Vaiko teisių apsaugos projektas dingo iš Seimo darbotvarkės
Val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ siū­ly­mu iš an­tra­die­nio dar­bot­var­kės bu­vo iš­brauk­tas pro­jek­tas, ku­riuo rea­guo­da­ma į vi­suo­me­nė­je ki­lu­sį re­zo­nan­są dėl iš šei­mos pa­im­tų vai­kų Kau­ne So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) pa­tei­kė pa­tai­sas vai­ko tei­sių ap­sau­gos sis­te­mai.

Išbraukti projektą pasiūlė „valstietis“ Jonas Jarutis, argumentuodamas, kad teisininkai turi pastabų alternatyviam projektui – „valstiečių“ atstovo Mindaugo Puidoko pataisoms. Seimo teisininkai įvertino, kad pastarasis projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Šią išvadą antradienio rytą planavęs padaryti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paties M. Puidoko prašymu padarė pertrauką.

„Noriu paprašyti išbraukti iš vakarinės darbotvarkės du klausimus, tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kurį teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir M. Puidoko ir kolegų projektą, nes M. Puidokui yra pateikta Teisės departamento išvada, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Manome, kad tuos abu projektus reikėtų sujungti ir teikti kartu“, – sakė J. Jarutis.

M. Puidoko projektas buvo įtrauktas į darbotvarkę, nes to reikalavo 47 Seimo nariai – esant tokiam skaičiui parlamentarų parašų, projektas į darbotvarkę traukiamas privalomai.

Kartu su M. Puidoko pataisomis išbraukus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, opozicija surinko parašus, kad jis būtų privalomai įtrauktas į darbotvarkę, ir reikalauja tai padaryti antradienį.

Konservatoriai kelia versiją, kad projektas išimtas mainais už M. Puidoko ir kitų iniciatorių balsus už biudžetą.

„Nėra paaiškinimo, kodėl valdantieji ir pats premjeras balsavo už socialinės apsaugos ir darbo ministro parengtų vaiko teisių įstatymo pataisų išbraukimą iš darbotvarkės. Ar tai reiškia, kad S. Skvernelis nebepasitiki ministru Linu Kukuraičiu, ar kad pabūgo, jog Seimo narys M. Puidokas ir kiti jo frakcijos nariai gali nepalaikyti Vyriausybės teikiamo kitų metų biudžeto projekto?“ – konservatorių frakcijos pranešime spaudai cituojama Monika Navickienė.

Daugiausia prieštaringų vertinimų M. Puidoko pataisos sulaukė dėl smurto prieš vaiką apibrėžimo, į jį įrašant, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik jam sukeliamas žymus skausmas. Šiuo metu fiziniu smurtu laikomas bet koks vaikui sukeliamas skausmas.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadoje pažymi, kad objektyviai nustatyti asmens patirto skausmo lygmenį nėra įmanoma, nes patiriamo skausmo mastas (laipsnis) iš esmės priklauso nuo kiekvieno skausmą patiriančio asmens individualiai.

„Įstatymu sudaroma prielaida nebaudžiamam imtis prieš vaiką veiksmų, sukeliančių jam fizinį skausmą, nes objektyviai sukelto skausmo įvertinti neįmanoma, tik subjektyviai – smurtavęs asmuo galės gintis, nesuvokęs, kad nukentėjęs vaikas patyrė žymų skausmą“, – rašoma išvadoje.

SADM savo pataisomis siūlo atsisakyti grėsmės lygių nustatymo, numatyti, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai. Tuo tarpu smurto prieš vaiką apibrėžimas neliečiamas.

Ministerija tvirtina, kad priėmus siūlomus pakeitimus vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą SADM siūlo keisti po rezonansą sukėlusio kauniečių vaikų paėmimo iš šeimos atvejo, praeiviui užfiksavus, kaip motina sudavė vienam iš vaikų.

Mažamečiai buvo grąžinti į šeimą po piketo prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos, įsikišus dviem Seimo nariams.

Vienas jų, „valstietis“ M. Puidokas, su grupe parlamentarų parengė pataisas, kuriomis, be kita ko, siūlo keisti smurto prieš vaiką sąvoką. Į įstatymą būtų įrašoma, kad smurtu būtų laikomas tik vaikui sukeliamas „žymus skausmas“, o neleistinas tik „šiurkštus“ vaiko orumo pažeidimas. Šią nuostatą irgi sukritikavo Seimo teisininkai, teigdami, kad žmogaus orumą, pagal Konstitucija, saugo įstatymas.