di­ka­men­tą. Ta­čiau mes ne­tu­ri­me jo­kios ga­li­my­bės da­ry­ti įta­kos kai­noms, ku­rios yra de­ri­na­mos tarp Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) ir vais­tų ga­min­to­jų“, – dien­raš­čiui „Lie­tu­vos ži­nios“ sa­kė LVA val­dy­bos pir­mi­nin­kė Kris­ti­na Ne­ma­niū­tė-Ga­gė.

Ant­kai­nį ri­bo­ja, kai­nos – ne

Pirk­da­mi vais­tus dau­ge­liu at­ve­jų pa­cien­tai ga­li rink­tis iš ke­lių skir­tin­gų ga­min­to­jų pre­pa­ra­tų: vais­ti­nė­se prie ka­sų įreng­ti mo­ni­to­riai, ku­riuo­se ro­do­mas vi­sų me­di­ka­men­tų su ta pa­čia veik­lią­ja me­džia­ga są­ra­šas bei kai­nos. Jos, pri­klau­so­mai nuo ga­min­to­jų, ga­li ge­ro­kai skir­tis.

„Net tuo at­ve­ju, jei vais­tas kom­pen­suo­ja­mas 100 proc., iš tie­sų vals­ty­bė pa­den­gia tik maž­daug 79 proc. jo ver­tės. Taip yra to­dėl, kad kom­pen­suo­ja­ma ne vi­so pre­pa­ra­to, o tik jo veik­lio­sios me­džia­gos kai­na. Be to, kom­pen­sa­ci­ja nu­sta­to­ma ne kiek­vie­nam kon­kre­čiam vais­tui, bet vi­sai tos pa­čios veik­lio­sios me­džia­gos pa­grin­du ga­mi­na­mų pre­pa­ra­tų gru­pei, ver­ti­nant pi­giau­sią pro­duk­tą. Tai­gi vals­ty­bė den­gia tą pa­čią su­mą, kad ir ko­kį pre­pa­ra­tą iš gru­pės pa­cien­tas pirk­tų. Prie­mo­ka ten­ka pir­kė­jui, ir jis su­mo­ka dau­giau, jei iš­si­ren­ka ne pa­tį pi­giau­sią gru­pės vais­tą“, – aiš­ki­no LVA at­sto­vė.

Kris­ti­na Ne­ma­niū­tė-Ga­gė: „Vais­ti­nės ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės da­ry­ti įta­kos kai­noms, ku­rios de­ri­na­mos tarp Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir vais­tų ga­min­to­jų.“

Re­mian­tis kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­ti­nių pre­pa­ra­tų kai­ny­nu bei kla­si­fi­ka­to­riaus in­for­ma­ci­ja, di­džiau­sią ga­lu­ti­nės vais­tų kai­nos struk­tū­ros da­lį su­da­ro ga­min­to­jo kai­na, ku­rią dek­la­ruo­ja pa­tys far­ma­ci­nin­kai, re­gis­truo­da­mi vais­tus SAM sis­te­mo­je po de­ry­bų su šia vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja. Šiuo me­tu kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų sek­to­riu­je fak­tiš­kai ne­re­gu­liuo­ja­ma ga­min­to­jo da­lis sie­kia 80 proc. pre­pa­ra­tų kai­nos.

Po de­ry­bų SAM nu­sta­to maž­me­ni­nę kon­kre­taus vais­to kai­ną, prie ku­rios pri­si­de­da ki­tų pre­ky­bos gran­di­nės da­ly­vių ant­kai­niai. Vals­ty­bė nuo maž­me­ni­nės vais­tų kai­nos Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) pa­vi­da­lu pa­sii­ma 5 proc., jei tai kom­pen­suo­ja­mie­ji vais­tai, ir 21 proc. nuo ki­tų pre­pa­ra­tų. Did­me­ni­nin­kų, tai yra tie­kė­jų, vei­kian­čių kaip tar­pi­nin­kai tarp ga­min­to­jų ir vais­ti­nių, tai­ko­mas ant­kai­nis ne­ga­li bū­ti di­des­nis kaip 6 proc. pre­pa­ra­to ver­tės. Vais­ti­nėms lei­džia­ma tai­ky­ti ne di­des­nį nei 9 proc. ant­kai­nį.

Kristina Nemaniūtė-Gagė: "Vaistinės neturi jokios galimybės daryti įtakos kainoms, kurios derinamos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų.“ Asmeninio albumo nuotrauka

Su­mo­ka­ma daugiausia

K. Ne­ma­niū­tės-Ga­gės tei­gi­mu, dėl di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos rin­ko­je vais­ti­nės mak­si­ma­laus ant­kai­nio ne­tai­ko. Vals­ty­bi­nės vais­tų kon­tro­lės tar­ny­bos (VVKT) duo­me­ni­mis, pra­ėju­siais me­tais vais­tai Lie­tu­vos vais­ti­nė­se kai­na­vo vi­du­ti­niš­kai 18,75 proc. ma­žiau, nei ga­lė­tų pa­gal vals­ty­bės nu­ma­ty­tą vi­są ant­kai­nį.

„Ne vel­tui vais­ti­nės im­asi pre­kiau­ti ir kos­me­ti­ka, mais­to pa­pil­dais, hi­gie­nos pre­kė­mis, nes bran­gin­ti vais­tų tie­siog ne­ga­li­me. Be to, mū­sų ne­kvie­čia nei į SAM bei ga­min­to­jų de­ry­bas, nei da­ly­vau­ti su­da­rant kai­ny­nus. Tik pa­skui, kai kai­ny­nai pers­kai­čiuo­ja­mi, vais­ti­nės su­lau­kia laiš­ko: su­ma­žin­ki­te kai­nas, tai yra sa­vo da­lį, nes ti­kė­ti­na, kad vais­tai la­bai brangs“, – pa­sa­ko­jo LVA at­sto­vė.

Vais­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos (VGA) di­rek­to­riaus Al­ber­to Ber­tu­lio tei­gi­mu, ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, kad far­ma­ci­nin­kų da­lis – apie 80 proc. vais­tų kai­nos. „Jei ver­tin­si­me bet ko­kį pro­duk­tą, ar tai bus vais­tas, ar kas ki­ta, tur­būt dau­giau­sia su­da­rys ga­min­to­jo da­lis, to­dėl kai­na yra to­kia, ko­kia yra. Ži­no­ma, jei kal­bė­si­me apie kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus, ga­li­ma tam ti­kro­mis prie­mo­nė­mis kai­ną, tei­sin­giau, pa­cien­tų prie­mo­ką, ma­žin­ti. Pa­ste­bi­me ten­den­ci­ją, kad ver­ti­nant, kiek už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus tu­ri pri­mo­kė­ti pa­cien­tas, Lie­tu­va yra iš tų ša­lių, kur pir­kė­jai pri­si­de­da ge­ro­kai dau­giau ne­gu ki­tur“, – tei­gė jis.

Vals­ty­bė vais­tams kom­pen­suo­ti per me­tus ski­ria be­veik ket­vir­tį mi­li­jar­do eu­rų, o gy­ven­to­jai pri­mo­ka dar de­šim­tis mi­li­jo­nų eu­rų.

Au­re­li­jus Ve­ry­ga: „Mū­sų ša­ly­je ti­krai dar nė­ra iš­nau­do­tos vi­sos vais­tų kai­nų ma­ži­ni­mo ga­li­my­bės.“

Ma­žin­ti neskuba

SAM tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je įtrau­kiant nau­ją vais­tą bend­ri­niu pa­va­di­ni­mu į kom­pen­sa­vi­mo sis­te­mą, tai­ko­mas rei­ka­la­vi­mas, kad ga­min­to­jo dek­la­ruo­ta kai­na ne­ga­li vir­šy­ti 95 proc. re­fe­ren­ci­nių ša­lių (Lie­tu­vai tiek eko­no­miš­kai, tiek geog­ra­fiš­kai ar­ti­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių) kai­nos vi­dur­kio. Ta­čiau SAM ren­giant šių me­tų kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų kai­ny­no pro­jek­tą pa­aiš­kė­jo, kad apie 90 proc. vais­tų dek­la­ruo­ta kai­na Lie­tu­vai vir­ši­ja nu­sta­ty­tą ri­bą.

„Kai­ny­no pro­jek­tas ro­do, kad Lie­tu­vai ne­ži­nia ko­dėl dek­la­ruo­tos vais­tų kai­nos yra ge­ro­kai di­des­nės nei ki­to­se re­fe­ren­ci­nė­se ša­ly­se. Tad pa­cien­tai vėl bū­tų pri­vers­ti mo­kė­ti už vais­tus di­de­les prie­mo­kas. To ti­krai ne­tu­rė­tų bū­ti, nes mū­sų ša­ly­je ti­krai dar nė­ra iš­nau­do­tos vi­sos vais­tų kai­nų ma­ži­ni­mo ga­li­my­bės“, – apie šią si­tua­ci­ją yra kal­bė­jęs svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras Au­re­li­jus Ve­ry­ga.

Vaistų kainos sudėtis.

Ta­čiau pa­klaus­tas, kaip ga­li­ma bū­tų pa­ža­bo­ti far­ma­ci­nin­kų ir vais­ti­nin­kų ape­ti­tą, mi­nis­tras por­ta­lui LRT.lt prieš ke­lis mė­ne­sius pra­bi­lo ne­no­rįs pyk­tis su far­ma­ci­jos kam­pa­ni­jo­mis. „Čia ste­buk­lin­gos pi­liu­lės nė­ra, bet da­bar ieš­ko­me tam bū­dų ir pa­spau­di­mo me­cha­niz­mų. Jei pra­dė­tu­me tai­ky­ti dras­tiš­kas far­ma­ci­nin­kų ar tie­kė­jų spau­di­mo prie­mo­nes, jie ga­lė­tų su­si­tar­ti ir ne­vež­ti ko­kių nors bū­ti­nų vais­tų. Ir ką mes tuo­met da­ry­tu­me? Be vais­tų juk ne­gy­ven­si­me. To­dėl ir rei­kia vi­siems tar­tis“, – tvir­ti­no A. Ve­ry­ga.

Kol kas vie­nin­te­lė vi­suo­me­nei ži­no­ma ta­pu­si SAM tai­ko­ma prie­mo­nė – mi­nis­tro krei­pi­ma­sis į vais­tų ga­min­to­jų ir re­gis­truo­to­jų at­sto­vus Lie­tu­vo­je ra­gi­nant su­ma­žin­ti ga­min­to­jo dek­la­ruo­tas kai­nas mū­sų ša­liai.

„Ma­nau, bend­ro­mis jė­go­mis ra­si­me ko­kius nors spren­di­mus ir steng­si­mės, kad pa­cien­tų prie­mo­kos už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus ma­žė­tų. Ta­čiau taip pat rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vo­je vei­kia tik di­de­lių kom­pa­ni­jų at­sto­vy­bės, to­dėl joms pri­im­ti spren­di­mus dėl kai­nų, ne­pa­si­ta­rus su cen­tri­ne va­do­vy­be, ver­ti­nan­čia vi­so re­gio­no tie­ki­mus, var­giai įma­no­ma. Be to, rei­kia gal­vo­ti ir apie pa­cien­tus, už­ti­kri­nant vais­tų prie­ina­mu­mą bei ga­li­my­bę rink­tis, kad ne­lik­tų po 1–2 pi­giau­sius pre­pa­ra­tus gru­pė­je, ir žmo­gus, il­gus me­tus var­to­jęs ku­rį nors me­di­ka­men­tą, stai­ga ne­su­ži­no­tų, kad juo ne­bep­re­kiau­ja­ma“, – aiš­ki­no vais­tų ga­min­to­jų at­sto­vas A. Ber­tu­lis.

Pa­trauk­liau­sios – naujovės

VGA va­do­vo ma­ny­mu, tai, kad vais­tai Lie­tu­vo­je bran­gūs, pri­klau­so nuo kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų kai­no­da­ros, ku­rią su­nku su­pras­ti tiek far­ma­ci­jos kom­pa­ni­joms, tiek pa­cien­tams. Ne­ma­žai le­mia ir at­sa­kin­gų ša­lies ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mas pri­ori­te­tą skir­ti ne pi­ges­niems ge­ne­ri­niams, tai yra to­kiems vais­tams, ku­rių pa­ten­tai yra pa­si­bai­gę ir juos ga­li ga­min­ti bet ku­rios li­cen­ci­juo­tos įmo­nės, bet nau­jai iš­ras­tiems pa­ten­tuo­tiems pre­pa­ra­tams. VGT duo­me­ni­mis, šian­dien to­kie ino­va­ty­vūs vais­tai „su­val­go“ 60 proc. PSDF biu­dže­to, bet ski­ria­mi tik 8 proc. pa­cien­tų.

„I­no­va­ty­vūs vais­tai dar ne­reiš­kia, kad jie tu­ri di­de­lę te­ra­pi­nę nau­dą. Ko­dėl Lie­tu­va ski­ria jiems tiek dė­me­sio, ne­ži­nau, ta­čiau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad per pa­sta­ruo­sius 3 me­tus pa­gal pa­ten­ti­nių vais­tų, įtrau­kia­mų į kom­pen­suo­ja­mų­jų sa­ra­šą, ES at­si­dū­rė­me 3–5 vie­to­je. Ati­tin­ka­mai ma­žiau pi­ni­gų lie­ka ki­tiems pre­pa­ra­tams kom­pen­suo­ti. Nors Lie­tu­va eko­no­miš­kai ne­pris­ki­ria­ma prie tur­tin­giau­sių vals­ty­bių, net kai ku­rios ES sen­bu­vės ge­ne­ri­nių vais­tų su­var­to­ja ge­ro­kai dau­giau nei mes“, – aiš­ki­no A. Ber­tu­lis.

Ši prob­le­ma ak­tua­li ne tik Lie­tu­vo­je: ko­vo 2 die­ną Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) kons­ta­ta­vo, kad per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius ino­va­ty­vių vais­tų kai­nos ES iš­au­go tiek, kad daug gy­ven­to­jų ne­be­ga­li jų įpirk­ti, to­dėl rei­kia skaid­rin­ti vais­tų kai­no­da­rą ir taip stip­rin­ti at­sva­rą far­ma­ci­jos pra­mo­nei. „EP ke­lia klau­si­mą, kad nau­jų pre­pa­ra­tų kai­nos nė­ra pa­grįs­tos jo­kiais ob­jek­ty­viais ty­ri­mais. Ga­min­to­jas, siū­lan­tis nau­ją pre­pa­ra­tą, ga­li su­teik­ti kad ir di­džiu­lę nuo­ro­dą, ša­lis džiaug­sis, jog nu­si­de­rė­jo, bet nie­kas ne­ži­nos, ko­kia rea­li to vais­to kai­na. EP siū­lo ieš­ko­ti bū­dų, ku­rie įpa­rei­go­tų ga­min­to­ją at­skleis­ti, kiek jam kai­na­vo vais­tą su­kur­ti. Tuo me­tu SAM ak­cen­tuo­ja ge­ne­ri­nių vais­tų kai­nų prob­le­mą, bet ir to­liau „pa­mirš­ta“ ino­va­ty­vius vais­tus“, – aiš­ki­no K. Ne­ma­niū­tė-Ga­gė.