V. Pranckietis: „Lietuvai reikia darnos“
Šian­dien dar­bą pra­dės nau­ja­sis Sei­mas, o jo pir­mi­nin­ku tu­rė­tų bū­ti iš­rink­tas Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) at­sto­vas ag­ro­no­mas pro­fe­so­rius Vik­to­ras Pra­nckie­tis. Vie­nas svar­biau­sių už­da­vi­nių, ku­rį sau ke­lia bū­si­ma­sis par­la­men­to va­do­vas, – pa­ge­rin­ti Sei­mo įvaiz­dį ir at­kur­ti jo, kaip gar­bin­gos ins­ti­tu­ci­jos, sta­tu­są vi­suo­me­nės aky­se.

In­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nių“ in­ter­ne­to por­ta­lui lzi­nios.lt V. Pra­nckie­tis ti­ki­no siek­siąs tap­ti vie­ni­jan­čia fi­gū­ra Sei­me. Tam jis svars­to ga­li­my­bę su­stab­dy­ti sa­vo na­rys­tę LVŽS.

Ne­si­jau­čia naujoku

– Esa­te di­džio­sios po­li­ti­kos nau­jo­kas, bet pir­ma­die­nį tu­rė­tu­mė­te tap­ti vie­nas iš tri­jų vals­ty­bės par­ei­gū­nų. Ar ne­bai­su im­tis Sei­mo pir­mi­nin­ko par­ei­gų?

– Man šiek kiek bai­su žmo­giš­ką­ja pra­sme, kiek ne­ra­mu dėl to, kad tai yra nau­ja sri­tis. Ta­čiau iš ki­tos pu­sės tai yra dar­bas su žmo­nė­mis, su do­ku­men­tais. To­kį dar­bą dir­bau la­bai di­de­lę gy­ve­ni­mo da­lį, nau­jo­ku šio­je veik­lo­je ne­no­rė­čiau sa­vęs įvar­dy­ti. Gal­vo­čiau, kad esu per­kel­tas iš ki­tos vie­tos, iš že­mes­nio lyg­mens į aukš­tes­nį.

Ži­no­ma, ne­ra­mu, no­ri­si la­bai ge­rai at­lik­ti par­ei­gas. Kai ma­nęs pa­klau­sė, ar su­tik­čiau jas užim­ti, pers­kai­čiau, ko­kios tai yra veik­los. Man bu­vo su­nku pa­sa­ky­ti: „Ne“, nes vis­gi kaž­kas tu­ri tų par­ei­gų im­tis.

– Pra­ktiš­kai nė­ra abe­jo­nių, kad tap­si­te Sei­mo pir­mi­nin­ku. Ko­kiu par­la­men­to va­do­vu bū­si­te?

– Pir­miau­sia no­rė­čiau bū­ti vie­ni­jan­čiu Sei­mo pir­mi­nin­ku. Ma­nau, su­stab­dy­siu sa­vo par­tiš­ku­mą. Tai – ne­bū­ti­na, bet kad nie­kas ne­no­rė­tų ma­nęs sie­ti su par­ti­ja, frak­ci­ja. Gal­vo­ju, tai yra veik­la, kai rei­kia kal­bė­tis su vi­sais. Kon­sul­ta­vau­si dėl to, kiek tu­rė­siu ga­li­my­bių da­ly­vau­ti Sei­mo frak­ci­jų, ko­mi­te­tų veik­lo­je. At­ro­do, jei tik svei­ka­tos ir lai­ko bū­tų, nie­kur ne­už­da­ry­tos du­rys. Ne blo­gą­ja pra­sme no­rė­čiau tap­ti at­ei­nan­čiu vi­sur, kad ži­no­čiau rei­ka­lus vi­sais klau­si­mais.

– Jau ap­mąs­tė­te, ko­kie ga­lė­tų bū­ti svar­biau­si jū­sų dar­bai ir sie­kiai Sei­mo pir­mi­nin­ko pos­te?

– Pa­grin­di­nis tiks­las tu­rė­tų bū­ti, kad ši gar­bin­ga įstai­ga po ka­den­ci­jos tap­tų to­kia gar­bin­ga, kad žmo­nės rink­da­mi as­me­nis į Sei­mą ži­no­tų, jog ren­ka po­li­ti­kus la­bai gar­bin­gam dar­bui. De­ja, da­bar tai yra ta­pa­ti­na­ma su ne­gar­be, pa­šai­po­mis ar dar kuo nors ir tai ne­puo­šia Sei­mo, jo įvaiz­dis da­bar yra ti­krai pra­stas. Ma­nau, kad ge­ras įvaiz­dis tu­rė­tų su­si­kur­ti per gra­žią veik­lą.

– Jū­sų pirm­ta­kai taip pat kė­lė sau tiks­lus pa­di­din­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­mu, di­din­ti jo pres­ti­žą žmo­nių aky­se, ta­čiau nė vie­nam jų ne­pa­si­se­kė. Ko­dėl ma­no­te, kad jums tai pa­vyks?

– Ma­nau, tu­ri bū­ti vie­nas kar­tas, ka­da pa­vyks. Tie­siog yra nor­ma­lu, kad dirb­ti su žmo­nė­mis ga­li­ma ir dar­niai. Iki šiol man tai se­kė­si. Per­kel­ti to­kią sėk­mę į Sei­mą, bū­tų ma­no už­da­vi­nys ir par­ei­ga. Kaip bus, pa­ma­ty­si­me.

Pirm­ta­kų kal­bas klau­siau. Taip, jie ti­krai dek­la­ra­vo ir tai, tik gal ne pa­čiu nuo­šir­džiau­siu bū­du ar­ba sa­vo da­ly­va­vi­mu to ne­at­li­ko. Vei­kia ir ki­ti fak­to­riai, ko­dėl taip įvyks­ta. La­bai daug pri­klau­so ir nuo žmo­nių, o mes jau ban­do­me bend­ra­dar­biau­ti su vi­sais ir gal­vo­ja­me, kad dar­nos rei­kia vi­sai Lie­tu­vai, ne tik Sei­me. Sei­mo su­sis­kal­dy­mas skal­do ir vi­suo­me­nę, vei­kia jos nuo­mo­nę.

Pir­mie­ji darbai

– Jū­sų par­ti­jos rin­ki­mi­nė­je prog­ra­mo­je yra ne­ma­žai pa­ža­dų keis­ti da­bar nu­sis­to­vė­ju­sią tvar­ką įvai­rio­se sri­ty­se. Ko­kie svar­biau­si dar­bai, ku­rių pir­miau­sia im­si­tės Sei­me?

– Pir­mie­ji trys Sei­mo dar­bai bus par­la­men­to struk­tū­rų su­for­ma­vi­mas, kas yra pri­va­lu pa­gal Sei­mo sta­tu­tą, Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mas ir ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­to tvir­ti­ni­mas.

Šių me­tų li­ko tik pu­san­tro mė­ne­sio. Įgy­ven­din­ti prog­ra­mi­nes nuo­sta­tas per šį lai­ką ne­pa­vyks. Duok Die­ve, kad tiek, kiek esa­me už­sib­rė­žę, įgy­ven­din­tu­mė­me per ket­ve­rius me­tus.

Po pir­mų­jų dar­bų lau­kia in­ven­to­ri­za­vi­mas to, kas bu­vo pa­da­ry­ta: kiek yra įsta­ty­mų, kiek jų gu­li pas pre­zi­den­tę, kiek jų bus ve­tuo­ja­ma, ko­kia yra sku­bos tvar­ka pri­imant įsta­ty­mus, kas yra par­uoš­ta Sei­me, ko­kie įsta­ty­mai jau re­gis­truo­ti. Vi­sa tai yra in­ven­to­ri­za­vi­mas to, kas bu­vo nu­veik­ta iki šiol. Ta­da jau lau­kia nuo­sek­lus dar­bas. Pir­miau­sia bus par­eng­ta Vy­riau­sy­bės prog­ra­ma, o pa­gal tai tu­rė­si­me ke­liau­ti to­lyn įgy­ven­di­nant mū­sų prog­ra­mi­nes nuo­sta­tas.

– Jau skelb­ta apie „vals­tie­čių“ pla­nus ma­žin­ti Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kų skai­čių, ke­ti­ni­mus ne­be­leis­ti Sei­mo na­riams par­la­men­ti­nei veik­lai skir­tas lė­šas nau­do­ti au­to­mo­bi­lių nuo­mai. Ar bus dar ko­kių pa­na­šių pa­siū­ly­mų?

– Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų skai­čius bus ma­ži­na­mas nuo 7 iki 5. Skel­bė­me ir apie tai, kad au­to­mo­bi­lių nuo­mai ne­tu­rė­tų bū­ti ga­li­ma nau­do­ti biu­dže­to pi­ni­gų.

Šiuo me­tu dau­giau ne­tu­rė­čiau ką pa­ko­men­tuo­ti iš to­kių kon­kre­čių veiks­mų, ką pa­siū­lė­me. Tik no­rė­čiau pa­dė­ti jums for­mu­luo­jant klau­si­mą. Ka­da sa­ko­te: „vals­tie­čiai“, jau gal­būt rei­kė­tų kal­bė­ti apie dau­gu­mą, ku­ri for­muo­ja­si. Sa­kant: „Jūs, „vals­tie­čiai“, skam­ba tar­si bū­tu­mė­me ne vi­sos vals­ty­bės da­lis. Mes esa­me rep­re­zen­tuo­jan­tys di­džią­ją da­lį Lie­tu­vos žmo­nių. Tai reiš­kia, kad vi­sa tai, ką siū­lė­me ir rin­ki­mi­nė­je prog­ra­mo­je, ir da­bar, tu­rė­tų bū­ti pri­sta­to­ma ne­be vien kaip kaž­ku­rios vie­nos par­ti­jos. Ei­na­me link dar­nos, vie­ni­ji­mo, tu­rė­tu­mė­me kal­bė­ti, kad yra siū­ly­mai, bus siū­lo­ma, tai­ko­ma, o ne vien įves­ti vien­par­tiš­ku­mo dė­me­nį.

– Į bū­si­mą­ją Sei­mo pir­mi­nin­ko ko­man­dą vi­suo­me­ni­niu pa­ta­rė­ju pa­kvie­tė­te bu­vu­sį il­ga­me­tį par­la­men­to va­do­vą so­cial­de­mo­kra­tą Čes­lo­vą Jur­šė­ną. Ar jau tu­ri­te Sei­mo pir­mi­nin­ko se­kre­to­ria­to ap­ma­tus, kal­bė­jo­te su ki­tais žmo­nė­mis, ku­riuos kvie­čia­te dirb­ti kar­tu?

– Kal­bė­jau su žmo­nė­mis, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti Sei­mo pir­mi­nin­ko se­kre­to­ria­te. Iš da­lies esu ga­vęs ir su­ti­ki­mą. Ta­čiau įsi­pa­rei­go­jau, kad kol kas nie­ko ne­skelb­ti, nes tu­ri pra­ei­ti Sei­mo pir­mi­nin­ko rin­ki­mai, bal­sa­vi­mas.

Ta­pęs Sei­mo pir­mi­nin­ku iš kar­to pa­skelb­siu apie tuos žmo­nes, pa­kvie­siu vie­šai, kad jie pri­si­jung­tų prie ko­man­dos. Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad tie žmo­nės – sa­vo sri­čių pro­fe­sio­na­lai. Ma­nau, ži­niask­lai­dai vi­sų jų var­dai yra ge­rai ži­no­mi.