V. Uspaskichas: Apeliacinio teismo nuosprendį vertinu kaip išteisinimą
Dar­bo par­ti­jos „juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos“ by­lo­je nu­teis­tas eu­ro­par­la­men­ta­ras Vik­to­ras Us­pas­ki­chas tei­gia Ape­lia­ci­nio teis­mo nuo­spren­dį ver­ti­nan­tis kaip iš­tei­si­ni­mą.

„Pa­ly­gi­nus su pir­mos ins­tan­ci­jos (teis­mo nuo­spren­džiu – BNS), ver­ti­nu kaip iš­tei­si­ni­mą ir len­kiu gal­vą prieš ši­tuos tei­sė­jus, kad jie at­lai­kė vi­sus spau­di­mus ir su­tei­kė vil­čių žmo­nėms, ne tik man, bet vi­siems žmo­nėms, kad Lie­tu­vo­je ga­li vis dėl­to ga­li įsi­ga­lė­ti tei­sin­gu­mas ne­pa­si­duo­dant spau­di­mui“, – pir­ma­die­nį in­ter­viu BNS sa­kė V.Us­pas­ki­chas.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pir­ma­die­nį iš­tei­si­no bu­vu­sį Dar­bo par­ti­jos va­do­vą V.Us­pas­ki­chą, Sei­mo na­rį Vy­tau­tą Gap­šį ir bu­vu­sią par­ti­jos fi­nan­si­nin­kę Ma­ri­ną Liut­ke­vi­čie­nę dėl su­kčia­vi­mo, ta­čiau pri­pa­ži­no kal­tais dėl va­di­na­mo­sios juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos.

V.Us­pas­ki­chui skir­ta 6,8 tūkst. eu­rų bau­da, V.Gap­šys nu­baus­tas 3,6 tūkst. eu­rų, M.Liut­ke­vi­čie­nė – 5,7 tūkst. eu­rų bau­do­mis.

Prieš pus­tre­čių me­tų – 2013 me­tų lie­pos 12 die­ną – Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas V.Us­pas­ki­chui už su­kčia­vi­mą ir ap­gau­lin­gą bu­hal­te­ri­nės aps­kai­tos tvar­ky­mą bu­vo sky­ręs ket­ve­rių me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mę. M.Liut­ke­vi­čie­nei tuo­met skir­ti vie­ne­ri me­tai ne­lais­vės, V.Gap­šys nu­baus­tas bau­da.

– Bet tai nė­ra iš­tei­si­ni­mas, jūs vis tiek esa­te pri­pa­žin­ti kal­tais pa­gal vie­ną iš kal­ti­ni­mų. Ko­dėl sa­ko­te, kad esa­te iš­tei­sin­tas, kaip tai pa­grin­džia­te?

– Ne, aš sa­kau, kad, pa­ly­gin­ti su pir­ma ins­tan­ci­ja, tai yra iš­tei­si­ni­mas. Tai pir­mas da­ly­kas. Ki­tas da­ly­kas. aš ir­gi sa­kiau teis­me, kad ga­liu pri­pa­žin­ti sa­ve kal­tu, kad ne­de­ra­mai kon­tro­lia­vau bu­hal­te­ri­ją, dar­bą ir taip to­liau, bet aš ti­krai ne­už­siė­miau „juo­dą­ją bu­hal­te­ri­ja“. Ma­ne ga­li­ma nu­baus­ti kaip va­do­vą, ku­ris ne­pri­žiū­rė­jo tin­ka­mai, bet tik tiek kal­tės.

– Pro­ku­ro­ras svars­to ga­li­my­bę aps­kųs­ti ši­tą spren­di­mą Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui. Jū­sų nuo­mo­ne, ko­kie ga­li­mi to­les­ni teis­mų spren­di­mai ši­to­je by­lo­je?

– Pro­ku­ro­ras ga­li pa­duo­ti kur no­ri, jis tu­ri tam tei­sę, bet jei­gu bū­tų žur­na­lis­tai, ir jūs taip pat, są­ži­nin­ges­ni, ci­ta­vę eks­per­to iš­va­das, ku­rias jis pa­skel­bė Ape­lia­ci­nia­me teis­me… Jis pa­sa­kė, kad do­ku­men­tais pa­grin­džia­ma yra tik 70 tūkst. iš 24 mln. li­tų. Vi­sa ki­ta yra su­gal­vo­ta. (…) Bet jūs to ne­ra­šo­te, jums tai ne­įdo­mu, te­gul jis (pro­ku­roas – red.)pa­duo­da, kur no­ri, jis pa­duos ten, nu­ei­sim iki Stras­bū­ro. Koks čia skir­tu­mas, jei­gu jau la­bai no­rės tą da­ry­ti.

– Ar skir­tą bau­dą grei­tai ža­da­te su­mo­kė­ti?

– Kai tik gau­siu nuo­spren­dį, taip grei­tai ir su­mo­kė­siu. Su­mo­kė­ji­mas ne­už­ker­ta ke­lio da­ly­vau­ti to­liau.

– Ką reiš­kia da­ly­vau­ti to­liau, ar jūs ir­gi dar skų­si­te nuo­spren­dį, siek­si­te vi­siš­ko iš­tei­si­ni­mo?

– Aš ne­su spe­cia­lis­tas ši­to­je sri­ty­je, man pa­aiš­kins ma­no ad­vo­ka­tai, ką to­liau ga­li­ma ir rei­kia da­ry­ti.

– Ar ši­tas teis­mo spren­di­mas ga­li tu­rė­ti ko­kios nors įta­kos jū­sų spren­di­mui trauk­tis iš po­li­ti­kos, kaip esa­te pa­skel­bęs?

– Aš jau pa­si­trau­kiau iš ak­ty­vios po­li­ti­kos ir ti­krai ne­si­ruo­šiu grįž­ti.

– Bet ko­dėl? Jei­gu jau­čia­tės iš­tei­sin­tas, tai gal­būt tai kaip tik yra di­des­nis pa­ska­ti­ni­mas to­liau da­ly­vau­ti?

– Ne, ne, aš jau pri­ėmiau spren­di­mą ir pri­ėmiau spren­di­mą dar iki nuo­spren­džio. Aš nu­spren­džiau anks­čiau, to­dėl kad man, ne­gi­mu­siam Lie­tu­vo­je, bet ko­kį re­zul­ta­tą čia pa­siek­ti rei­kia de­šimt kar­tų dau­giau ener­gi­jos iš­eik­vo­ti, dau­giau svei­ka­tos ir ne­rvų ne­gu pa­pras­tam lie­tu­viui, tad nė­ra pra­smės.

– Bet jei­gu jūs pri­ėmė­te spren­di­mą trauk­tis iš po­li­ti­kos, ko­dėl ne­at­si­sa­ko­te Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio man­da­to?

– Aš pa­si­trau­kiau iš ak­ty­vios po­li­ti­kos, tai yra iš par­ti­jos na­rių, iš par­ti­jos va­do­vo. Ne­si­ruo­šiu da­ly­vau­ti ar­tė­jan­čiuo­se rin­ki­muo­se.

– Jū­sų vie­nas iš koa­li­ci­jos par­tne­rių Pe­tras Gra­žu­lis svars­to to­kią są­moks­lo teo­ri­ją, ne­va ga­lė­jo bū­ti su­si­ta­ri­mas su aukš­čiau­sia Lie­tu­vos val­džia, kad jei­gu V.Us­pas­ki­chas pa­si­trauks iš po­li­ti­kos, teis­mo spren­di­mas bus ge­ro­kai švel­nes­nis. Kaip tai ko­men­tuo­tu­me?

– Są­moks­lo teo­ri­ja ir lie­ka są­moks­lo teo­ri­ja. Aš pa­sa­kiau, kad pa­si­trau­kiu iš po­li­ti­kos sa­vo va­lia, nie­kas ma­nęs ne­stu­mia. Pa­si­trau­kiu dėl to, kad ne­ma­tau pra­smės da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je, nes rei­kia eik­vo­ti la­bai daug jė­gų, pa­ly­gin­ti su pa­pras­ta veik­la. Yra ir ki­tų už­siė­mi­mų gy­ve­ni­me.

– Ką veik­si­te, jei­gu trau­kia­tės iš ak­ty­vios po­li­ti­kos?

– Baig­siu ka­den­ci­ją Eu­ro­pos Par­la­men­te, da­bar bai­gi­nė­ju moks­lus ki­to­je sfe­ro­je, ne­su­si­ju­sio­je su vers­lu ir po­li­ti­ka. Ma­ne ši­tas moks­las trau­kia, jo pa­grin­du par­ašiau ir kny­gą. Ji bus, ko ge­ro, ne pa­sku­ti­nė. Ma­ty­ti, kad ji tu­ri di­de­lį pa­si­se­ki­mą, ji dar ne­baig­ta, bet ma­no sve­tai­nė­je dėl jos ap­si­lan­kė jau 16 tūkst. žmo­nių. Pu­sė iš jų at­si­siun­tė kny­gą.

Man pa­tin­ka, kad pir­mas ma­no „bly­nas“, pir­mo­ji kny­ga su­lau­kė to­kio di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo. Tai tik pra­džia, no­riu šios kny­gos pa­grin­du kur­ti cen­trą, ku­ris teiks pa­slau­gas žmo­nėms, no­rin­tiems gy­ven­ti svei­ką, eko­lo­giš­ką gy­ve­ni­mo bū­dą vi­so­se sri­ty­se. Ma­nau, kad taip dau­giau pa­dė­siu žmo­nėms nei bū­da­mas po­li­ti­ko­je.

– Nors sa­ko­te, kad ne­sa­te ak­ty­vio­je po­li­ti­ko­je, bet įdo­mu, kaip prog­no­zuo­ja­te ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus? Su ko­kio­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis ma­ty­tu­mė­te Dar­bo par­ti­ją koa­li­ci­jo­je po rin­ki­mų?

– Ne­no­riu kiš­tis į ši­tą da­ly­ką, bet ti­krai bū­tų ma­lo­nu ma­ty­ti par­ti­ją koa­li­ci­jo­je su li­be­ra­lais ar­ba kon­ser­va­to­riais.

– Ko­dėl ne su so­cial­de­mo­kra­tais?

– Aš ir kny­go­je ra­šau apie tai, kad kon­ser­va­to­riai yra la­biau prog­no­zuo­ja­mi ir daug są­ži­nin­ges­ni sa­vo san­ty­kiuo­se su par­tne­riais. Tai daug kar­tų įro­dė ir And­rius Ku­bi­lius. Li­be­ra­lai – dar kol kas toks „tam­sus ark­liu­kas“, ne­aiš­ku, dar kaip jie elg­sis bū­da­mi val­džio­je. Nes jie bu­vo val­džio­je ir su kon­ser­va­to­riais, ir su so­cial­de­mo­kra­tais, bet es­mi­nių pa­siū­ly­mų ir spren­di­mų ne­bu­vo ma­ty­ti. Tad su­nku pa­sa­ky­ti, ar jie no­ri į val­džią tik val­džios, ar pa­da­ry­ti ką nors ge­ra. To­dėl sa­kau tie­siog iš pa­tir­ties.

– Kny­go­je ra­šo­te, kad po pa­sta­rų­jų Sei­mo rin­ki­mų kal­bė­da­mi su so­cial­de­mo­kra­tais sa­kė­te, jog Al­gir­do But­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą į prem­je­rus par­em­si­te, jei­gu Dar­bo par­ti­jos by­la bus nag­ri­nė­ja­ma ob­jek­ty­viai. Ar šie jū­sų pa­liu­di­ji­mai kny­go­je ne­ro­do, kad by­lą teis­me vis dėl­to ban­dy­ta spręs­ti po­li­ti­niu ly­giu?

– Ar jūs juo­dai ant bal­to skai­to­te ir ne­ti­ki­te tuo, ką skai­to­te? Ten vis­kas par­ašy­ta, kaip bu­vo, kaip yra. Mes ne­no­ri­me, kad po­li­ti­kai kiš­tų­si, no­ri­me, kad by­lą nag­ri­nė­tų teis­mai, o ne po­li­ti­kai.