V. Ušackas: „Santykiuose su Rusija turėtume būti sumanūs“
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) am­ba­sa­do­rius Mask­vo­je Vy­gau­das Ušac­kas ma­no, kad ne­pai­sant su­dė­tin­gos geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos, Lie­tu­va tu­rė­tų pa­lai­ky­ti dia­lo­gą su Ru­si­ja, ypač Va­ka­rų tai­ko­mų sank­ci­jų ne­pa­veik­to­se sri­ty­se.

Pa­sak V. Ušac­ko, ES pra­de­da kur­ti nau­ją san­ty­kių su Ru­si­ja mo­de­lį, par­em­tą da­bar­ti­nė­mis rea­li­jo­mis, pri­pa­žįs­tant fun­da­men­ta­lius skir­tu­mus vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­ko­je. Su Ru­si­ja bus bend­rau­ja­ma pra­gma­tiš­kiau, t. y. sri­ty­se, ku­rios at­spin­di ES in­te­re­sus, bet ne­at­si­sa­kant sa­vo ver­ty­bių ir pri­nci­pų, to­liau vi­so­ke­rio­pai re­miant Ukrai­ną ir ki­tas Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lis.

In­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ Vy­gau­das Ušackas taip pat tei­gė, kad pa­si­bai­gus ES am­ba­sa­do­riaus Ru­si­jo­je ka­den­ci­jai, ke­ti­nan­tis grįž­ti į Lie­tu­vą ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me.

Ru­si­ja plau­kia prieš srovę

– Iki bir­že­lio pa­bai­gos ES ly­de­riai tu­ri nu­spręs­ti, ar pra­tęs­ti sank­ci­jas Ru­si­jai. Nors Bend­ri­jos už­sie­nio po­li­ti­kos va­do­vė Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni prog­no­zuo­ja, kad drau­di­mai, tai­ko­mi Ru­si­jos naf­tos, gy­ny­bos ir ban­ki­nin­kys­tės sek­to­riams, bus pra­tęs­ti, Eu­ro­po­je au­ga ne­pa­si­ten­ki­ni­mas to­kia pa­dė­ti­mi – Pra­ncū­zi­jos Se­na­tas pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria vy­riau­sy­bę par­agi­no pra­dė­ti sank­ci­jų at­šau­ki­mą. Kaip ma­no­te, ar sank­ci­jos Ru­si­jai tu­ri bū­ti pra­tęs­tos?

– ES nė­ra au­to­kra­ti­nis, au­to­ri­ta­ri­nis da­ri­nys. Tai – de­mo­kra­ti­nė 28 vals­ty­bių są­jun­ga, ku­rio­je yra įvai­riau­sių nuo­mo­nių ir bū­tent įvai­ro­vė yra mū­sų stip­ry­bė. Ofi­cia­li 28 ES vals­ty­bių po­zi­ci­ja la­bai aiš­ki – sank­ci­jos bus at­šauk­tos ta­da, kai bus vi­siš­kai įgy­ven­din­ti Mins­ko su­si­ta­ri­mai. Tai reiš­kia, kad konf­lik­tuo­jan­čios pu­sės Ukrai­no­je tu­ri lai­ky­tis pa­liau­bų, ati­trauk­ti ka­ri­nę tech­ni­ką, tu­ri įvyk­ti vie­tos rin­ki­mai, Ukrai­nos Ra­da yra įsi­pa­rei­go­ju­si pri­im­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, šios ša­lies pa­sie­nie­čiai tu­ri pe­rim­ti vals­ty­bės ry­ti­nės sie­nos kon­tro­lę. Kol šie įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­bus įgy­ven­din­ti, sank­ci­jos Ru­si­jai ne­bus at­šauk­tos.

An­tra ver­tus, tai pa­brė­žiu ir Ru­si­jos par­ei­gū­nams, ku­rie kri­ti­kuo­ja ES dėl esą tik Ru­si­jos pu­sei tai­ko­mų rei­ka­la­vi­mų, – Ukrai­nos val­džia taip pat tu­ri ženg­ti rei­kia­mus žings­nius. Vi­sų pir­ma dėl klau­si­mų, su­si­ju­sių su Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­so­mis, taip pat vie­tos rin­ki­mais, ku­riuos rei­kės or­ga­ni­zuo­ti pa­sie­kiant tam ti­krą su­ta­ri­mą su se­pa­ra­tis­tais.

– Iki šiol daug svars­to­ma, ar nuo 2014 me­tų Va­ka­rų vals­ty­bių Ru­si­jai tai­ko­mos sank­ci­jos yra efek­ty­vios. Juk Mins­ko su­si­ta­ri­mai ne­įgy­ven­din­ti, pa­dė­tis Ry­tų Ukrai­no­je ne­sta­bi­li­zuo­ta. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie tai?

– Vi­sų pir­ma rei­kė­tų pri­min­ti, kad sank­ci­jos nė­ra sa­vi­tiks­lis da­ly­kas, ne­tu­ri­me tiks­lo nu­baus­ti Ru­si­ją, pa­blo­gin­ti šios ša­lies žmo­nių gy­ve­ni­mą. Dip­lo­ma­ti­jo­je sank­ci­jos tai­ko­mos kaip po­vei­kio prie­mo­nė. Šiuo at­ve­ju – sie­kiant pa­keis­ti Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ką Ukrai­nos at­žvil­giu.

Ar sank­ci­jos vei­kia? Ma­no at­sa­ky­mas – taip. Jos pa­da­rė po­vei­kį pir­miau­sia pre­ven­ty­via pra­sme. Po Kry­mo anek­si­jos ir pra­si­dė­jus konf­lik­tui Ry­tų Ukrai­no­je, bu­vo daug gar­siai kal­ban­čių apie „No­vo­ro­si­jos“ pro­jek­tą, ra­gi­ni­mų, kad Ru­si­jos ka­riai žy­giuo­tų iki Va­ka­rų Ukrai­nos. Tai, kad iš po­li­ti­nio žo­dy­no „No­vo­ro­si­jos“ pro­jek­tas yra pa­ša­lin­tas, o Ru­si­ja pa­si­ra­šė Mins­ko su­si­ta­ri­mus, ro­do, jog sank­ci­jos da­ro po­vei­kį.

– Ru­si­ja su­švel­ni­no em­bar­go re­ži­mą jau­tie­nai, pa­ukš­tie­nai ir dar­žo­vėms, nau­do­ja­moms vai­kams skir­to mais­to ga­my­bai. Drau­ge pra­ne­ša­ma, kad šios ša­lies vy­riau­sy­bė ren­gia do­ku­men­tus dėl va­ka­rie­tiš­kų pre­kių em­bar­go pra­tę­si­mo iki 2017 me­tų pa­bai­gos. Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad Ru­si­ja su­švel­nins drau­di­mą anks­čiau šio ter­mi­no ir ar iš­plės pro­duk­tų, ku­rių ne­drau­džia­ma įvež­ti į ša­lį są­ra­šą?

– Ru­si­jos tai­ko­mos an­ti­sank­ci­jos la­biau­siai ker­ta per pa­pras­tų ru­sų ki­še­nes ir jų eko­no­mi­nę ge­ro­vę, nes at­si­ran­da de­fi­ci­tas, au­ga inf­lia­ci­ja, ma­žė­ja pre­kių pa­si­rin­ki­mas.

Ki­ta ver­tus, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Ru­si­jos po­li­ti­niai veiks­mai at­spin­di tam ti­krą sa­vii­zo­lia­ci­ją. Ak­cen­tuo­ja­mas im­por­tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos pa­kei­ti­mas vie­ti­ne, ma­nant, kad už­si­ba­ri­ka­da­vu­si nuo Eu­ro­pos ar ame­ri­kie­tiš­kų pre­kių Ru­si­ja su­ge­bės lo­ka­li­zuo­ti sa­vo pra­mo­nę, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas ir to­kiu bū­du ska­tins eko­no­mi­kos di­ver­si­fi­ka­vi­mą. Abe­jo­ja­me, ar tai veiks­min­ga, nes glo­ba­lūs pro­ce­sai aki­vaiz­džiai liu­di­ja, kad lais­va pre­ky­ba ir at­vi­ra eko­no­mi­ka yra bet ku­rios vals­ty­bės va­ro­mo­ji jė­ga. To­dėl to­kią Ru­si­jos po­li­ti­ką ver­ti­nu kaip plau­ki­mą prieš sro­vę.

Em­bar­gas vai­kų mais­tui ga­min­ti nau­do­ja­miems pro­duk­tams at­šauk­tas, nes Ru­si­jai tie­siog trūks­ta šių pro­duk­tų. Ne­se­niai pri­im­tas spren­di­mas, kad Ru­si­jos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kom­piu­te­ri­nę prog­ra­mi­nę įran­gą įsi­gy­tų tik iš sa­vo ša­lies kom­pa­ni­jų. Tai dar vie­nas pa­vyz­dys, kai no­rai su ga­li­my­bė­mis ne­su­tam­pa. Nors yra po­li­ti­nė dek­la­ra­ci­ja, Ru­si­jos IT kom­pa­ni­jos tie­siog ne­tu­ri tech­no­lo­gi­jų, ku­rios ga­lė­tų pa­ten­kin­ti vi­są Ru­si­jos vals­ty­bi­nių už­sa­ky­mų po­rei­kį.

Nau­jos su­gy­ve­ni­mo taisyklės

– Sankt Pe­ter­bur­ge pra­si­dė­jo eko­no­mi­kos fo­ru­mas, į ku­rį at­vy­ko Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pre­zi­den­tas Jea­nas Clau­de­“as Junc­ke­ris. Pir­ma­sis per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ES ly­de­rio vi­zi­tas į Ru­si­ją ver­ti­na­mas prieš­ta­rin­gai. Ką apie vi­zi­tą ma­no­te jūs? Ko iš jo ti­ki­tės?

– Ma­no dar­bas bu­vo par­eng­ti šį vi­zi­tą. Pats skri­dau į Sankt Pe­ter­bur­gą pa­si­tik­ti EK pre­zi­den­to ir jo de­le­ga­ci­jos, esu jos su­dė­ty­je per eko­no­mi­kos fo­ru­mą, su­si­ti­ki­mus su V. Pu­ti­nu ir ki­tų vals­ty­bių va­do­vais.

J. C. Junc­ke­ris vei­kia pa­gal sa­vo man­da­tą – EK pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją svars­to klau­si­mus, ati­tin­kan­čius es­mi­nius san­ty­kių su Ru­si­ja pri­nci­pus, dėl ku­rių yra su­ta­ru­sios 28 ES vals­ty­bės. Šie pri­nci­pai nu­ma­to, kad tik įgy­ven­di­nus Mins­ko su­si­ta­ri­mus ga­li keis­tis ES ir Ru­si­jos san­ty­kiai, to­liau bus stip­ri­na­mi san­ty­kiai su Ry­tų par­tne­rys­tės ša­li­mis, ska­ti­na­mas vi­di­nis Bend­ri­jos sta­bi­lu­mas, pa­lai­ko­ma Ru­si­jos pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir se­lek­ty­viai bend­rau­ja­ma su Mask­va. EK pre­zi­den­to ap­si­lan­ky­mas Sankt Pe­ter­bur­go eko­no­mi­kos fo­ru­me, po­kal­bis su V. Pu­ti­nu bus bū­tent apie sri­tis, ku­rios ne­pa­veik­tos sank­ci­jų, bei ki­tus svar­bius klau­si­mus.

– Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nius ES ir Ru­si­jos san­ty­kius? Ko­kios jų pers­pek­ty­vos?

– Pa­sta­rie­ji 2,5 me­tų – Kry­mo anek­si­ja, Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­ci­ja – su­krė­tė mū­sų san­ty­kių pa­ma­tus. Aki­vaiz­du, kad ne­be­sug­rį­ši­me į bu­vu­sią am­bi­cin­gą dvi­ša­lių san­ty­kių dar­bot­var­kę, ku­rią anks­čiau bu­vo­me už­sib­rė­žę.

Ta­čiau kai­my­nų ne­pa­si­rink­si. Ru­si­ja yra di­džiau­sia ES kai­my­nė, Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rė, be ku­rios da­ly­va­vi­mo, bal­sa­vi­mo su­nku sėk­min­gai ir vi­sa­pu­siš­kai spręs­ti svar­biau­sius klau­si­mus. Ru­si­ja net ir da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis iš­lie­ka svar­bi ir pa­trauk­li rin­ka eu­ro­pie­čių vers­lui. Ši ša­lis mums svar­bi ir ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Pra­ėju­siais me­tais eu­ro­pie­čiai iš Ru­si­jos pir­ko 41 proc. vi­sų su­var­to­ja­mų du­jų ir 30 proc. naf­tos.

Mes Ru­si­jai esa­me dar svar­bes­ni par­tne­riai, tu­rint min­ty­je, kad 75 proc. vi­sų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų yra kil­di­na­ma iš ES. Tai, kad ši ša­lis Eu­ro­po­je rea­li­zuo­ja 70 proc. vi­sų iš­gau­na­mų ener­ge­ti­nių re­sur­sų, taip pat ro­do, kaip stip­riai Ru­si­ja yra pri­klau­so­ma nuo ES.

Da­bar su Ru­si­ja ku­ria­me nau­jus san­ty­kius, ku­rie bus pa­grįs­ti nau­jo­mis rea­li­jo­mis. Iš­sa­maus kon­cep­to nė­ra, bet tai bus nau­jas mo­dus operandi – nau­jos su­gy­ve­ni­mo tai­syk­lės, pa­gal ku­rias tu­rė­si­me pri­pa­žin­ti sa­vo skir­tu­mus. Apie juos anks­čiau per ma­žai kal­bė­jo­me, gy­ve­no­me dau­giau iliu­zi­ja, kad mū­sų eko­no­mi­kos ir vi­suo­me­nės in­teg­ruo­sis. Da­bar tu­rė­si­me pri­pa­žin­ti skir­tin­gus po­žiū­rius, bet bend­rau­ti klau­si­mais, ku­riais mū­sų in­te­re­sai su­tam­pa: ar tai bū­tų Si­ri­jos, Af­ga­nis­ta­no, ar ener­ge­ti­kos rei­ka­lai. Šios nau­jos tai­syk­lės bus ma­žiau am­bi­cin­gos, bet – pri­nci­pin­gos. Bend­ra­vi­mas bus la­biau pra­gma­tiš­kas, bus plė­to­ja­mas sri­ty­se, ku­rios at­spin­di ES in­te­re­sus, bet ne­par­duo­dant sa­vo ver­ty­bių ir pri­nci­pų.

Kai­my­nų nepasirinksime

– Dvi­ša­liai Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kiai yra įša­lę. Kaip tai ver­ti­na­te?

– Lie­pos 29 die­na Lie­tu­vai ir Ru­si­jai ypa­tin­ga pro­ga – 25-osios tarp­vals­ty­bi­nių san­ty­kių me­ti­nės. 1991 me­tais tuo­me­čiai mū­sų ša­lių pre­zi­den­tai Vy­tau­tas Lands­ber­gis ir Bo­ri­sas Jel­ci­nas pa­si­ra­šė tarp­vals­ty­bi­nių san­ty­kių su­tar­tį, pri­pa­ži­no­me vie­ni ki­tų ne­prik­lau­so­my­bę, su­ve­re­ni­te­tą, te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą.

Kal­bant apie da­bar­ti­nius Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kius, su­pran­ta­ma, kad mū­sų ša­lis la­bai jau­triai rea­guo­ja į tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, iš­gy­ve­na dėl to, daug kam ky­la klau­si­mas: „Kas ga­li bū­ti ki­tas?“. Ki­ta ver­tus, kiek­vie­na pro­ga iš tri­bū­nos va­di­nant Ru­si­ją „ag­re­so­re“, Lie­tu­vos žmo­nių sau­gu­mas nė­ra di­di­na­mas, už­sie­nio rin­koms ir in­ves­tuo­to­jams siun­čia­ma pa­ni­kos ži­nia, o pa­lan­kiai Lie­tu­vą ver­ti­nan­čių žmo­nių skai­čius tarp ru­sų tik ma­žė­ja. Tu­ri­me so­li­džiau, nuo­sek­liau ir ra­miau da­ry­ti sa­vo na­mų dar­bus: stip­rin­ti eko­no­mi­ką, to­bu­lin­ti švie­ti­mą ir aukš­tą­jį moks­lą, skir­ti rei­kia­mus re­sur­sus bei bū­ti pa­si­ruo­šu­siems gy­ny­bai, plės­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su JAV, ki­to­mis NA­TO ir ES ša­li­mis. To­dėl mums ypač svar­būs NA­TO spren­di­mai, su­tei­kian­tys kon­kre­čių sau­gu­mo ga­ran­ti­jų, svar­bių kaip gy­ny­bos ir at­gra­sy­mo prie­mo­nė.

Sa­vo ruo­žtu, ma­nau, kad rei­ka­lin­ga tam ti­kra psi­cho­lo­gi­nė san­ty­kių su Ru­si­ja dees­ka­la­ci­ja. Mes Ru­si­jos ne­pa­kei­si­me, ne­pa­kei­si­me sa­vo kai­my­nys­tės. To­dėl svar­bu iš­lai­ky­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą, dia­lo­gą, ypač sri­ty­se, ku­rios ne­pa­veik­tos sank­ci­jų, bend­rau­ti su Ru­si­jos gy­ven­to­jais, uni­ver­si­te­tais, stu­den­tais, mums ar­ti­ma Ka­ra­liau­čiaus sri­ti­mi. Pra­ėju­sią sa­vai­tę lan­kiau­si Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je, su­si­ti­kau su jos gu­ber­na­to­riu­mi Ni­ko­la­ju­mi Cu­ka­no­vu, bu­vu­siu Bal­ti­jos lai­vy­no va­du ir anks­tes­niu gu­ber­na­to­riu­mi Vla­di­mi­ru Je­go­ro­vu, in­te­li­gen­ti­jos, aka­de­mi­nės vi­suo­me­nės, o taip pat ir po­li­ti­nės opo­zi­ci­jos at­sto­vais. Kal­bė­jo­me apie ES skir­tą 16 mln. eu­rų biu­dže­tą bend­riems dvi­ša­liams pro­jek­tams įgy­ven­din­ti. Gai­la, kad Lie­tu­vai ne­pa­vy­ko lai­ku su­si­tar­ti su Ru­si­ja dėl fi­nan­sa­vi­mo ins­tru­men­tų, tvar­kos ir bu­vo pra­ras­ti 3 mln. eu­rų bend­riems pro­jek­tams. Ti­kiuo­si, ne­bus už­dels­ta ir iki bir­že­lio pa­bai­gos Lie­tu­va ir Ru­si­ja pa­teiks EK bend­rus pro­jek­tus, kaip per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus bus pa­nau­do­tas bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną prog­ra­mos biu­dže­tas.

– Pa­sta­rai­siais me­tais Ru­si­jos eko­no­mi­ka su­si­du­ria su rim­tais su­nku­mais. Daug ke­liau­ja­te po šią ša­lį, bend­rau­ja­te su gy­ven­to­jais. Kaip gy­ve­na ir si­tua­ci­ją ver­ti­na pa­pras­ti ru­sai?

– Dau­ge­lis ru­sų pa­lai­ko Kry­mo anek­si­ją, pre­zi­den­tą V. Pu­ti­ną... Dėl sme­ge­nų plo­vi­mo in­for­ma­ci­niu srau­tu, ku­ris juos pa­sie­kia per Ru­si­jos te­le­vi­zi­ją ir ra­di­ją, žmo­nės yra pa­si­ruo­šę ken­tė­ti, au­ko­tis dėl sa­vo vals­ty­bės. Vi­są šią si­tua­ci­ją jie su­pran­ta ir ver­ti­na vos ne kaip ko­vą su iš­orės prieš­u. Is­to­riš­kai tai su­tel­kia Ru­si­ją, vi­sus žmo­nes.

Šiuo me­tu ru­sai gy­ve­na įtam­po­je. Jų po­rei­kiai nė­ra to­kie di­de­li kaip va­ka­rie­čių, jie nė­ra to­kie iš­le­pę. Tai le­mia ir po­li­ti­nį pa­sy­vu­mą, su­si­tai­ky­mą su da­bar­ti­ne pa­dė­ti­mi.

– Ru­de­nį Ru­si­jo­je vyks Dū­mos rin­ki­mai. Ma­žai ti­kė­ti­na, kad pro­pu­ti­niš­ka „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“ pra­ras do­mi­nuo­jan­čias po­zi­ci­jas. Ta­čiau gal ga­li­ma ti­kė­tis opo­zi­ci­jos po­zi­ci­jų su­stip­rė­ji­mo?

– La­bai skep­tiš­kai ver­ti­nu to­kią ga­li­my­bę. Pir­miau­sia Ru­si­jos ap­lin­ka yra la­bai ne­pa­lan­ki al­ter­na­ty­viai po­li­ti­nei nuo­mo­nei, tvy­ro gąs­di­ni­mų at­mos­fe­ra, žmo­nėms lip­do­mos įvai­rios, pa­vyz­džiui, už­sie­nio agen­tų, eti­ke­tės. Be to, pa­ti opo­zi­ci­ja nė­ra ge­rai or­ga­ni­zuo­ta. Ša­ly­je nė­ra ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, ku­rios ga­lė­tų pa­teik­ti al­ter­na­ty­vią nuo­mo­nę. Tai la­bai ap­sun­ki­na ga­li­my­bes ne­sis­te­mi­nei opo­zi­ci­jai kon­ku­ruo­ti dėl rin­kė­jų bal­sų, su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kad ne­sis­te­mi­nė opo­zi­ci­ja ga­lė­tų iš­ko­vo­ti ryš­kių lai­mė­ji­mų. Ta­čiau Ru­si­jo­je yra drą­sių, pri­nci­pin­gų žmo­nių, ku­rie steng­sis lai­mė­ti rin­ki­mus.

– Ar prog­no­zuo­tu­mė­te ko­kius nors pa­si­kei­ti­mus Ru­si­jos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­ko­je po Dū­mos rin­ki­mų?

– Ne­prog­no­zuo­ju, nes ne Dū­ma, o Ru­si­jos pre­zi­den­tas for­muo­ja už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­ką. To­dėl daug svar­bes­ni yra 2018 me­tų pa­va­sa­rį vyk­sian­tys pre­zi­den­to rin­ki­mai.

Ži­no­ma, Dū­mos rin­ki­mų ne­ga­li­ma nu­ver­tin­ti. Jei­gu „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“ pra­ras­tų da­lį rin­kė­jų bal­sų, tai bū­tų reikš­min­gas ženk­las, kad net ir to­kio­mis są­ly­go­mis, žmo­nės tu­ri ir iš­sa­ko ki­to­kią nuo­mo­nę.

At­ei­tį sie­ja su Lietuva

– ES am­ba­sa­do­riu­mi Mask­vo­je dir­ba­te be­veik tre­jus me­tus. Ar ka­den­ci­jai ei­nant į pa­bai­gą jau mąs­to­te, ką veik­si­te bai­gęs dip­lo­ma­ti­nę mi­si­ją Ru­si­jo­je?

– Sa­vo bū­si­mą gy­ve­ni­mo eta­pą sie­ju su dar­bu Lie­tu­vo­je. Vals­ty­bi­nia­me ar pri­va­čia­me sek­to­riu­je, dar nu­sprę­siu. Be abe­jo­nės da­ly­vau­siu ir po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, nes ma­no su­kaup­ta uni­ka­li pa­tir­tis nuo Va­šing­to­no iki Ka­bu­lo, nuo Briu­se­lio iki Mask­vos ir Lon­do­no, bend­ra­vi­mas su lie­tu­viais ir už­sie­nie­čiais, po­li­ti­kais, in­ves­tuo­to­jais, vers­li­nin­kais su­da­ro man ga­li­my­bę įneš­ti sa­vo in­dė­lį į Lie­tu­vos ge­ro­vę bei sau­gu­mą.

Dėl da­ly­va­vi­mo pre­zi­den­to rin­ki­muo­se – at­eis lai­kas, ta­da ir pa­kal­bė­si­me.