Vaikus gins naujais įstatymais
Par­la­men­tui su­sku­bus įsta­ty­mais gy­dy­ti smur­to prieš vai­kus žaiz­dą, spe­cia­lis­tai at­ker­ta, kad prie­mo­nių tam pa­kan­ka, ta­čiau trūks­ta no­ro veik­ti ir jas tai­ky­ti.

Mi­rus Kė­dai­niuo­se smar­kiai su­muš­tam ke­tur­me­čiui ki­tą sa­vai­tę Sei­mas ke­ti­na rink­tis į ne­ei­li­nę se­si­ją. Jo­je nu­ma­to­ma pa­sku­bin­ti Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sų svars­ty­mą, ku­rio­mis bū­tų užd­raus­tas bet koks smur­tas prieš vai­kus. Šios pa­tai­sos jau svars­ty­tos, ta­čiau ne­priim­tos ne­su­ta­rus dėl tam ti­krų do­ku­men­to for­mu­luo­čių.

Aiš­ki­nan­tis šiur­pų ke­tur­me­čio ber­niu­ko nu­žu­dy­mą Kė­dai­niuo­se iš­ryš­kė­jo dau­ge­lio ins­ti­tu­ci­jų dar­bo ir tei­sės ak­tų spra­gos. Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­mo­sios pa­va­duo­to­jos Ri­mos Baš­kie­nės nuo­mo­ne, bū­ti­nas sis­te­mi­nis prob­le­mos spren­di­mas. Jis rei­ka­lau­ja vi­sų ins­ti­tu­ci­jų su­si­tel­ki­mo, kad bū­tų pa­teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai ir dar­bo tvar­ka, ku­ri veik­tų ir ne­leis­tų pa­si­kar­to­ti to­kiems ne­žmo­niš­kiems at­ve­jams.

Vai­kų ir pa­aug­lių psi­chia­tras Li­nas Sluš­nys at­krei­pė dė­me­sį, jog vi­suo­me­nė pa­ga­liau tu­rė­tų su­si­telk­ti ir spręs­ti smur­to prieš vai­kus prob­le­mą. Tam esą prie­mo­nių ir da­bar ne­trūks­ta, te­rei­kia va­lios ir no­ro. „Jei smur­tau­ja­ma ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, smur­tau­to­jas tuoj „su­pa­kuo­ja­mas“, o mo­te­ris iš­ve­ža­ma iš na­mų į sau­gią vie­tą. Smur­to prieš vai­ką at­ve­ju to dar nė­ra“, – kaip vie­ną ga­li­mų spren­di­mų kryp­čių „Lie­tu­vos ži­nioms“ nu­ro­dė vai­kų psi­chia­tras.

Pa­vyz­džių esa­ma užsienyje

Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Ri­man­tas Da­gys ne kar­tą yra vie­šai par­eiš­kęs ne­pri­ta­rian­tis va­di­na­ma­jam nor­ve­giš­kam mo­de­liui, kai smur­tą pa­ti­rian­tys vai­kai pa­ima­mi iš šei­mos ir glo­bo­ja­mi ins­ti­tu­ci­jo­se. Anot jo, rei­kia dau­giau psi­cho­lo­gų, ku­rie teik­tų šei­moms pre­ven­ci­nę pa­gal­bą.

L. Sluš­nio nuo­mo­ne, pa­grin­das ga­lė­tų bū­ti nor­ve­giš­ka įspė­ji­mų sis­te­ma. Ji tu­rė­tų veik­ti maž­daug taip: su­ži­no­jus, kad su vai­ku el­gia­ma­si ne­tin­ka­mai, so­cia­li­nis dar­buo­to­jas ap­si­lan­ko šei­mos na­muo­se ir įspė­ja, jog si­tua­ci­jai ne­si­kei­čiant jos at­ža­la bus pa­im­ta lai­ki­nai glo­bo­ti. „Pri­va­lo­me už­ti­krin­ti vai­ko sau­gu­mą. Ir ne­rei­kia pliaukš­ti vė­jų, esą vai­kui šei­mo­je, kad ir ko­kia ji bū­tų, yra ge­riau­sia. Juk gy­ve­ni­me nu­tin­ka ir taip, kad tė­vai (dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių) bū­na ne­įga­lūs at­lik­ti sa­vo funk­ci­jų. Gal mo­ti­na pa­ti yra smur­to au­ka, tuo­met ir­gi rei­kia iš jos lai­ki­nai pa­im­ti vai­ką“, – vie­ną ga­li­mų smur­to prieš vai­kus spren­di­mų įvar­di­jo psi­chia­tras. Jo tei­gi­mu, dau­ge­liu to­kių at­ve­jų Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Ai­ri­jo­je ar Nor­ve­gi­jo­je žmo­nės „at­si­bun­da“ – sie­kia su­sig­rą­žin­ti sa­vo at­ža­lą, ir tai daž­nai pa­vyks­ta. Bet ta­da vai­kas iš lai­ki­nos sau­gios erd­vės grįž­ta į sau­gią na­mų erd­vę.

Tei­sės eks­per­tas Pe­tras Ra­gaus­kas taip pat įsi­ti­ki­nęs, jog prie­mo­nių, lei­džian­čių ap­sau­go­ti vai­kus nuo smur­to, ir da­bar pa­kan­ka, te­rei­kia va­lios jas pa­nau­do­ti. „Tu­ri­me Bau­džia­mą­jį ko­dek­są. Ja­me aiš­kiai nu­ro­dy­tos nu­si­kal­ti­mų su­dė­tys ir net nu­sta­ty­tas kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis, kad au­ka yra ma­ža­me­tis as­muo“, – BNS sa­kė jis. Eks­per­tas pa­brė­žė, jog rei­kia vie­nin­te­lio da­ly­ko – kad tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tai­ky­tų vie­nus ar ki­tus Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius.

Ra­di­ka­lu­mas nepadės

L. Sluš­nys ne­pri­ta­ria pa­siū­ly­mui „ka­po­ti gal­vas“ at­sa­kin­giems val­di­nin­kams ar tei­sė­sau­gi­nin­kams, t. y. juos at­leis­ti. Vai­kų psi­chia­tras ti­ki, kad ge­riau yra ug­dy­ti jų po­žiū­rį: kiek­vie­nu at­ve­ju iš­nag­ri­nė­ti įvy­kį ar si­tua­ci­ją, iš­siaiš­kin­ti, kaip iš­ties de­rė­jo į tai rea­guo­ti. Jis taip pat ne­pri­ta­ria kraš­tu­ti­nei nuo­mo­nei, reiš­kia­mai nau­jie­nų por­ta­lų ko­men­ta­ruo­se, kad daug vai­kų tu­rin­čius, jais pa­si­rū­pin­ti ne­su­ge­ban­čius, aso­cia­lius, nuo al­ko­ho­lio ar kvai­ša­lų pri­klau­so­mus as­me­nis de­rė­tų ste­ri­li­zuo­ti. „Iš­kart ky­la klau­si­mas: kas nu­brėš tą ri­bą, ku­rią per­žen­gus bū­tų ga­li­ma ste­ri­li­zuo­ti žmo­gų? Esu dir­bęs pri­klau­so­my­bės li­gų sri­ty­je, tu­riu pa­vyz­džių, kai as­me­nys, su­kau­pę ir de­šimt­me­tį „nar­ko­ma­ni­jos sta­žo“, iš to liū­no iš­si­kaps­to. Jie bai­gia aukš­tą­sias mo­kyk­las, su­ku­ria šei­mas ir sėk­min­gai au­gi­na vai­kus. Taip, at­si­ties­ti su­nku, bet dėl ste­ri­li­za­ci­jos klau­si­mo ne­ga­li­ma net dis­ku­tuo­ti“, – kir­to L. Sluš­nys.

Pa­ga­liau, anot psi­chia­tro, bū­ti­na su­si­tar­ti, kad svar­biau­sias vi­suo­me­nei yra vai­kas. Tė­vams, esant rei­ka­lui, tu­ri bū­ti prie­ina­ma spe­cia­lis­tų pa­gal­ba, kaip au­gin­ti sa­vo at­ža­las. Vals­ty­bė tu­rė­tų ga­ran­tuo­ti, kad to­kiais at­ve­jais, kai ne­už­ti­kri­na­mas vai­ko sau­gu­mas ar jam ky­la grės­mė, kon­sul­ta­ci­jos tė­vams bū­tų ne­mo­ka­mos. Ko­men­tuo­da­mas Kė­dai­niuo­se įvy­ku­sią tra­ge­di­ją psi­chia­tras pa­žy­mė­jo, kad mi­ru­sio ke­tur­me­čio ma­ma pa­ti ne­at­sis­py­rė vai­ko pa­tė­vio smur­tui ir ne­su­ge­bė­jo su­val­dy­ti si­tua­ci­jos. Ji ne­tu­rė­jo įgū­džių pa­ma­ty­ti blo­gy­bes, pa­si­trauk­ti iš tos erd­vės ir taip ap­sau­go­ti sū­nų. L. Sluš­nys įsi­ti­ki­nęs, jog tai ne­bu­vo įdieg­ta nei na­mie, nei mo­kyk­lo­je.

„Lie­tu­vos ži­nios“ pri­me­na, kad žiau­riai su­muš­tas ke­tur­me­tis itin su­nkios būk­lės tre­čia­die­nio va­ka­rą iš na­mų Kė­dai­niuo­se bu­vo at­vež­tas į li­go­ni­nę, o penk­ta­die­nio ry­tą mi­rė. Teis­mas su­ėmė įta­ria­muo­sius, ber­niu­ko ma­mą – 7 die­noms, o pa­tė­vį, ku­ris duo­da­mas par­ody­mus pa­tvir­ti­no smur­ta­vęs prieš vai­ką, – 3 mė­ne­siams.