Vaikų krepšinis Vilniuje gyvuos
Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­go­je ne vie­nus me­tus ly­de­riau­jan­čios Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos va­do­vai ne­at­me­ta, kad at­ei­ty­je ji ga­li bū­ti su­jung­ta su ki­ta spor­to mo­kyk­la. Kol kas aka­de­mi­jos auk­lė­ti­niai yra pri­vers­ti iš­si­kraus­ty­ti iš ava­ri­nės būk­lės tre­ni­ruo­čių ba­zės, ta­čiau už­siė­mi­mų ko­ky­bei, kaip tei­gia­ma, tai įta­kos ne­tu­rės.

Dvi­de­šimt ket­vir­tą­jį se­zo­ną prieš sa­vai­tę pa­bai­gu­si Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja di­džiuo­ja­si penk­tus me­tus iš ei­lės ta­pu­si Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos (MKL) rei­tin­go nu­ga­lė­to­ja. 2015–2016 me­tų se­zo­ne MKL čem­pio­na­tuo­se da­ly­va­vo 21 Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos ko­man­da, iš jų sep­ty­nios var­žė­si MKL A di­vi­zio­no fi­na­lo ket­ver­tuo­se, o trys ta­po sa­vo am­žiaus gru­pių Lie­tu­vos čem­pio­nė­mis.

Mo­kyk­los kas­die­ny­bė šiek tiek liūd­nes­nė. Nau­ją­jį se­zo­ną Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio aka­de­mi­jos auk­lė­ti­niai tre­ni­ruo­sis ne­be sos­ti­nės Rai­ti­nin­kų gat­vė­je vei­ku­sio­je spor­to ba­zė­je, ku­rio­je yra trys sa­lės, bet ket­vir­to­jo­je, Vy­te­nio gat­vė­je esan­čio­je sa­lė­je, nuo ku­rios pra­si­dė­jo šios mo­kyk­los is­to­ri­ja. Kaip sa­kė Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas spor­to rei­ka­lams Ro­lan­das Ja­ru­tis, taip ap­sisp­ręs­ta dėl ava­ri­nės spor­to ba­zės būk­lės.

„E­sa­me pri­va­ti mo­kyk­la, tad mū­sų sa­lės yra mū­sų kry­žius, ku­ris daug me­tų gu­lė ant Š. Mar­čiu­lio­nio pe­čių. Jau ket­vir­tį am­žiaus aka­de­mi­ja vei­kia jo ini­cia­ty­va, as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis, pa­žin­ti­mis ir ry­šiais, pri­trau­kiant rė­mė­jų“, – kal­bė­jo vie­nas Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos va­do­vų Ro­lan­das Jarutis.

Griū­va sienos

– Pra­ėju­sį ru­de­nį Š. Mar­čiu­lio­nis par­da­vė skly­pus sos­ti­nės Rai­ti­nin­kų gat­vė­je, ku­riuo­se iki šiol vei­kė jo var­du pa­va­din­ta krep­ši­nio aka­de­mi­ja. Va­sa­ros pa­bai­go­je to­je vie­to­je tu­rė­tų pra­si­dė­ti grio­vi­mo dar­bai ir dau­gia­bu­čių sta­ty­bos. Kas lau­kia Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos auk­lė­ti­nių?

– Kal­bos apie tai, kad krep­ši­nio aka­de­mi­ja bus už­da­ry­ta, sklan­do pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus. Vi­są tą lai­ką ji pui­kiai vei­kė. Tai ro­do krep­ši­nio aka­de­mi­jos re­zul­ta­tai: pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus mes do­mi­nuo­ja­me LMK ly­go­je, sten­gia­mės par­eng­ti jau­nuo­sius ta­len­tus Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nei.

Vie­na pa­grin­di­nių krep­ši­nio aka­de­mi­jos per­si­kė­li­mo į ki­tas sa­les prie­žas­čių yra ta, kad da­bar­ti­nės pa­tal­pos Rai­ti­nin­kų gat­vė­je jau ke­le­rius me­tus – ava­ri­nės būk­lės. Ma­nau, vi­siems ge­riau reng­ti re­por­ta­žus apie mo­kyk­los pa­sie­ki­mus ne­gu, ne­duok Die­ve, apie įvy­ku­sį ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą ne­sau­gio­je sa­lė­je. Apie šią prob­le­mą net daug kal­bė­ti ne­rei­kia: anks­čiau tu­rė­da­vo­me sa­lių nuo­mi­nin­kų, o pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus dir­bo­me pri­klau­so­mai nuo orų prog­no­zių – jei­gu, tar­ki­me, si­nop­ti­kai ža­dė­da­vo di­de­lį sny­gį, į dar­bą ei­da­vo­me ne­ra­mia šir­di­mi. Pa­sta­to sto­gas ne vie­no­je vie­to­je lo­py­tas per­lo­py­tas, dėl lie­taus ir snie­go po­vei­kio dvi sie­nas rei­kė­tų aps­kri­tai iš nau­jo mū­ry­ti, net re­no­va­ci­ja var­gu ar pa­dė­tų.

Da­bar aka­de­mi­ja per­si­ke­lia į dar vie­ną nuo se­no tu­ri­mą sa­lę Vy­te­nio gat­vė­je. Pa­pil­do­mai su­da­ry­tos su­tar­tys dėl pri­va­čių, taip pat mo­kyk­lų sa­lių nuo­mos. Pra­dė­si­me veik­ti pa­na­šiu pri­nci­pu, kaip dir­ba ki­tos Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­los. Ži­no­ma, gai­la to­kios spor­to ba­zės, ko­kią tu­rė­jo­me iki šiol, bet jos at­si­sa­ky­ti ti­krai bu­vo ai­bė prie­žas­čių.

– Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja il­gą lai­ką lai­ky­ta vie­nin­te­le Vil­niu­je ba­ze, tin­ka­ma di­de­lio mas­to tarp­tau­ti­nėms vai­kų var­žy­boms. Kur da­bar vyks rung­ty­nės?

– Var­žy­bos ga­li vyk­ti sa­lė­je Vy­te­nio gat­vė­je. Ta­čiau šį klau­si­mą rei­kia už­duo­ti ne aka­de­mi­jai, bet Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei. Ge­rų sa­lių sos­ti­nė­je la­bai trūks­ta.

Pa­si­rin­ki­mas vai­kams – didžiulis

– Šiuo me­tu aka­de­mi­jo­je tre­ni­ruo­ja­si 18 įvai­raus am­žiaus vai­kų gru­pių. Ar jos vi­sos iš­liks po pert­var­kų?

– Jei­gu bū­tu­me pla­na­vę kaž­ku­rias gru­pes nai­kin­ti, ti­krai jau se­no­kai bū­tu­me apie tai pra­ne­šę. Ži­no­ma, po va­sa­ros ga­li bū­ti tam ti­krų ko­rek­ci­jų, bet ti­krai ne dėl aka­de­mi­jos per­kė­li­mo. Tie­siog pa­si­kei­tė lai­kai: anks­čiau mies­te vei­kė Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja ir Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­la, da­bar vai­kus tre­ni­ruo­ja ir į ma­siš­ku­mą orien­tuo­ta Sos­ti­nės krep­ši­nio mo­kyk­la, pa­si­rin­ki­mas ta­po di­de­lis. Žiū­rė­si­me, kiek vai­kų at­eis ru­de­nį, pa­gal tai for­muo­si­me gru­pes – dau­giau nie­kas ne­si­keis.

– 2013-ai­siais Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja jau kei­tė kryp­tį: tuo me­tu skelb­ta, kad nuo kie­ky­bės ei­na­ma prie ko­ky­bės, ma­ži­nant tre­ni­ruo­ja­mų gru­pių skai­čių. Ar da­bar ne­bus pa­sielg­ta pa­na­šiai?

– Tas spren­di­mas pa­si­tei­si­no. Kaip mi­nė­jau, pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja yra do­mi­nuo­jan­ti vai­kų krep­ši­nio mo­kyk­la Lie­tu­vo­je. Kal­bos apie ko­man­dų skai­čiaus ma­ži­ni­mą – tai dau­giau pu­čia­mas bur­bu­las, ne­at­siž­vel­giant į tai, kad vyks­ta na­tū­ra­li at­ran­ka. Yra vai­kų, ku­rie sie­ja sa­vo gy­ve­ni­mą su krep­ši­niu, yra to­kių, ku­rie bė­gant lai­kui ap­sisp­ren­džia ki­taip: kaž­kas ne­išau­ga tiek, kiek ti­kė­jo­si, kaž­kam tam­pa per­ne­lyg su­nku ei­ti pro­fe­sio­na­laus spor­ti­nin­ko ke­liu, kaž­kas pa­si­ren­ka moks­lus, ki­tas veik­los kryp­tis. At­si­ran­da ki­tos spor­to ša­kos: pa­kan­ka Rū­tai Mei­lu­ty­tei lai­mė­ti me­da­lį ar Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nei nu­ga­lė­ti bent vie­no­se rung­ty­nė­se, ir da­lis vai­kų pe­rei­na į tą sri­tį. Pa­sta­rai­siais me­tais vai­kai tu­ri di­džiu­lį pa­si­rin­ki­mą, tad krep­ši­nio gru­pių ma­žė­ji­mas dau­giau su­si­jęs ne su aka­de­mi­jos spren­di­mais, bet su vi­siems bend­ra lan­ky­to­jų nu­te­kė­ji­mo prob­le­ma.

Glau­dus bendradarbiavimas

– Prieš ke­le­rius me­tus bu­vo pa­skli­dę kal­bų, kad Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja ke­ti­na jung­tis su Sos­ti­nės krep­ši­nio mo­kyk­la. Ar da­bar ne­svars­to­mi su­si­jun­gi­mo va­rian­tai?

– Tarp sos­ti­nės krep­ši­nio mo­kyk­lų ne pir­mus me­tus vyks­ta svei­ka kon­ku­ren­ci­ja ir bend­ra­dar­bia­vi­mas. Ga­li bū­ti, kad at­ei­ty­je glau­des­nis bend­ra­dar­bai­vi­mas bus tę­sia­mas su Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­la.

– Bend­ra­dar­bia­vi­mas ar vis dėl­to ėji­mas su­si­jun­gi­mo link?

– Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ja tę­sia veik­lą. Bend­ra­dar­bia­vi­mas su ki­to­mis mo­kyk­lo­mis vyks­ta, nes at­ski­rai nė­ra taip pa­pras­ta iš­gy­ven­ti. Kas bus po ke­le­rių me­tų, prog­no­zuo­ti su­nku – gal­būt koks su­si­lie­ji­mas ir įma­no­mas. Ta­čiau da­bar dir­ba­me, tu­ri­me ti­krai ga­bių vai­kų, esa­me dė­kin­gi tė­vams, ku­rie mu­mis pa­si­ti­ki. La­bai ti­ki­me, kad par­eng­si­me dar ne vie­ną Lie­tu­vos rink­ti­nės na­rį.

Iš­si­lai­ky­ti sudėtinga

– Bent anks­čiau kaip pa­vyz­dys re­miant vai­kų krep­ši­nį bu­vo ke­lia­ma Kau­no sa­vi­val­dy­bė. Ko­kia pa­dė­tis Vil­niu­je?

– Pa­sta­ruo­ju me­tu Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė pa­da­rė la­bai svei­kin­ti­ną da­ly­ką: bend­ra­dar­biau­jant su trims di­džiau­sioms Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­loms bei „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nio klu­bu bu­vo su­kur­ta ga­li­my­bė vai­kams spor­tuo­ti re­gio­nų ly­gos ko­man­do­se. Bend­ra­dar­bia­vi­mas vyks­ta, ma­nau, at­ei­ty­je jis tik stip­rės. Bet ku­riuo at­ve­ju krep­ši­nio mo­kyk­loms iš­si­lai­ky­ti su­dė­tin­ga, nes vai­kų yra ma­žiau. Gal Kau­nas bū­tent krep­ši­niui ga­li skir­ti dau­giau par­amos, bet Vil­niaus, ku­ris ir taip pa­ti­ria di­džiau­sias iš­lai­das įvai­rio­se sri­ty­se, ga­li­my­bės čia ri­bo­tos.

– Ar Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ne­siū­lė Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jai kar­tu ieš­ko­ti iš­ei­čių, spren­džiant jos prob­le­mas?

– Sa­vi­val­dy­bė, kiek ži­nau, yra Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­los stei­gė­ja. Mes esa­me pri­va­ti mo­kyk­la, tad mū­sų sa­lės yra mū­sų kry­žius, ku­ris daug me­tų gu­lė ant Š. Mar­čiu­lio­nio pe­čių. Jau ket­vir­tį am­žiaus aka­de­mi­ja vei­kia jo ini­cia­ty­va, as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis, pa­žin­ti­mis ir ry­šiais pri­trau­kiant rė­mė­jų.

– Lie­tu­vos krep­ši­nio tra­di­ci­ja bu­vo vai­kų spor­to mo­kyk­lo­se au­gin­ti pa­mai­ną pro­fe­sio­na­lams. Kaip yra da­bar?

– Ma­nau, Vil­niaus vai­kai ir da­bar pa­kan­ka­mai ska­ti­na­mi spor­tuo­ti. Pri­va­čioms mo­kyk­loms ti­krai pa­de­da ski­ria­mas moks­lei­vio krep­še­lis bū­re­lių lan­ky­mui, tuo ga­li­ma tik pa­si­džiaug­ti. Ga­liu pa­ci­tuo­ti gar­siau­sių Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų Ar­vy­do Sa­bo­nio ir Š. Mar­čiu­lio­nio žo­džius, kad Lie­tu­vo­je yra, bu­vo ir bus krep­ši­nin­kų. Di­džiau­sius nuo­pel­nus no­rė­čiau pri­skir­ti tra­di­ci­joms ir ypač vai­kų tre­ne­riams, ku­rie Lie­tu­vo­je la­bai ge­ri. Ir mū­sų aka­de­mi­jo­je dir­bo ir dir­ba ai­bė pui­kių tre­ne­rių, da­lis jų ug­do vai­kus ki­to­se įstai­go­se, pro­fe­sio­na­lų ko­man­do­se ir pa­na­šiai. Kol Lie­tu­va iš­sau­gos po­žiū­rį į krep­ši­nį, kaip į an­trą­ją re­li­gi­ją, ir kol gerbs vai­kų tre­ne­rius, ma­nau, prob­le­mų au­gi­nant pa­mai­ną pro­fe­sio­na­lams ti­krai ne­kils.