V. Šapoka: reformuojant finansų sistemą, lengvų sprendimų nebus
Pa­skir­ta­sis fi­nan­sų mi­nis­tras Vi­lius Ša­po­ka pri­pa­žįs­ta, kad ne­bė­ra lai­ko iš es­mės pa­to­bu­lin­ti 2017 me­tų biu­dže­to pro­jek­tą, o pa­grin­di­nių mo­kes­čių per­mai­nų bus ne anks­čiau kaip 2018 me­tais. V.Ša­po­ka ti­ki­si su­ras­ti bend­rą kal­bą su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja dėl nau­jo so­cia­li­nio mo­de­lio pri­pa­ži­ni­mo struk­tū­ri­ne re­for­ma, taip pat sieks įgy­ven­din­ti „vals­tie­čių“ pa­ža­dą ki­tą­met pa­di­din­ti pen­si­jas 40 eu­rų.

Pa­skir­ta­sis mi­nis­tras tei­gia­mai ver­ti­na ga­li­my­bes di­din­ti bir­žo­je ko­ti­ruo­ja­mų vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų įmo­nių skai­čių, taip pat ban­dys pri­trauk­ti ins­ti­tu­ci­nių in­ves­tuo­to­jų lė­šų, ku­rios ga­lė­tų amor­ti­zuo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nės par­amos su­ma­žė­ji­mą nuo 2020 me­tų.

„Leng­vų spren­di­mų nė­ra, pi­ni­gai ant me­džių ne­au­ga (....), bet mes tų spren­di­mų ieš­ko­si­me“, – in­ter­viu BNS sa­kė V.Ša­po­ka.

– Kaip ver­ti­na­te anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės par­eng­tą 2017 me­tų biu­dže­to pro­jek­tą?

– Ma­nau, kad biu­dže­to pro­jek­tas, tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos, tiek fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lių na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je po­žiū­riu, yra par­uoš­tas ant ri­bos. Taip pat tu­ri­me įver­tin­ti ir („vals­tie­čių“ – BNS) duo­tus pa­ža­dus rin­kė­jams. Iš ti­krų­jų, šio­je vie­to­je leng­vų spren­di­mų nė­ra, pi­ni­gai ant me­džių ne­au­ga, ta­čiau dar tu­ri­me lai­ko su­ma­žin­ti tas ri­zi­kas, ku­rios šia­me biu­dže­to pro­jek­te yra.

– Ar ne­bi­jo­te, kad ban­dy­da­mi įgy­ven­din­ti rin­ki­mi­nius pa­ža­dus, šią ri­bą per­ženg­si­te ir dar la­biau pa­blo­gin­si­te pa­dė­tį?

– Aš gal­vo­ju, kad ri­bų mes ti­krai ne­per­ženg­si­me, nes ypa­tin­gą dė­me­sį skir­si­me ri­zi­kų val­dy­mui, įskai­tant ir pa­dė­tį iš­orės rin­ko­se – tu­riu ome­ny­je geo­po­li­ti­nius da­ly­kus, nu­ma­to­mus rin­ki­mus Vo­kie­ti­jo­je ir Pra­ncū­zi­jo­je, JAV nau­jo­sios ad­mi­nis­tra­ci­jos žings­nius dėl lais­vo­sios pre­ky­bos. Iš ti­krų­jų tu­rė­si­me tą pa­dė­tį sek­ti la­bai ati­džiai.

– Ko­kios pa­grin­di­nės per­mai­nos pla­nuo­ja­mos 2017 me­tų biu­dže­to pa­ja­mų ir iš­lai­dų sri­ty­se?

– Da­bar­ti­nia­me pro­jek­te, kaip jūs ži­no­te, kar­di­na­lių mo­kes­ti­nių pa­kei­ti­mų ne­ra, nors gal­būt rei­kės at­lik­ti tam ti­kras ko­rek­ci­jas. Kaip ir prem­je­ras (Sau­lius Skver­ne­lis – BNS) sa­kė, kar­di­na­lių pa­si­kei­ti­mų biu­dže­te ne­tu­ri bū­ti, jį pa­tvir­tin­ti yra la­bai svar­bu, o lai­ko di­de­lėms ko­rek­ci­jos ti­krai nė­ra.

– Da­bar 2017 me­tams yra pla­nuo­ja­mas 0,8 proc. vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­tas. Ar ban­dy­si­te jį su­ma­žin­ti, ar bus iš­lai­ky­tas toks pats dy­dis?

– Dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad da­bar­ti­nis de­fi­ci­to dy­dis ne­di­dė­tų. Pa­siū­ly­mų iš Sei­mo na­rių, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, su­lauk­ta ai­bė, ta­čiau ti­krai nė­ra ga­li­my­bės į di­džią­ją dau­gu­mą jų at­siž­velg­ti.

– Ar PVM leng­va­ta cen­tri­niam šil­dy­mui bus pra­tę­sia­ma?

– Ši­tą klau­si­mą svars­ty­si­me, kol kas tie­saus at­sa­ky­mo ne­tu­riu. Bet tur­būt vi­si pui­kiai su­pran­ta, kad šios leng­va­tos po­bū­dis yra ydin­gas, nes ja nau­do­ja­si ir tie gy­ven­to­jai, ku­riems ta leng­va­ta yra rei­ka­lin­ga, ir tie, ku­riems gal­būt vi­du­je net gė­da ja nau­do­tis.

– Ta­čiau bent jau iki 2017-ųjų bir­že­lio ši leng­va­ta tu­rė­tų bū­ti pra­tęs­ta?

– Spren­di­mo dar nė­ra, bet jis bus ar­ti­miau­siu me­tu.

– Anks­tes­nės ka­den­ci­jos Sei­mas taip pat pa­tvir­ti­no leng­va­ti­nį 5 proc. PVM ta­ri­fą ne­kom­pen­suo­ja­miems bran­giems vais­tams – jis įsi­ga­lios nuo 2017-ųjų pra­džios. Šio spren­di­mo ne­ke­ti­na­te at­šauk­ti?

– Dėl leng­va­tų sprę­si­me sis­te­miš­kai. Kon­kre­čiai dėl šios leng­va­tos man rei­kė­tų su­si­rink­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos ir de­ta­lių.

– Vals­ty­bės kon­tro­lė tei­gia, kad ki­tų me­tų PVM pa­ja­mų prog­no­zė yra la­bai am­bi­cin­ga – jos ver­ti­ni­mu, šio mo­kes­čio pa­ja­mos tu­rė­tų bū­ti 58 mln. eu­rų ma­žes­nės.

– Tiek Lie­tu­vos ban­kas, tiek Vals­ty­bės kon­tro­lė yra at­krei­pu­si dė­me­sį, kad ga­li bū­ti ne­pa­siek­ta PVM prog­no­zė. Il­ga­me­tė pra­kti­ka ro­do, kad su­prog­no­zuo­ti at­ski­rų mo­kes­čių pa­ja­mas yra la­bai su­dė­tin­ga – vie­nur bū­na prog­no­zuo­ja­ma per kon­ser­va­ty­viai, ki­tur per op­ti­mis­tiš­kai. Ta­čiau vi­du­ti­nė mo­kes­ti­nių pa­ja­mų prog­no­zė bū­na ar­ti rea­ly­bės, ži­no­ma, jei ne­pa­si­reiš­kia kaž­ko­kios ne­nu­ma­ty­tos ri­zi­kos.

– Biu­dže­to iš­lai­das di­din­tų ir „vals­tie­čių“ pa­ža­do iki lie­pos pa­di­din­ti pen­si­jas 40 mln. eu­rų įgy­ven­di­ni­mas.

– Taip, pen­si­jų pa­di­di­ni­mas vie­na­reikš­miš­kai di­din­tų iš­lai­das. Šio pa­ža­do kai­na yra la­bai di­de­lė, tam rei­kia pa­pil­do­mų 120 mln. eu­rų. Šio­je vie­to­je iš ti­krų­jų leng­vų spren­di­mų nė­ra, bet iki biu­dže­to svars­ty­mo Vy­riau­sy­bė­je mes tų spren­di­mų ieš­ko­si­me.

– Gal­būt lė­šų pen­si­joms di­din­ti bus ieš­ko­ma, ki­tą­met per­žiū­rint biu­dže­tą? Pa­skir­ta­sis prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis ne­at­me­tė biu­dže­to per­žiū­rė­ji­mo ga­li­my­bės.

– Biu­dže­to per­žiū­rė­ji­mo pro­ce­dū­ra yra ga­li­ma, bet rea­lis­tiš­kai žiū­rint, steng­si­mės, kad to da­ry­ti ne­rei­kė­tų.

– Tai vis­gi, kur bus ieš­ko­ma pa­pil­do­mų pa­ja­mų? Vie­nas iš šal­ti­nių ti­kriau­siai bus ak­ci­zų al­ko­ho­liui di­di­ni­mas?

– Taip, ak­ci­zų al­ko­ho­liui di­di­ni­mas yra vie­nas iš pa­pil­do­mų pa­ja­mų šal­ti­nių.

– Ta­čiau di­dė­jan­tys ak­ci­zai ma­ži­na ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mą, to­dėl pa­pil­do­mos pa­ja­mos ne­re­tai bū­na ma­žes­nės nei prog­no­zuo­ta.

– Ti­krai su tuo su­tin­ku, nes al­ko­ho­lio ga­li­ma nu­si­pirk­ti ne­bū­ti­nai Lie­tu­vo­je, jo ga­li­ma įsi­gy­ti už­sie­ny­je, kur ap­mo­kes­ti­ni­mas yra že­mes­nis. Tiks­laus skai­čiaus, ko­kios ga­lė­tų bū­ti pa­pil­do­mos pa­ja­mos iš al­ko­ho­lio ak­ci­zų, da­bar ne­tu­riu.

– Maž­daug 80 mln. eu­rų leis­tų su­tau­py­ti nau­jo so­cia­li­nio mo­de­lio ati­dė­ji­mas iki 2017-ųjų vi­du­rio?

– Taip, so­cia­li­nio mo­de­lio ati­dė­ji­mas su­ku­ria šį tei­gia­mą efek­tą.

– Pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas, ku­ris taip pat yra nau­jo so­cia­li­nio mo­de­lio da­lis, įsi­ga­lios nuo 2017 me­tų pra­džios, dar ne­ži­nant, ar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja so­cia­li­nį mo­de­lį pri­pa­žins struk­tū­ri­ne re­for­ma. Ar taip ne­su­kel­si­me sau pa­pil­do­mų tei­si­nių ir fi­nan­si­nių ri­zi­kų?

– To­kia ri­zi­ka eg­zis­tuo­ja, ta­čiau ji ne­prik­lau­so nuo to, ar mes ati­dė­si­me pus­me­čiui so­cia­li­nį mo­de­lį, įskai­tant ir nau­ją­jį Dar­bo ko­dek­są. Ri­zi­ka eg­zis­tuo­ja ir tuo at­ve­ju, jei so­cia­li­nio mo­de­lio įsi­ga­lio­ji­mas ne­bū­tų nu­kel­tas. Dėl pa­čio ati­dė­ji­mo pus­me­čiui fak­to, ne­ma­nau, kad iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pu­sės vie­na­reikš­miš­kai bus pa­žiū­rė­ta į tai kaip la­bai ne­igia­mą veiks­nį. Dar rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad tas nu­kė­li­mas mū­sų struk­tū­ri­nį de­fi­ci­tą ma­ži­na 0,2 pro­cen­ti­nio punk­to. Šio­je vie­to­je ta ri­zi­ka bu­vo ir iš­lie­ka, ją rei­kės val­dy­ti, rei­kės pa­lai­ky­ti ry­šį su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

Lie­tu­va pa­sta­ruo­sius me­tus bu­vo pa­kan­ka­mai fis­ka­liš­kai draus­min­ga, da­bar mes ren­gia­mės ne­tgi pa­gi­lin­ti tą struk­tū­ri­nę re­for­mą, to­dėl ma­nau, kad šio­je vie­to­je bend­rą kal­bą su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­ra­si­me.

– Ka­da ga­li­me ti­kė­tis pre­li­mi­na­rios Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl nau­jo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio?

– Ta iš­va­da nu­ma­ty­ta pa­va­sa­rį, ko­vo mė­ne­sį.

– Kal­bant apie il­ga­lai­kį biu­dže­to pla­na­vi­mą, ko­kias per­mai­nas ke­ti­na­me įgy­ven­din­ti šio­je sri­ty­je?

– Pir­miau­siai tu­ri­me pa­si­žiū­rė­ti, kas yra ne­ge­rai su mū­sų iš­lai­do­mis. Jos yra di­de­lės, ta­čiau gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, bend­rą­ja pra­sme, yra la­bai ma­žas. Ir tai yra ge­riau­sias in­di­ka­to­rius, jog biu­dže­to asig­na­vi­mai pa­nau­do­ja­mi la­bai ne­efek­ty­viai. Tad pir­mas da­ly­kas, ką mes da­ry­si­me re­for­muo­jant biu­dže­to sis­te­mą, nu­ma­ty­si­me asig­na­vi­mų val­dy­to­jams aiš­kius tiks­lus ko­kių re­zul­ta­tų rei­kia siek­ti, ir at­skai­to­my­bę, kai pa­vy­ko tai pa­da­ry­ti. Aps­kri­tai, ma­žin­si­me asig­na­vi­mų val­dy­to­jų skai­čių, tam, kad sa­vo sri­ty­je jaus­tų­si šei­mi­nin­ko ran­ka. Vi­sų pir­ma tu­ri­me at­sta­ty­ti gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, nes var­gu ar ga­li­me ti­kė­tis, kad žmo­nės mie­lai mo­kės mo­kes­čius, ne­ti­kė­da­mi, jog šie pi­ni­gai lei­džia­mi vi­suo­me­nei nau­din­giau­siu bū­du.

No­rint di­din­ti vals­ty­bės pa­ja­mas, la­bai svar­bi yra mo­kes­ti­nės sis­te­mos per­žiū­ra. Tu­ri­me ai­bę vers­lo for­mų, su skir­tin­ga aps­kai­ta, su skir­tin­go­mis mo­kes­ti­nė­mis prie­vo­lė­mis. Tu­ri­me ai­bę įvai­rių leng­va­ti­nių mo­kes­ti­nių rė­ži­mų, iš­ly­gų. Vi­są tą miš­ką rei­kia iš­rū­šiuo­ti, at­sa­ky­ti į klau­si­mus, ar tie tiks­lai, ku­rių bu­vo sie­kia­ma įve­dant leng­va­tas, bu­vo pa­siek­ti, ar iš ti­krų­jų bu­vo at­neš­ta nau­da vi­suo­me­nei. Ir be jo­kios abe­jo­nės, įver­ti­nus si­tua­ci­ją rei­kės nu­spręs­ti, ko­kių leng­va­tų at­si­sa­ky­ti. Tai iš ties ga­li tap­ti di­de­liu pa­pil­do­mų pa­ja­mų šal­ti­niu.

– Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je ne­be­kal­ba­ma ir apie gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­tą pir­mo­jo būs­to pa­sko­los pa­lū­ka­noms. Jos taip pat ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti?

– Ma­nau, kad ne­rei­kia už­bėg­ti įvy­kiams už akių. Vi­sas da­bar­ti­nes leng­va­tas rei­kia kri­tiš­kai įver­tin­ti, pa­žiū­rė­ti, ar vi­suo­met jos su­ku­ria siek­ti­nas pa­ska­tas.

– Kal­bant apie mo­kes­čių re­for­mą, ar ke­ti­na­ma iš­lai­ky­ti „vals­tie­čių“ anks­čiau dek­la­ruo­tus pa­kan­ka­mai kon­kre­čius pla­nus dėl dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo?

– Kryp­tis prog­ra­mo­je yra aiš­ki – kon­so­li­duo­ti mo­kes­čius dar­buo­to­jo pu­sė­je, kad bū­tų ga­li­ma vie­no­je vie­to­je ma­ty­ti, ko­kia yra dar­bo vie­tos kai­na, tuo pa­čiu iš­skaid­ri­nant sis­te­mą. Aiš­ku, rei­kės nu­spręs­ti ku­ria da­li­mi tas mo­kes­tis bus į vals­ty­bės biu­dže­tą pa­ja­mų mo­kes­čio for­ma, o ku­ria da­li­mi į „Sod­rą“, jau įmo­kos for­ma. Čia rei­kės de­ta­les­nės ana­li­zės, tam kad šie pi­ni­gų srau­tai bū­tų su­de­rin­ti.

Jei­gu pa­da­ro­me du mo­kes­čius (gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį ir pen­si­jų drau­di­mo mo­kes­tį – BNS), ga­li­me tu­rė­ti smar­kiai di­des­nį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį nei kai­my­ni­nė­se ša­ly­se. To­dėl rei­kia pa­žiū­rė­ti ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų aki­mis – ar ne­taps tai at­gra­san­čiu veiks­niu, nors aiš­ku, žiū­rint gi­lyn, pui­kiai su­pran­ta­me, kad sa­vo es­me tas kil­no­ji­mas (mo­kes­čių ta­ri­fų – BNS) nė­ra mo­kes­čio pa­di­di­ni­mas. Ki­tas da­ly­kas, nu­sta­tant ta­ri­fus rei­kia įver­tin­ti, kad ne­bū­tų skur­džiau­siems vi­suo­me­nės sluoks­niams pa­blo­gin­ta pa­dė­tis, kad tie ta­ri­fai už­ti­krin­tų rei­kia­mas pi­ni­gų srau­tus pa­si­kei­tus skir­tin­gų biu­dže­tų prie­vo­lei. Šiuos klau­si­mus įver­ti­nus bus ir spren­di­mas.

Tai­gi, tas pra­di­nis ma­ty­mas dėl dvie­jų mo­kes­čių bus ti­krai im­amas kaip at­spir­ties taš­kas, pa­pil­do­mai ver­ti­nant ki­tas al­ter­na­ty­vas.

– Apie ko­kias al­ter­na­ty­vas kal­ba­te?

– Gal šiuo me­tu apie tai ne­sip­lė­siu.

– Pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos pla­nuo­se ne­be­lie­ka ke­ti­ni­mų su­jung­ti an­tros ir tre­čios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus.

– Esa­me pa­pil­do­mai nu­ma­tę įver­tin­ti da­bar­ti­nės an­tros ir tre­čios pa­ko­pos veiks­min­gu­mą. Kal­bant apie tre­čią pa­ko­pą, ji da­bar yra nyks­ta­mai ma­ža. An­tra pa­ko­pa taip pat tu­ri trū­ku­mų, pa­vyz­džiui, kai prieš ke­le­tą me­tų sis­te­ma bu­vo re­for­muo­ta ir at­si­ra­do ga­li­my­bė prie kau­pi­mo pri­si­dė­ti as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis, kar­tu gau­nant ir pa­ska­tą iš vals­ty­bės biu­dže­to, da­lis žmo­nių ja ne­pa­si­nau­do­jo, pa­si­li­ko tik su „Sod­ros“ per­ve­da­mais 2 pro­cen­tais. Rea­lis­tiš­kai žiū­rint, šie žmo­nės, ku­rie daž­niau­siai gau­na že­mas pa­ja­mas, tu­ri ne­di­de­lę ga­li­my­bę su­kaup­ti reikš­min­ges­nes su­mas, ti­kė­ti­na, kad kau­pi­mo pa­bai­go­je jie gau­tų tik vien­kar­ti­nę iš­mo­ką, nors tuo pa­čiu me­tu „Sod­ros“ mo­ka­ma pen­si­ja jiems su­ma­žės.

Įver­ti­nus šias pa­sek­mes, svars­ty­ti­na, ar ne­ver­tė­tų šiems žmo­nės iš ti­krų­jų grįž­ti į „Sod­rą“. To­kiu at­ve­ju mes tu­rė­tu­me iš­gry­nin­tą sis­te­mą, pa­lik­da­mi tai, kas sa­vo es­me vei­kia ge­rai, ir su­stip­rin­da­mi pa­čią „Sod­rą“ ta da­li­mi, ku­ri šiuo me­tu an­tro­je pa­ko­po­je ti­krai yra kaip trū­ku­mas.

– Pa­tiks­lin­ki­te, ar an­tros ir tre­čios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų su­jun­gi­mo ga­li­my­bė iš­lie­ka?

– Taip, šį va­rian­tą rei­kės aps­vars­ty­ti, bet ma­nau, kad kiek­vie­na pa­ko­pa tu­rė­tų ras­ti sau vie­tą. Pa­si­žiū­rė­jus į vi­sas pa­ko­pas, kiek­vie­na iš jų tu­ri tiek pri­va­lu­mų, tiek trū­ku­mų.

– Ka­da ga­li­me ti­kė­tis pir­mų­jų ju­de­sių mo­kes­čių sis­te­mos re­for­mo­je?

– Tiek biu­dže­to re­for­mą, tiek mo­kes­ti­nę re­for­mą aš ma­tau kaip vie­ną di­džiau­sių pri­ori­te­tų, to­dėl pir­mie­ji žings­niai ir pa­grin­di­nės ana­li­zės bus pra­de­da­mos ne­del­siant, kad kuo grei­čiau tu­rė­tu­me re­zul­ta­tą ir siū­ly­mus.

– Ar ga­li­ma ti­kė­tis spren­di­mų iki bir­že­lio pa­bai­gos, kad jie ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti jau nuo 2018-ųjų pra­džios?

– Ma­nau, kad rei­kia žiū­rė­ti ne tik į tai, ką mes ga­lė­si­me pa­da­ry­ti 2017 me­tais, bet ir su­pla­nuo­ti ko­kiais eta­pais kei­si­me mo­kes­čių sis­te­mą il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je.

– Kam pri­ori­te­tą skir­tu­mė­te, pert­var­kant mo­kes­čių sis­te­mą – vals­ty­bės pa­ja­mų di­di­ni­mui, ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių gy­ven­to­jų pa­ja­mų au­gi­mui, ge­res­niam vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos at­lie­ka­mų funk­ci­jų fi­nan­sa­vi­mui?

– Ma­nau, kad rei­kia siek­ti vi­sų šių tiks­lų ba­lan­so. Vie­na ver­tus, mes tu­ri­me di­džiu­lę prob­le­mą su pa­ja­mų ne­ly­gy­be, to­dėl ti­krai siek­si­me, kad mo­kes­čių sis­te­ma bū­tų tei­sin­ges­nė. Mes taip pat tu­ri­me gal­vo­ti apie pro­duk­ty­vu­mo di­di­ni­mą, to­dėl pla­nuo­ja­mas per­mai­nas tu­ri­me ver­tin­ti tiek vie­tos vers­lo, tiek už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų aki­mis. Tu­ri­me kai­my­ni­nes ša­lis, su ku­rio­mis kon­ku­ruo­ja­me, to­dėl rei­kia ver­tin­ti ir ten vyks­tan­čias per­mai­nas.

Bet ku­riuo at­ve­ju, pir­miau­siai mes tu­ri­me su­sit­var­ky­ti su iš­lai­dų efek­ty­vu­mu, nes jei­gu pra­dė­si­me svars­ty­ti kaž­ko­kių nau­jų mo­kes­čių įve­di­mą ne­sut­var­kę ir ne­sue­fek­ty­vi­nę vie­šo­jo sek­to­riaus, tuo­met tie­siog pil­tu­me van­de­nį ant ma­lū­no ir iš es­mės prob­le­mos spren­di­mą ati­dė­tu­me, ją mas­kuo­tu­me. Aš ma­nau, kad šio­je vie­to­je pir­miau­siai rei­kia žiū­rė­ti į efek­ty­vu­mą ir tik po to gal­vo­ti apie biu­dže­to pa­ja­mų di­di­ni­mą.

– Kar­tais at­ro­do, kad tų tei­sin­ges­nių mo­kes­čių daž­niau sie­kia­ma, ma­ži­nant dau­giau už­dir­ban­čių­jų pa­ja­mas, di­di­nant jiems ten­kan­čią mo­kes­ti­nę naš­tą ir nai­ki­nant kai ku­rias leng­va­tas, o ne ban­dant di­din­ti ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių pa­ja­mas.

– Čia tur­būt yra už­bur­tas ra­tas. Daž­nai ir ge­rų no­rų ve­da­mi įvai­rūs po­li­ti­kai sie­kia vie­nai ar ki­tai ūkio ša­kai, vie­nam ar ki­tam vers­lo ti­pui nu­sta­ty­ti mo­kes­ti­nių leng­va­tų, kas tech­niš­kai yra gan ne­su­dė­tin­gai rea­li­zuo­ja­ma. Tuo me­tu kai rei­kia gal­vo­ti apie di­des­nes pa­ja­mas, kryps­ta­ma iš ko ati­mti, nes tai ir­gi tech­niš­kai leng­viau rea­li­zuo­ja­mas bū­das, nei pa­čios mo­kes­čių sis­te­mos pert­var­ky­mas. To­dėl, kaip ir mi­nė­jau anks­čiau, ne­pert­var­kius sis­te­mos ir ne­su­sit­var­kius su vi­so­mis iš­im­ti­mis, leng­va­to­mis bei skir­tin­gais mo­kes­ti­niais rė­ži­mais, mes to­liau su­ksi­mės ta­me pa­čia­me ra­te, ieš­ko­da­mi iš ko ati­mti.

– Ka­pi­ta­lo, di­vi­den­dų ap­mo­kes­ti­ni­mas – bu­vo kal­bų, kad ir šiuo šiuo at­ve­ju bus tai­ko­mas „vals­tie­čių“ mi­nė­tas nau­ja­sis 29 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fas. Šių pla­nų ne­at­si­sa­ko­ma?

– Aš ma­nau, kad bū­tų per anks­ti apie tai kal­bė­ti. Per anks­ti kal­bė­ti ir apie pa­tį 29 proc. ta­ri­fą – dėl jo dar rei­kės spręs­ti. Mes ne­ga­li­me ri­zi­kuo­ti in­ves­ti­ci­jo­mis, be jų mes ne­iš­ju­din­si­me stab­te­lė­ju­sio pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mo, to­dėl į tai rei­kės bū­ti­nai at­siž­velg­ti ir svars­tant mo­kes­ti­nius da­ly­kus.

– Kaip ver­ti­na­te ga­li­my­bę di­din­ti vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų įmo­nių skai­čių bir­žo­je, lais­vo­je pre­ky­bo­je esan­čią jų ak­ci­jų da­lį?

– Ti­krai žiū­rė­čiau la­bai tei­gia­mai į nau­jų vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų įmo­nių at­ėji­mą į ka­pi­ta­lo rin­ką, ar­ba jau lis­tin­guo­ja­mų įmo­nių ak­ci­jų skai­čiaus pre­ky­bo­je di­di­ni­mą. In­ves­tuo­to­jų dė­me­sys ir di­des­nis skaid­ru­mas vie­na­reikš­miš­kai tu­rė­tų tei­gia­mą re­zul­ta­tą. Jau ne­kal­bant apie pa­pil­do­mą vals­ty­bės pa­ja­mų šal­ti­nį, am­bi­cin­ges­nius tiks­lus, ga­lų ga­le, kor­po­ra­ty­vi­nio val­dy­mo su­tvar­ky­mą. Ma­nau, kad vals­ty­bi­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės ga­li tap­ti tam ti­kru skaid­ru­mo pa­vyz­džiu, o ne at­virkš­čiai.

– Tai bū­tų nau­jų ak­ci­jų emi­si­jų iš­lei­di­mas, pri­trau­kiant lė­šų įmo­nių plė­trai, ar da­lies vals­ty­bės tu­ri­mų ak­ci­jų par­da­vi­mas, di­di­nant vals­ty­bės pa­ja­mas?

– Čia rei­kė­tų ana­li­zuo­ti gi­liau, ver­tin­ti, ko­kia yra da­bar si­tua­ci­ja, ko­kie in­ves­tuo­to­jų lū­kes­čiai, koks yra įmo­nių fi­nan­sa­vi­mų po­rei­kis.

– Ko­kią da­lį vals­ty­bės įmo­nių ka­pi­ta­lo bū­tų ga­li­ma per­leis­ti pri­va­tiems in­ves­tuo­to­jams?

– Ma­nau, kad šį klau­si­mą rei­kė­tų spręs­ti in­di­vi­dua­liai. Čia yra la­bai daug veiks­nių, įskai­tant ir lais­vo­je apy­var­to­je cir­ku­liuo­jan­čių ak­ci­jų skai­čių, to­dėl tam ti­krais at­ve­jais ga­li­ma iš­sau­go­ti kon­tro­lę ir tu­rint vos ne 20 proc. ak­ci­jų pa­ke­tą, o kar­tais tam rei­kia dvie­jų treč­da­liu. Ta­čiau tu­rint ome­ny­je, kad mū­sų rin­kos lik­vi­du­mas yra la­bai ri­bo­tas, kon­tro­lės sver­tus rei­kė­tų pa­si­lik­ti di­des­nius.

– „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ ki­tą­met ke­ti­na ženg­ti į ob­li­ga­ci­jų rin­ką. Pa­lai­ko­te šiuos pla­nus?

– Ži­nau apie to­kius pla­nus, bet per to­kį trum­pą lai­ką de­ta­liai su jais dar ne­su su­si­pa­ži­nęs. Jei­gu nė­ra kaž­ko­kių ne­igia­mų da­ly­kų, pa­vyz­džiui, ar ti­krai rei­kia įmo­nei to pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo, tai bū­tų svei­kin­ti­nas fi­nan­sa­vi­mo al­ter­na­ty­vos pa­si­nau­do­ji­mas.

– Kaip žiū­ri­te į sa­vi­val­dy­bių ga­li­my­bes leis­ti ob­li­ga­ci­jas? To­kių pla­nų anks­čiau yra tu­rė­jęs Vil­nius.

– Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je dek­la­ruo­ja­me di­des­nį sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą, ta­čiau dėl pa­ties ob­li­ga­ci­jų ins­tru­men­to – jis yra su­si­jęs su pa­pil­do­ma ri­zi­ka. Ma­nau, kad di­din­da­mi sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą di­din­si­me ir at­skai­to­my­bę, tam kad sis­te­ma ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta.

– Koks Jū­sų ma­ny­mu tu­rė­tų bū­ti vals­ty­bės vaid­muo ska­ti­nant ka­pi­ta­lo rin­kos plė­tra? Ar tai sie­ja­te tik su tei­si­nės ir re­gu­lia­ci­nė ap­lin­kos su­kū­ri­mu ir prie­žiū­ra, gy­ven­to­jų švie­ti­mu, ar ir ak­ty­ves­niais veiks­mais for­muo­ti rin­ką ir di­din­ti jos gy­lį?

– Ka­pi­ta­lo rin­kos plė­tra sa­vai­me nė­ra nei tei­gia­mas, nei ne­igia­mas da­ly­kas. Ta­čiau žiū­rint į Lie­tu­vos vers­lo fi­nan­sa­vi­mo struk­tū­rą, da­bar ten do­mi­nuo­ja ban­ki­nis ir, di­de­le da­li­mi, trum­pa­lai­kis fi­nan­sa­vi­mas. Tai le­mia, jog leng­viau yra fi­nan­suo­jos san­ty­ki­nai kon­ser­va­ty­ves­nės, bet leng­viau prog­no­zuo­ja­mos veik­los, tuo me­tu ri­zi­kin­ges­nės, bet gal­būt aukš­tes­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ir di­des­nį pos­tū­mį pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mui tu­rin­čios veik­los, fi­nan­sa­vi­mo su­lau­kia ma­žiau. Šiuo at­ve­ju ka­pi­ta­lo rin­ka tu­ri pliu­sų, nes ji ga­na efek­ty­viai at­ski­ria pe­lus nuo grū­dų, ska­ti­na in­ves­tuo­ti į di­des­nio au­gi­mo po­ten­cia­lą tu­rin­čias vers­lo ša­kas ir ri­bo­ja per­tek­li­nį in­ves­ta­vi­mą į ne­pers­pek­ty­vius vers­lus. Yra daug fak­to­rių, ku­rie stab­do mū­sų pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mą, ly­giai taip pat ir pa­čios fi­nan­sų rin­kos struk­tū­rą.

Aš ma­nau, kad kal­bant apie inf­ras­truk­tū­ros plė­tros, smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo, taip pat moks­lo ir ino­va­ci­jų fi­nan­sa­vi­mą, Vy­riau­sy­bė tu­ri bū­ti la­bai pro­duk­ty­vi ir ieš­ko­ti me­cha­niz­mų, kaip aku­mu­liuo­ti tiek ES, tiek biu­dže­to, tiek ins­ti­tu­ci­nių in­ves­tuo­to­jų, įskai­tant pen­si­jų fon­dus, lė­šas. Bū­tent nuo šių in­ves­ti­ci­jų pri­klau­so pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mas, ku­ris il­guo­ju lai­ko­tar­piu at­neš dau­giau nau­dos eko­no­mi­kai. Be in­ves­ti­ci­jų mes jo ne­tu­rė­si­me.

– Ti­kė­ti­na, kad nuo 2020-ųjų ES struk­tū­ri­nės par­amos lė­šos ga­li pa­ste­bi­mai su­ma­žė­ti.

– Šiuo me­tu su­nku aiš­kiai prog­no­zuo­ti, kiek ga­li ma­žė­ti apie ES fon­dų par­ama, to­dėl ir ga­lu­ti­nių at­sa­ky­mų nė­ra. Ta­čiau ne­prik­lau­so­mai nuo to, daug ar ne­daug ma­žės ES fi­nan­sa­vi­mas, mes esa­me pa­jė­gūs kur­ti fi­nan­si­nius ins­tru­men­tus, pa­keis­da­mi ES lė­šas ar­ba net pa­di­din­da­mi fi­nan­sa­vi­mą pri­trau­kia­mų ins­ti­tu­ci­nių in­ves­tuo­to­jų lė­šo­mis.

– Gal būt prie to ga­lė­tų pri­si­dė­ti į „vals­tie­čių“ dek­la­ruo­tas vals­ty­bi­nis Re­gio­nų plė­tros ban­kas, ku­ris Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je vir­to Re­gio­nų plė­tros ban­ko fon­du?

– Šiuo at­ve­ju kal­ba­ma apie taip va­di­na­mą ska­ti­nan­čią­ją fi­nan­sa­vi­mo ins­ti­tu­ci­ją. Jos yra dau­ge­ly­je ša­lių, jų for­mos yra įvai­rios – tai ga­li bū­ti ir vys­ty­mo­si ban­kas, ir vys­ty­mo­si fon­das, ir ki­to­kio sta­tu­so ins­ti­tu­ci­jos. Lie­tu­vo­je to­kia or­ga­ni­za­ci­ja vie­na­reikš­miš­kai ra­sis, ji ga­li bū­ti vals­ty­bi­nio ar­ba miš­raus ka­pi­ta­lo ir, ma­nau, di­des­nį dė­me­sį skirs inf­ras­truk­tū­ros plė­trai. Tuo me­tu smul­kio­jo vers­lo fi­nan­sa­vi­mo plė­tra rū­pin­si­mės stip­rin­da­mi „In­ve­gos“ tu­ri­mus fi­nan­si­nius ins­tru­men­tus. Ži­no­ma, tiek inf­ras­truk­tū­ros, tiek vers­lo plė­tros žings­nius tu­ri­me koor­di­nuo­ti, kad ne­bū­tų taip, jog vers­las sau, o inf­ras­truk­tū­ra sau. Šio­je vie­to­je ga­li­ma ras­ti si­ner­gi­jų.

Re­gio­nų plė­tros ban­ko fon­das ti­krai ne­bus kla­si­ki­nis ban­kas. Tai bus pa­pras­tes­nė ir lanks­tes­nė fi­nan­sa­vi­mo struk­tū­ra, la­bai pa­si­tei­si­nu­si tarp­tau­ti­niu mąs­tu, be griež­tų rei­ka­la­vi­mų įpras­tiems ko­mer­ci­niams ban­kams. Šio­je vie­to­je rei­kė­tų di­des­nį dė­me­sį kreip­ti į ins­ti­tu­ci­nių in­ves­tuo­to­jų lė­šų pri­trau­ki­mą, o ne maž­me­ni­nių, nes griež­ti rei­ka­la­vi­mai tra­di­ci­niams ban­kams bū­tent ky­la iš to, jog jie dis­po­nuo­ja pa­pras­tų žmo­nių in­dė­liais.

– Tai skam­ba pa­na­šiai į Jun­ke­rio pla­no idė­ją, tik kiek ma­žes­nio mas­te­lio.

– Pa­ti min­tis yra la­bai pa­na­ši, tik mes tu­ri­me at­siž­velg­ti į mū­sų de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją, į ju­dė­ji­mus tarp sa­vi­val­dy­bių. Rei­kės la­bai ati­džiai ver­tin­ti, kur yra vers­lo ga­li­my­bės, tam kad ne­kur­tu­me inf­ras­truk­tū­ros ten, kur sa­vo es­me yra rais­tas, o ne po­ten­cia­li sta­ty­bų aikš­te­lė.

– „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vas Da­lius Mi­siū­nas yra iš­sa­kęs pa­siū­ly­mą steig­ti spe­cia­lų fon­dą, ku­rio lė­šo­mis bū­tų amor­ti­zuo­ja­mas ES par­amos lė­šų ma­žė­ji­mas. Kaip ver­ti­na­te to­kią idė­ją?

– Šiuo at­ve­ju lai­kau­si nuo­mo­nės, kad yra daug ne­iš­nau­do­to po­ten­cia­lo bū­tent ins­ti­tu­ci­nių in­ves­tuo­to­jų sri­ty­je. Ne dėl to, kad jie skep­tiš­kai žiū­ri į to­kias in­ves­ti­ci­jas, o to­dėl, kad vals­ty­bė kur­da­ma fi­nan­si­nius pro­duk­tus pa­mirš­ta at­siž­velg­ti į vie­ti­nių in­ves­tuo­to­jų po­rei­kius ir ati­ti­ki­mą jų in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­ją.

– Ti­kriau­siai ome­ny­je tu­ri­te ir vie­tos pen­si­jų fon­dus? Gal bū­tų ga­li­ma juos įsta­ty­miš­kai įpa­rei­go­ti dau­giau in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je, ką sa­vo lai­ku bu­vo pa­da­riu­si Len­ki­ja?

– Len­ki­ja dėl šių veiks­mų bu­vo pri­pa­žin­ta pa­žei­du­si ES tei­sę, to­dėl šio­je vie­to­je ne­ma­nau, kad bū­tų la­bai leng­vas ir ste­buk­lin­gas spen­di­mas kaip tą bū­tų ga­li­ma rea­li­zuo­ti Lie­tu­vos tei­si­nė­je sis­te­mo­je. Taip, ma­no po­žiū­riu, pen­si­jų fon­dai tu­rė­tų pri­si­dė­ti dau­giau prie ša­lies ge­ro­vės kū­ri­mo ir pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mo, bet šiuo at­ve­ju ir vals­ty­bė tu­rė­tų vai­din­ti di­des­nį vaid­me­nį, su­kur­da­ma in­ves­ta­vi­mo ins­tru­men­tus, ku­rie bū­tų tin­ka­mi il­ga­lai­kėms pen­si­jų fon­dų in­ves­ti­ci­joms.

– Di­din­da­ma tų pa­čių vals­ty­bės inf­ras­truk­tū­ros įmo­nių ak­ci­jų da­lį bir­žo­je.

– Taip.

– Kaip ver­ti­na­te po­zi­ci­ją, jog ne vi­sos vals­ty­bės įmo­nės tu­rė­tų orien­tuo­tis į pel­no sie­ki­mą? Kad to­kių įmo­nių nau­da bū­tų gau­na­ma per jų vi­suo­me­nei tei­kia­mas pa­slau­gas, kon­kre­čiai – ma­žes­nes jų kai­nas?

– Čia kiek­vie­nos pa­slau­gos ir pro­duk­to at­žvil­giu rei­kia ver­tin­ti in­di­vi­dua­liai. Tam, kad įmo­nės bū­tų val­do­mos efek­ty­viai, tiek ro­dik­liai tu­ri bū­ti la­bai aiš­kiai at­skir­ti – kur yra sie­kia­ma so­cia­li­nių tiks­lų, o kur yra sie­kia­ma ka­pi­ta­lo grą­žos. Tai nė­ra leng­va, ypa­tin­gai jei­gu ta so­cia­li­nė funk­ci­ja yra stip­riai iš­reikš­ta, bet tuos da­ly­kus ti­krai rei­kia aiš­kiai įsi­var­din­ti ir juos at­skir­ti, kad ne­bū­tų ban­do­ma ne­efek­ty­vios veik­los pri­deng­ti ta­ria­mai at­lie­ka­mo­mis so­cia­li­nė­mis funk­ci­jo­mis.

– Ne­bi­jo­te, kad įmo­nės ga­li bū­ti spau­džia­mos, pa­vyz­džiui, ma­žin­ti elek­tros kai­nas gy­ven­to­jams už­dir­ba­mo pel­no sąs­kai­ta?

– Taip, šie da­ly­kai yra la­bai svar­būs, juos rei­kės sau pa­tiems įsi­var­din­ti, ieš­ko­ti ba­lan­so tarp so­cia­li­nės funk­ci­jos ir efek­ty­vios veik­los bei ka­pi­ta­lo grą­žos.

– Kas Jums pa­čiam yra svar­biau – ka­pi­ta­lo grą­ža ar pa­slau­gų tei­ki­mas gy­ven­to­jams kuo ma­žes­nė­mis kai­no­mis?

– Ma­nau, kad abu šie da­ly­kai yra svar­būs. Rei­kia ieš­ko­ti su­ba­lan­suo­to spren­di­mo, nes tiek efek­ty­vi veik­la, tiek so­cia­li­nė veik­la yra ver­ty­bi­niai da­ly­kai, čia rei­kia ieš­ko­ti ver­ty­bių ba­lan­so, ne­ban­dant už­si­mer­kus vie­ną iš ver­ty­bių pa­au­ko­ti ki­tos la­bui.

– Anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė su­griež­ti­no vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų įmo­nių di­vi­den­dų mo­kė­ji­mo tvar­ką, su­sie­da­ma ją su ka­pi­ta­lo grą­ža. Jū­sų ver­ti­ni­mu, to pa­kan­ka?

– Aš ma­nau, kad ga­li­ma kel­ti dar am­bi­cin­ges­nius tiks­lus.

– „Vals­tie­čių“ ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis yra kal­bė­jęs pie spren­di­mų ga­lios su­grą­ži­ni­mą Sei­mui. Ar ga­li­me ma­ny­ti, kad per­mai­nų idė­jų iš­ta­kos nuo šiol bus Sei­me?

– Ma­nau, kad tiek Vy­riau­sy­bė, tiek Sei­mas dirbs sa­vo dar­bą. Mi­nis­te­ri­jos teiks sis­te­mi­nius pa­siū­ly­mus, be jo­kios abe­jo­nės Sei­mo na­riai tu­rės sa­vo idė­jų ir šiuo at­ve­ju dėl pa­grin­di­nių da­ly­kų rei­kės ieš­ko­ti kon­sen­su­so.

– Ko­kie Jū­sų san­ty­kiai su Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Sta­siu Ja­ke­liū­nu, ku­ris bu­vo mi­ni­mas kaip kan­di­da­tas į fi­nan­sų mi­nis­trus?

– To­kio klau­si­mo aš net ne­ke­liu. Kiek anks­čiau te­ko bend­rau­ti su Sta­siu Ja­ke­liū­nu, ras­da­vo­me bend­rą kal­bą, šiuo me­tu ran­da­me, ma­nau, taip bus ir at­ei­ty­je.

– Gal jau esa­te ap­sisp­ren­dęs dėl vi­ce­mi­nis­trų kan­di­da­tū­rų?

– Vis­kas yra pro­ce­se. Ma­nau, kad spren­di­mai bus ar­ti­miau­siu me­tu, bet kal­bė­ti apie pa­var­des man dar ne­pri­sie­kus Sei­me, yra ti­krai per anks­ti.

– Dė­kui už po­kal­bį.