V. Mazuronis: „Darbo partija koalicijos neardys“
„Dar­bie­čių“ ly­de­rio Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio tei­gi­mu, jo at­sto­vau­ja­ma po­li­ti­nė jė­ga, nors ir esa­ma įvai­rių ne­su­ta­ri­mų, iki Sei­mo rin­ki­mų iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ne­si­trauks – ne­bent iš jos pa­no­rės iš­ei­ti par­tne­riai. „Vi­sa­da kar­to­jo­me, kad jei kam nors ne­pa­tin­ka bū­ti val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je su Dar­bo par­ti­ja, jie tu­ri tei­sę pa­si­trauk­ti. Mes iš­ei­ti nie­ka­da ne­si­ren­gė­me“, – sa­kė po­li­ti­kas.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rei So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jai pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je pa­skel­bus abe­jo­nes, kad pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ga­li siek­ti šios Vy­riau­sy­bės su­by­rė­ji­mo, koa­li­ci­jai pri­klau­san­čios Dar­bo par­ti­jos (DP) pir­mi­nin­kas, eu­ro­par­la­men­ta­ras V. Ma­zu­ro­nis va­kar į ša­lies po­li­ti­nes par­ti­jas krei­pė­si vie­šu laiš­ku. Tiek val­dan­čiuo­sius par­tne­rius, tiek opo­zi­ci­ją jis par­agi­no baig­ti švais­ty­ti lai­ką tuš­tiems gin­čams ir su­si­telk­ti į rin­ki­mų pa­ža­dų įgy­ven­di­ni­mą.

„Po­li­ti­nė at­mos­fe­ra pa­sta­ruo­ju me­tu kais­ta. Ją kurs­to rea­lūs ar su­kur­ti skan­da­lai, o po­li­ti­kai tam iš­švais­to di­džią­ją da­lį ener­gi­jos“, – in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Va­len­ti­nas Mazuronis.

Ne­pri­ta­ria, bet nesitrauks

– Vie­šu laiš­ku krei­pė­tės į Lie­tu­vos po­li­ti­nes par­ti­jas. Ar taip DP pra­dė­jo nau­ją Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją?

– Kiek­vie­ną po­li­ti­ko veiks­mą ga­li­ma trak­tuo­ti kaip da­ly­va­vi­mą rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je. Ta­čiau ma­no ra­gi­ni­mas – tei­sin­gas ir rei­ka­lin­gas, nes po­li­ti­nė at­mos­fe­ra pa­sta­ruo­ju me­tu kais­ta. Ją kurs­to rea­lūs ar su­kur­ti skan­da­lai, o po­li­ti­kai tam iš­švais­to di­džią­ją da­lį ener­gi­jos. Iki rin­ki­mų dar li­ko dau­giau kaip pu­sė me­tų, to­dėl ra­gi­na­me ne vel­tis į skan­da­lus ar ki­tas po­li­ti­nes ko­vas, bet su­si­telk­ti ir pa­da­ry­ti tai, kam bu­vo­me iš­rink­ti, – mak­si­ma­liai įgy­ven­din­ti už­sib­rėž­tus tiks­lus. Pa­vyz­džiui, DP šian­dien skai­čiuo­ja, kad įvyk­dė apie 70 proc. anks­tes­nių rin­ki­mų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Per li­ku­sį pus­me­tį esa­me pa­si­ren­gę pa­kel­ti tą kar­te­lę dar aukš­čiau. Ne­už­siim­si­me po­li­ti­niu bok­su, ei­si­me sa­vo ke­liu, da­ry­ti tą pa­tį kvie­čiu vi­sus.

– Ar ne­ga­li nu­tik­ti taip, kad prieš rin­ki­mus DP pa­si­trauks iš koa­li­ci­jos? Juk vos prieš mė­ne­sį prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kvie­tė­si jus ap­tar­ti, „kaip dirb­ti to­liau“?

– Kal­bų apie koa­li­ci­jos grio­vi­mą DP nie­ka­da ne­bu­vo. Jei apie tai samp­ro­ta­vo mū­sų opo­nen­tai, ži­niask­lai­da ar apž­val­gi­nin­kai, rei­kia klaus­ti jų. Par­ody­ki­te bent vie­ną ma­no, kaip par­ti­jos pir­mi­nin­ko, ar­ba mū­sų par­ti­jos par­eiš­ki­mą, kad ke­ti­na­me trenk­ti du­ri­mis. To­kių ne­bu­vo, nes vi­sa­da lai­kė­mės pri­nci­pi­nės po­zi­ci­jos: tu­ri­me skir­tin­gas nuo­mo­nes, bet ga­li­me su­si­tar­ti. Dar dau­giau – vi­sa­da kar­to­jo­me, kad jei kam nors ne­pa­tin­ka bū­ti val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je su DP, jie tu­ri tei­sę pa­si­trauk­ti. Mes iš­ei­ti nie­ka­da ne­si­ren­gė­me.

– Pra­ėju­sią sa­vai­tę pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė iš­sa­kė griež­tą po­zi­ci­ją ap­lin­kos mi­nis­tro „tvar­kie­čio“ Kęs­tu­čio Tre­čio­ko at­žvil­giu. Jis pats at­sis­ta­ty­din­ti ne­ža­da, to ne­rei­ka­lau­ja ir prem­je­ras A. But­ke­vi­čius. Ar jū­sų va­do­vau­ja­mai par­ti­jai ne­ky­la dve­jo­nių dėl bend­ro dar­bo su to­kiais par­tne­riais?

– Kai pers­kai­čiau K. Tre­čio­ko po­kal­bių iš­klo­ti­nes, ta­po aiš­ku, kad jis ne­bė­ra ti­kras mi­nis­tras, ar sė­di to­je kė­dė­je, ar ne. Mi­nis­trai ne­siel­gia kaip ber­niu­kai, ku­riuos bet kas ga­li siun­ti­nė­ti su pa­ve­di­mais. Mū­sų par­ti­jos po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu la­bai aiš­ki.

Vis dėl­to spręs­ti prob­le­mą tu­ri prem­je­ras ir K. Tre­čio­ką de­le­ga­vu­si par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“. Jei bū­čiau prem­je­ras ar tos par­ti­jos pir­mi­nin­kas, nei to­kios prob­le­mos, nei mi­nis­tro se­niai ne­be­bū­tų. Bet kad tai bū­tų klau­si­mas, dėl ku­rio au­ko­tu­me ga­li­my­bę įgy­ven­din­ti dau­giau sa­vo per rin­ki­mus duo­tų pa­ža­dų ar dras­tiš­kai griau­tu­me koa­li­ci­ją, – ti­krai ne.

Ap­lenk­ti Lat­vi­ją ir Estiją

– Pra­ėju­sį penk­ta­die­nį Pa­ne­vė­žy­je vy­ku­sia­me DP ta­ry­bos po­sė­dy­je nu­sib­rė­žė­te nau­jas ar­tė­jan­čių Sei­mo rin­ki­mų gai­res. Ko­kius pri­ori­te­tus ak­cen­tuo­ja­te?

– Iš­sky­rė­me tris pa­grin­di­nes kryp­tis. Pir­ma – pi­lie­čių pa­ja­mų di­di­ni­mas. Esa­me nu­ma­tę įves­ti są­vo­ką „šei­mos pa­ja­mų dy­dis“, ku­ris apim­tų šei­mos na­rių ir vai­kų pa­ja­mas. Net ne­lauk­da­mi rin­ki­mų jau per šią Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją siek­si­me, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis bū­tų pri­ly­gin­tas mi­ni­ma­liai al­gai – tai reiš­kia, kad kiek­vie­nam pi­lie­čiui, ku­rio at­ly­gi­ni­mas sie­kia apie 1000 eu­rų, pa­pil­do­mai lik­tų apie 30 eu­rų. Be to, ren­gia­me vi­są iš­lai­dų ma­ži­ni­mo pa­siū­ly­mų blo­ką, tarp jų – pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ma­ži­ni­mo iki 5 proc. mais­to pro­duk­tams. Taip ga­lė­tu­me kon­ku­ruo­ti su pi­gių pro­duk­tų siū­lan­čia Len­ki­ja, o kar­tu, ma­žin­da­mi kiek­vie­nos šei­mos iš­lai­das, pri­si­dė­tu­me prie jų pa­ja­mų di­di­ni­mo. Tai, ko ke­ti­na­me siek­ti per ket­ve­rius me­tus, pa­grį­si­me kon­kre­čiais skai­čiais, o šian­dien ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tu­ri­me pa­si­vy­ti ir ap­lenk­ti mū­sų bro­lius es­tus bei lat­vius, ku­rie da­bar už­dir­ba dau­giau.

An­tra rim­ta mū­sų po­zi­ci­ja – pa­bė­gė­lių klau­si­mas. Pa­si­sa­ko­me, kad Lie­tu­va ne­le­ga­liems, ne­kvies­tiems pa­bė­gė­liams tu­rė­tų tar­ti „ne“. Dėl ki­tų de­rė­tų su­kur­ti sis­te­mą, kaip, tar­ki­me, JAV „ža­lio­ji kor­ta“, ku­ri leis­tų įver­tin­ti, ar at­va­žiuo­jan­tie­ji rei­ka­lin­gi mū­sų ša­liai. To­kie at­ve­ži­mai, kaip da­bar mums te­kęs įsi­pa­rei­go­ji­mas pri­im­ti dau­giau kaip 1000 pa­bė­gė­lių, tik pa­skui žiū­rint, kas čia at­vyks, tu­rė­tų bū­ti ne­priim­ti­ni.

Tre­čias blo­kas, ma­no ma­ny­mu, yra ak­tua­liau­sias – tai nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mas, ypač re­gio­nuo­se, ku­rie šian­dien apim­ti eko­no­mi­nio sąs­tin­gio ir mer­di.

– Klau­san­tis su­si­da­ro įspū­dis, kad DP ren­gia­si su­kti į de­ši­nę. Ar po Sei­mo rin­ki­mų tai jums leis bend­ra­dar­biau­ti su so­cial­de­mo­kra­tais, ku­rių po­zi­ci­ja, tar­ki­me, pa­bė­gė­lių klau­si­mu, yra kar­di­na­liai prieš­in­ga?

– Ma­no iš­dės­ty­ta po­zi­ci­ja iš es­mės ne nau­ja. Ne­ma­tau čia ir di­de­lio žings­nio į de­ši­nę, nes, pa­vyz­džiui, dėl pa­ja­mų di­di­ni­mo dar ga­lė­tu­me gin­čy­tis, ar tai de­ši­nės, ar kai­rės pri­ori­te­tas. Lie­tu­vos žmo­nėms tie klau­si­mai šian­dien ak­tua­liau­si, juos spręs­da­mi vis dar at­si­lie­ka­me, nes ne­tu­ri­me po­li­ti­nės va­lios ar­ba aiš­kių pri­ori­te­tų. Ko­dėl at­si­lie­ka­me nuo lat­vių ir es­tų, kai mū­sų eko­no­mi­niai au­gi­mo ro­dik­liai pa­na­šūs?

Šian­dien ne­svars­ty­čiau, ar ei­na­me į de­ši­nę, ar į kai­rę. Vis­ką spręs rin­kė­jai. O mes žiū­rė­si­me, ko­kio­je koa­li­ci­jo­je mums at­ro­dys esan­ti di­džiau­sia ti­ki­my­bė mak­si­ma­liai te­sė­ti sa­vo pa­ža­dus. Ne­tu­ri­me jo­kių prieš­ų ir eti­ke­čių nie­kam ne­kli­juo­ja­me.

Ga­lė­tų ma­žiau klysti

– Prieš anks­tes­nius Sei­mo rin­ki­mus DP bend­ra­dar­biau­ti su de­ši­nio­sio­mis jė­go­mis truk­dė jos įkū­rė­jo Vik­to­ro Us­pas­ki­cho var­das. Sklin­da kal­bos, kad jis, bai­gęs sa­vo teis­mi­nius pro­ce­sus, nu­si­tei­kęs grįž­ti į par­ti­jos va­do­vo pos­tą?

– Par­ti­jos pir­mi­nin­ku esu iš­rink­tas dve­jiems me­tams, tas lai­ko­tar­pis baig­sis 2017-ųjų pra­džio­je. Tiek lai­ko va­do­vau­siu par­ti­jai, ne­si­trauk­siu, ne­už­lei­siu vie­tos, siek­siu įgy­ven­din­ti tai, ką pa­ža­dė­jau per rin­ki­mus, o bū­tent – pa­da­ry­ti, kad DP tap­tų stip­riau­sia Lie­tu­vo­je. Kai at­eis lai­kas įver­tin­ti ma­no veik­lą, par­ti­jos ko­le­gos rink­sis. Po pa­sta­ro­jo ta­ry­bos po­sė­džio, kiek jau­čiu na­rių nuo­tai­kas, ma­tau tik su­si­tel­ki­mą dirb­ti, ne regz­ti in­tri­gas.

– Ar V. Us­pas­ki­chas dar įta­kin­gas tarp „dar­bie­čių“?

– Jis yra DP įkū­rė­jas, il­gą lai­ką bu­vo par­ti­jos pir­mi­nin­ku. Be abe­jo, tiems, ku­rie pri­klau­so DP nuo jos įkū­ri­mo, V. Us­pas­ki­chas – au­to­ri­te­tas. Ma­čiau, kaip žmo­nės skaus­min­gai rea­ga­vo, kai jis Kau­ne per ta­ry­bos po­sė­dį pa­sa­kė, kad trau­kia­si iš par­ti­jos.

Jei klau­sia­te, ar V. Us­pas­ki­chas da­bar da­ly­vau­ja pri­imant nu­ta­ri­mus, – ti­krai ne. Su juo, ži­no­ma, su­si­tin­ku, pa­si­kal­ba­me, pa­si­kei­čia­me nuo­mo­nė­mis. Ta­čiau spren­di­mus mū­sų par­ti­jo­je pri­ima tas, kas pri­va­lo: val­dy­ba, pre­zi­diu­mas, pir­mi­nin­kas.

– Ir vis dėl­to, ar svar­būs V. Us­pas­ki­cho pa­ta­ri­mai? Kal­ba­ma, kad bū­tent jo ini­cia­ty­va Sei­mo pir­mi­nin­ko pos­to ne­tru­kus ga­li ne­tek­ti Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė?

– Ne­atsk­lei­siu pa­slap­ties, kaip pir­mi­nin­kas pri­va­lau ver­tin­ti par­ti­jos de­le­guo­tų žmo­nių žings­nius ir pa­siek­tus re­zul­ta­tus. Jei no­ri­ma, kad par­ti­ja pa­siek­tų op­ti­ma­lių re­zul­ta­tų, dar­bai tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mi at­vi­rai – tiek ma­no, kaip par­ti­jos pir­mi­nin­ko, tiek ki­tų žmo­nių, kad ir ko­kias par­ei­gas jie ei­tų.

L. Grau­ži­nie­nė yra iš­rink­ta Sei­mo na­rių. Ji iš tie­sų sten­gia­si, at­lie­ka daug rim­tų, rei­ka­lin­gų dar­bų: pir­mo­ji at­si­lie­pė į įvy­kius Ukrai­no­je, ne­se­niai su­si­ti­ko ir į Lie­tu­vą pa­kvie­tė Ja­po­ni­jos prem­je­rą. Ki­ta ver­tus, yra ži­niask­lai­dos dė­me­sys, ir vie­nos ar ki­tos smulk­me­nos, ne iki ga­lo ap­gal­vo­ti pa­sa­ky­mai, kaž­ko­kie už­si­kir­ti­mai pa­ver­čia­mi ne­ga­ty­viais da­ly­kais. Ma­nau, Sei­mo pir­mi­nin­kė į tuos da­ly­kus tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, bū­ti ati­des­nė.

Sie­kia­me nuo­la­ti­nio par­ti­jos na­rių bend­ra­vi­mo ir no­ri­me, kad vi­si sa­vo dar­bą at­lik­tu­me mak­si­ma­liai efek­ty­viai, veng­da­mi klai­dų. De­ja, kol kas tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, jog DP į pos­tus de­le­guo­ti žmo­nės ga­lė­tų ma­žiau klys­ti.