V. Mazuronis tikina nesiduosiantis tampomas už vadelių
Ne­par­ti­nis, bu­vęs „tvar­kie­tis“ eu­ro­par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ta­po ne tik pa­pras­tu „dar­bie­čiu“. Jis įvar­dy­tas kaip kan­di­da­tas į Dar­bo par­ti­jos (DP) pir­mi­nin­kus. Po­li­ti­kas ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad at­ei­ty­je "dar­bie­čiai" ir "tvar­kie­čiai" vis dėl­to su­si­vie­nys.

Kaip skai­čia­vo V. Ma­zu­ro­nis, DP - vos an­tra par­ti­ja per ne­trum­pą jo po­li­ti­nę biog­ra­fi­ją. Pir­ma - Lie­tu­vos li­be­ra­lų są­jun­ga, po ski­li­mų ir pert­var­kų vir­tu­si „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mu“. Dėl vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų "tvar­kie­čius" pa­li­kęs V. Ma­zu­ro­nis ti­ki­no pa­siil­gęs ko­man­di­nio dar­bo, to­dėl pa­si­rin­kęs pa­gal pa­sau­lė­žiū­rą ar­ti­miau­sią po­li­ti­nę jė­gą - DP.

LŽ kal­bi­na­mas V. Ma­zu­ro­nis tei­gė per sa­vait­ga­lį vy­ku­sį DP ta­ry­bos po­sė­dį pir­miau­sia iš­dės­tęs es­mi­nius klau­si­mus, ku­rie jam la­bai svar­būs ir ku­riais nuo­mo­nės su "tvar­kie­čiais" pra­dė­jo skir­tis prieš pa­si­trau­ki­mą iš šios par­ti­jos.

„Pab­rė­žiau dar vie­ną svar­bų da­ly­ką. Ma­no nuo­mo­ne, ne­rei­kia dai­ry­tis at­gal, o užb­rėž­ti brūkš­nį ir su­si­tel­kus vi­sai ko­man­dai dirb­ti, ei­ti į prie­kį. Vi­sais šiais klau­si­mais ju­tau pri­ta­ri­mą ir ga­vau pa­tvir­ti­ni­mą, kad ga­lė­čiau dirb­ti bend­ro­je ko­man­do­je. Ir aš įsto­jau“, - sa­kė V. Ma­zu­ro­nis. Anot eu­ro­par­la­men­ta­ro, sa­vo kal­bo­je jis la­bai aiš­kiai pa­žy­mė­jęs, kad ap­sisp­ren­di­mas pri­si­dė­ti prie DP ko­man­dos nė­ra su­si­jęs su jo­kiais iš­anks­ti­niais su­si­ta­ri­mais, są­ly­go­mis, įsi­pa­rei­go­ji­mais dėl pos­tų ar vie­tų.

V. Ma­zu­ro­nis ti­ki­no ne­pa­ju­tęs DP sen­bu­vių prieš­iš­ku­mo dėl ga­li­mos kon­ku­ren­ci­jos, o tik no­rą „keis­tis ir siek­ti tiks­lo“. „Da­bar ne lai­kas kon­ku­ren­ci­jai, as­me­ni­nėms am­bi­ci­joms ir nuo­skau­doms. Ar­ba DP su­si­tel­kia, iki Sei­mo rin­ki­mų dir­ba vie­nin­gai ir pa­sie­kia ge­rų re­zul­ta­tų, ar­ba, jei už­val­dys am­bi­ci­jos, pa­bai­ga aiš­ki“, - sa­kė po­li­ti­kas. Jei­gu jis tap­tų "dar­bie­čių" va­do­vu, apie grį­ži­mą iš Briu­se­lio spręs­tų po Sei­mo rin­ki­mų. „Jei rin­kė­jai pa­ti­kė­tų ir su­teik­tų ga­li­my­bę rea­liai da­ly­vau­ti ša­lies val­dy­me, bū­tų vie­nas spren­di­mas. Jei ne­pa­vyks įti­kin­ti rin­kė­jų, bus ki­tas“, - pri­dū­rė V. Ma­zu­ro­nis.

Jis ne­su­ti­ko, kad šiuo me­tu DP iš­gy­ve­na vi­di­nę kri­zę. „Da­bar dau­ge­liui par­ti­jų pri­bren­do po­ky­čių me­tas. Čia kaip spor­te - kiek­vie­ną die­ną tu­ri bū­ti ge­ros for­mos“, - tei­gė po­li­ti­kas. Slo­gių min­čių jam ne­ke­lia ir tai, kad par­ti­ją ly­di va­di­na­mo­sios juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­los še­šė­lis. Esą vi­sus šios is­to­ri­jos taš­kus su­dė­lios teis­mai. „Ži­no­ma, kad kai ku­rie par­ti­jos na­riai tu­ri prob­le­mų su tei­sė­sau­ga, nė­ra sma­gu. Ki­ta ver­tus, įvar­dy­ki­te nors vie­ną par­ti­ją, ku­ri to­kių prob­le­mų nė­ra tu­rė­ju­si ar­ba ne­tu­ri da­bar. Tai, aiš­ku, ne­ge­rai“, - svars­tė V. Ma­zu­ro­nis.

Vie­ša pa­slap­tis, kad vi­sas DP va­džias sa­vo ran­ko­se yra su­tel­kęs jos įkū­rė­jas ir da­bar­ti­nis lai­ki­na­sis va­do­vas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. Pa­klaus­tas, ar ne­ma­no, jog dėl šios ap­lin­ky­bės jis bū­tų tik sim­bo­li­nis pir­mi­nin­kas, V. Ma­zu­ro­nis ti­ki­no, kad taip ne­nu­tik­sią. „Jei no­ri­te ma­nęs pa­klaus­ti, ar ma­nęs, jei bū­čiau pir­mi­nin­kas, kas nors ne­tam­py­tų už va­de­lių, ne­sė­dė­tų už­pa­ka­li­nė­je sė­dy­nė­je, ne­vai­ruo­tų, tai ga­liu tie­siai švie­siai pa­sa­ky­ti - ne. To ne­bus“, - aiš­ki­no jis.

V. Ma­zu­ro­nis tei­gė, kad dar bū­da­mas par­ti­jo­je "Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas", iš ku­rios bu­vo pri­vers­tas iš­ei­ti, vi­sa­da ak­cen­tuo­da­vo jos ir DP su­si­jun­gi­mo ga­li­my­bę. "Ir da­bar ma­nau, kad jei šis su­si­jun­gi­mas bū­tų įvy­kęs, bū­tu­me tu­rė­ję stip­rią po­li­ti­nę jė­gą. Ta­čiau dėl kai ku­rių su­bjek­ty­vių ar as­me­ni­nių prie­žas­čių su­si­vie­ni­ji­mas ne­įvy­ko“, - sa­kė jis.

Pri­min­si­me, kad "Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo" ir DP su­si­jun­gi­mo pla­nai bu­vo puo­se­lė­ja­mi prieš po­rą me­tų, ta­čiau ga­lu­ti­nis spren­di­mas taip ir ne­bu­vo pri­im­tas. V. Ma­zu­ro­nio tei­gi­mu, prog­ra­mi­nės abie­jų par­ti­jų nuo­sta­tos bu­vo la­bai ar­ti­mos, to­dėl de­ry­bos dėl jung­tu­vių „prak­tiš­kai bu­vo baig­tos“. Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, "dar­bie­čių" ir "tvar­kie­čių" su­si­vie­ni­ji­mas įma­no­mas ir at­ei­ty­je, ta­čiau tek­tų ieš­ko­ti nau­jų for­mų.

„Šian­dien si­tua­ci­ja yra pa­si­kei­tu­si. Rei­kia ieš­ko­ti ki­tų bū­dų ir for­mų. Gal ma­no at­ėji­mas bus pos­tū­mis to link“, - svars­tė eu­ro­par­la­men­ta­ras.