Vaistų gamintojai ir prekybininkai: priemonių kainoms mažinti yra
Vais­tų pir­ki­mas kon­kur­sų bū­du – nė­ra svar­biau­sia iš prie­mo­nių, ku­rios pa­dė­tų su­ma­žin­ti vais­tų kai­nas, sa­ko vais­tų ga­min­to­jų at­sto­vai, siū­lan­tys ša­ly­je ska­tin­ti ge­ne­ri­nių vais­tų var­to­ji­mą, pa­tiems kur­ti vais­tus, ku­rie dėl ma­žes­nių ga­my­bos kaš­tų bū­tų pi­ges­ni, už­siim­ti vais­ti­nių au­ga­lų au­gi­ni­mu.

Ino­va­ty­vios far­ma­ci­jos pra­mo­nė pa­si­gen­da il­ga­lai­kės vais­tų stra­te­gi­jos, o vais­ti­nių at­sto­vi prie­kaiš­tau­ja, kad val­džia ne­lei­džia vais­ti­nė­se im­ti pa­pras­čiau­sių krau­jo ty­ri­mų dėl cho­les­te­ro­lio, cu­kraus kie­kio, ga­lin­čių gy­ven­to­jus įspė­ti apie gre­sian­čius pa­vo­jus svei­ka­tai.

„Vie­na iš to­kių prie­mo­nių (įvar­di­ja­ma) vais­tų ten­de­ri­niai pir­ki­mai – nu­pirk­si­me pi­giau­sius vais­tus, ir bus di­džiu­liai tau­py­mai. Taip, tai teo­riš­kai la­bai gra­žu, bet (...) kar­tu su tuo džiu­ge­siu at­ei­na ir liū­de­sys, ka­da pra­džio­je gau­na­mas ne­blo­gas re­zul­ta­tas, bet po kiek lai­ko vals­ty­bė skel­bia ten­de­rius ma­žiau­siai kai­na ir ne­at­si­ran­da fir­mų, ku­rios no­ri da­ly­vau­ti“, – Sei­me ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me pa­si­ta­ri­me dėl vais­tų kai­nų tei­gė Vais­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Al­ber­tas Ber­tu­lis.

„Jei­gu ir lai­mi fir­mos, ku­rio iš kaž­kur par­ale­li­niu bū­du ir ga­li at­vež­ti tų vais­tų, tai su­da­ro­mas ten­de­ris me­tams ar pu­sei, pir­mi už­ve­ži­mai bū­na gan sėk­min­gi – vi­si džiau­gia­si, o po ta kom­pa­ni­ja ne­be­su­ge­ba įvež­ti vais­tų ir at­si­ran­da jų trū­ku­mas chro­niš­kas – koks pa­si­rin­ki­mas, toks ir re­zul­ta­tas“, – kal­bė­jo aso­cia­ci­jos va­do­vas.

A.Ber­tu­lis siū­lo Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do iš­lai­das ma­žin­ti ska­ti­nant ge­ne­ri­nių vais­tų var­to­ji­mą, pro­pa­guo­jant to­kių vais­tų efek­ty­vu­mą ir sau­gu­mą.

„La­bai daž­nai, tiek ir me­di­kų tar­pe, es­ka­luo­ja­ma, kad ge­ne­ri­niai vais­tai – tai ne tie vais­tai, tai pa­se­nę vais­tai, ma­žiau efek­ty­vūs. Nors spe­cia­lis­tai pui­kiai ži­no, kad tie ge­ne­ri­niai vais­tai prieš ku­rį lai­ką bu­vo ir pa­ten­ti­niais vais­tais, jei­gu jie yra re­gis­truo­ti ES, jei­gu jiems at­lik­ti tie pa­tys ty­ri­mai, jie ne­ga­li bū­ti blo­ges­ni, nes bū­tų fi­ziš­kai iš­brauk­ti iš vais­tų re­gis­tro .

Pa­sak jo, ge­ne­ri­nių vais­tų kai­nas ma­žin­tui re­zer­vų dar yra.

Lie­tu­vos far­ma­ci­jos są­jun­gos pre­zi­den­tas Eduar­das Ta­ra­se­vi­čius taip pat ma­no, kad la­biau­siai ga­li at­pig­ti ge­ne­ri­niai vais­tai.

„Vais­tų vei­ki­mo ne­pa­keis, nei jei­gu val­džio­je bus kai­rie­ji, nei jei­gu bus de­ši­nie­ji“, – tei­gė jis.

Pa­sak E.Ta­ra­se­vi­čiaus, už to­kiu bū­du su­tau­py­tas lė­šas Li­go­nių ka­sos ga­lė­tų įsi­gy­ti ino­va­ty­vių vais­tų. „Taip yra už­sie­nio ša­ly­se – yra ino­va­ty­vių vais­tų ei­lė – lai­kia ka­da jie bus kom­pen­suo­ja­mi“, – tei­gė jis.

Tuo tar­pu Ino­va­ty­vios far­ma­ci­jos pra­mo­nės aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kė Jū­ra Smil­gai­tė ti­ki­no pa­si­gen­dan­ti il­ga­lai­kės vais­tų stra­te­gi­jos.

„Mū­sų kom­pa­ni­jas do­mi­na net ne kaip ry­toj, o gal­būt po 10 me­tų kaip mes ga­lė­tu­me dirb­ti, vys­ty­ti vers­lą. Tai ką mes šian­dien daž­nai tu­ri­me, tai yra smul­kių, ki­tą kar­tą di­des­nių,bet karts nuo kar­to įsip­lies­kian­čių gais­rų ge­si­ni­mas. To­dėl mus do­mi­na tva­rios, skaid­rios sis­te­mos su­kū­ri­mas, kad ji ati­tik­tų šiuo­lai­ki­nes ak­tua­li­jas ir rei­ka­la­vi­mus tiek vals­ty­bės po­žiū­riu, tiek ei­nant per vi­sas gran­dis – iki pa­cien­to – var­to­to­jo“, – tei­gė J.Smil­gai­tė.

E.Ta­ra­se­vi­čius siū­lo ne­pa­mirš­ti na­cio­na­li­nės vais­tų ga­my­bos.

„Taip pat ga­li bū­tų vys­to­ma ir mes čia ga­lė­tu­me im­ti pa­vy­dį iš Slo­vė­ni­jos, kur virš 50 proc. vais­tų pa­ga­mi­na­ma vie­to­je. Taip yra su­ma­ži­na­mos iš­lai­dos, pa­vyz­džiui, ne­rei­kia trans­por­to iš­lai­dų įskai­čiuo­ti į vais­tų kai­ną“, – tei­gė Lie­tu­vos far­ma­ci­jos są­jun­gos pre­zi­den­tas.

Jis taip pat siū­lo dau­giau dė­me­sio Lie­tu­vo­je skir­ti vais­tams iš vais­ti­nių au­ga­lų.

„Prieš­ka­rio Lie­tu­vo­je vais­ti­nių au­ga­lų au­gi­ni­mas, kul­ti­va­vi­mas ir eks­por­tas užė­mė la­bai ženk­lią vie­tą. Mes ga­lė­tu­me taip pat čia gau­ti lė­šų iš to­kių au­ga­lų, nes Lie­tu­vos že­mės ūkis yra dar ne­che­mi­zuo­tas ypa­tin­gai. Pa­klau­sa bū­tų di­de­lė, – prog­no­za­vo jis.

E.Ta­ra­se­vi­čiaus tei­gi­mu, pi­ges­nių už at­vež­ti­nius vais­tų ga­li­ma pa­si­ga­min­ti pa­čio­se vais­ti­nė­se.

„Ir vais­ti­nė­se ga­li­ma ga­min­ti vais­tus, ku­rių ne­ga­mi­na pra­mo­nė, sa­ky­ki­me vai­kams skir­tus, der­ma­to­lo­gi­nius vais­tus. Juos pi­giau pa­ga­min­ti ga­li mū­sų vais­ti­nės. Tai ir­gi ga­li su­ma­žin­ti vais­tų kai­ną ir pa­di­din­ti pi­ges­nių vais­tų prie­ina­mu­mą. Li­go­ni­nių vais­ti­nės taip pat ga­li pa­si­ga­min­ti vais­tus, pa­vyz­džiui, miks­tū­ras, ypač tiems li­go­niams, ku­rie sta­cio­na­re yra. Čia taip pat ne­ma­ži re­zer­vai“, – aiš­ki­no E.Ta­ra­se­vi­čiaus.