Vaikai bus saugomi kitaip: ar pavyks išvengti nelaimių
Pra­stai vei­kian­čia ir ne­efek­ty­via va­din­tai vai­ko tei­sių ap­sau­gos sis­te­mai už­vilk­tas nau­jas ap­da­ras. Nors re­for­mos idė­jos gi­ria­mos, ky­la ir rim­tų grės­mių, ar at­nau­jin­tai sis­te­mai pa­vyks veik­ti sėk­min­gai.

Nauja sistema pradėjo veikti nuo liepos 1-osios. Aiškinama, kad ja siekiama visoje šalyje vienodos vaiko teisių apsaugos ir tinkamos pagalbos bet kuriai šeimai, susiduriančiai su sunkumais. Iki šiol savivaldybių administracijoms buvę pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vienos sistemos dalimi – už vaiko teisių apsaugą tapo atsakinga Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT), turėsianti 12 teritorinių skyrių.

Kuo greitesnė reakcija

Vaiko teisių apsaugą VVTAĮT užtikrins visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Svarbiausia jos talkininkė išliks policija, dažnai pirma gaunanti informacijos apie galimą nusikaltimą ar nusižengimą, ir savivaldybės, teikiančios pagalbą šeimoms, kuriose buvo naudojamas smurtas prieš vaiką, jis buvo neprižiūrėtas ir panašiai.

Pastebėjus ar įtarus smurtą prieš vaiką, apie tai reikia pranešti policijai arba VVTAĮT, teritoriniam jos skyriui. Policija vertins aplinkybes ir priims sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Į pranešimą reaguos ir vaiko teisių specialistai. Jei jis susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, veiksmų privalu imtis ne vėliau kaip per 6 valandas, jei su kitais vaiko teisių pažeidimais – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Iškilus būtinybei nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimo saugioje aplinkoje klausimą, pagal susitarimą su policija reaguojama per 1–2 valandas.

Aiškindamiesi situaciją, vaiko teisių apsaugos specialistai bendraus su vaiku (išskyrus atvejus, kai jis dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės), jo tėvais, įtėviais ar globėjais, mokytojais, auklėtojais ir kitais asmenimis bei institucijomis.

Keli grėsmės lygiai

Išskiriami du grėsmės vaikui lygiai. Pirmas – kai vaiko teisės pažeistos, bet nėra grėsmės jo gyvybei, sveikatai ir saugumui. Kilus tokiai grėsmei, ne vėliau kaip kitą darbo dieną merijos bus prašoma paskirti atvejo vadybininką, sudarysiantį pagalbos šeimai planą ir organizuosiantį pagalbą.

Antras lygis – nustatoma grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Tokiu atveju vaikas paimamas iš tėvų, įtėvių ar globėjų ir kreipiamasi į teismą. Šeimai taip pat bus organizuojama mobilioji komanda, sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybę turinčiais asmenimis. Komanda teiks intensyvias paslaugas šeimai 14 darbo dienų. Esant šiam lygiui, savivaldybės taip pat bus prašoma paskirti atvejo vadybininką.

Vaikas iš šeimos gali būti paimtas, jei grėsmės lygio vertinimo metu kilo realus pavojus jo ir VVTAĮT specialisto sveikatai, gyvybei, jis buvo paliktas be priežiūros ar netinkamai juo besirūpinančiais asmenims ir panašiai.

Gali būti, jog grėsmės vaikui lygis nebus nustatytas, bet bus konstatuota, kad šeimai reikia pavienių paslaugų, pavyzdžiui, pozityvios tėvystės kursų ar dienos centro mažamečiui. Apie tai bus informuojama savivaldybės administracija.

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, specialistai atsižvelgs į esamą situaciją, tarkime, ar vertinimo metu bent vienas iš suaugusiųjų gali fiziškai pasirūpinti vaiku ir jo saugumu. Todėl svarbu, kad suaugusiems asmenims vartojant alkoholį, kai šalia yra nepilnamečių, būtų jo nevartojančių žmonių, galinčių fiziškai pasirūpinti vaikais.

Linas Kukuraitis: "Orūs piliečiai užauga tose valstybėse, kuriose vaikams ir šeimoms veiksmingai padedama.“

Laikinąja globa rūpinsis merijos

Reformuojant vaiko teisių apsaugos sistemą, patobulintas globos ir rūpybos organizavimas. Laikinoji vaiko globa neturėtų tęstis ilgiau kaip 12 mėnesių, o į globos instituciją dėl skubaus paėmimo patekęs vaikas iki trejų metų neliktų joje ilgiau nei 3 mėnesius.

Savivaldybės turės rūpintis vaikų laikinąja globa ar rūpyba, ieškoti globotojų ir budinčių globotojų, šeimynų steigėjų, vykdyti mokymus, suteikti vaikui ir šeimai reikiamas paslaugas. Nuolatinė globa bus VVTAĮT atsakomybė.

Nuo liepos 1-osios užtikrinamas ir psichologų dalyvavimas vaikų iki 14 metų nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose. Taip pat psichologas dalyvaus nepilnamečių iki 18 metų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.

Gali daugėti paimamų vaikų

VVTAĮT laikinai vadovaujantis Janas Maciejevskis sakė, kad įsigaliojus naujai tvarkai gali daugėti iš šeimų paimamų vaikų. Iki šiol per metus laikinoji globa būdavo nustatoma apie 2 tūkst. vaikų. „Dabar tas skaičius gali šoktelėti, bet tikimės, kad tai nebus didelis šuolis, nes iš tiesų siekiama, kad vaikas liktų šeimoje, gyventų su tėvais, nes tai labiausiai atitinka jo interesus. Vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė, kai kitaip negalima padėti“, – tikino jis.

Kartu J. Maciejevskis akcentavo, kad valstybė ir savivaldybės teiks didesnę pagalbą vaiką norinčiai susigrąžinti šeimai. „Pagrindinis tos pagalbos aspektas būtent tas, jog šeima turi dėti pastangas, norėti pakeisti savo elgesį, kad vaikas grįžtų į šeimą. Kitas aspektas – ta pagalba dabar turėtų būti intensyvesnė, tėvams turėtų būti siūlomas platesnis paslaugų spektras“, – kalbėjo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aiškino, kad vaikų apsauga Lietuvoje ilgą laiką buvo nevieninga. „Trūko tvirto požiūrio, kad mažųjų Lietuvos piliečių apsauga – prioritetas, vyravo skirtingos nuomonės, kaip ją reikia užtikrinti, kai šeimą ištinka krizė. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau visi sutarėme dėl pagrindinių tikslų ir priemonių, nes orūs piliečiai užauga tose valstybėse, kuriose vaikams ir šeimoms veiksmingai padedama“, – kalbėjo jis.

Kaip vieną pagrindinių iššūkių įgyvendinant pakeitimus L. Kukuraitis išskyrė VVTAĮT komandos suformavimą ir naujos veiklos sustygavimą. Skaičiuojama, kad dabar tarnyboje užimta apie 440 etatų iš 516.

Stinga pagarbos

Vaikų ir paauglių psichiatrui, viešosios įstaigos „Lions quest Lietuva“ direktoriui Linui Slušniui reformos idėjos patinka. Anot jo, pertvarkos modelį kūrę žmonės žino, ką daro, yra tiesiogiai dirbę su vaikais, šeimomis. „Geriausius pasaulinės praktikos modelius jie bando įdiegti Lietuvoje. Žiūrėdamas į visą filosofiją, sakyčiau, kad bendras vaizdas yra geras. Tačiau sistemoje dirba tie patys žmonės, kurie iki šiol sunkiai suprasdavo, ką reikia daryti, arba pasielgdavo netinkamai. Tai kur yra tikimybė, kad dabar pasikeitus sistemai jie pradės elgtis kitaip?“ – kalbėjo jis.

L. Slušnys išskyrė ir dar vieną naujos vaiko teisių apsaugos sistemos silpnąją vietą – kadrų problemą. Anksčiau nebuvo sunku rasti žmonių, norinčių ir galinčių dirbti vaiko teisių apsaugos specialistais, o dabar tai – vienas didžiausių sunkumų. „Tai tikrai nelengvas, sudėtingas darbas, ir nežinau, kaip jie tą problemą išspręs“, – sakė vaikų ir paauglių psichiatras.

Kodėl Lietuvoje tiek daug smurto prieš mažamečius? L. Slušnio nuomone, viena priežasčių ta, kad vienas kitam nemokame rodyti pagarbos. Jis priminė, jog žinomas gydytojas, pedagogas Janušas Korčakas prieš 100 metų rašė, kad suaugusieji reikalauja vienas kitam pagarbos, o vaikai turi susitaikyti su viskuo. „Suaugusiam žmogui sukelti automobilio avariją – nieko baisaus. Bet kai vaikas numeta vazą, tai jau tampa tragedija. Turbūt keliame nerealius reikalavimus vaikams, akcentuojame savo pačių norus. Kai tie norai neatitinka realybės, vyksta nuolatiniai konfliktai. Kai susinervini, esi susierzinęs, prarandi savitvardą, pradedi šaukti, kartais – mušti vaikus. Taip atsiranda agresija. Manau, tai susiję su socialinėmis, emocinėmis kompetencijomis – suaugusiųjų, ne vaikų. Suaugę žmonės, banaliai šnekant, nemoka tvardytis, suprasti, kas yra pagarbus santykis. Beje, turiu pripažinti, kad dabartinė vaikų karta yra išmintingesnė už suaugusiųjų kartą. Labai dažnai tenka susidurti su tuo, kad vaikai elgiasi išmintingiau“, – kalbėjo psichiatras.

. . .

Kas yra smurtas prieš vaiką?

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Būtina žinoti, kad asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija