V. M. Čigriejienė konservatorius palieka ramia sąžine
Par­ti­nės de­mo­kra­ti­jos pa­si­ge­du­si Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) sen­bu­vė, vy­riau­sia am­žiu­mi Sei­mo na­rė Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė tren­kė du­ri­mis. Sei­mo rin­ki­muo­se ji ke­ti­na da­ly­vau­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Prieš pat Sei­mo rin­ki­mus 80-me­tį švę­sian­ti po­li­ti­kė pri­si­pa­ži­no il­gai ėju­si to­kio spren­di­mo link. Šis vi­siš­kai su­bren­do, kai TS-LKD Prie­žiū­ros ko­mi­te­tas V. M. Čig­rie­jie­nę ir tuo­met dar kon­ser­va­to­rių Ari­man­tą Dum­čių nu­ta­rė nu­baus­ti už tai, kad šie, ne­pak­lu­sę frak­ci­jos va­liai, su val­dan­čiai­siais Sei­mo sa­lė­je li­ko gie­do­ti vals­ty­bės him­ną.

Ta­čiau kaip tik va­kar Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja kons­ta­ta­vo, kad vi­sa TS-LKD frak­ci­ja, pa­li­ku­si sa­lę, kai bu­vo gie­da­mas him­nas, pa­siel­gė ne­etiš­kai. „Pa­lie­ku par­ti­ją ra­mia są­ži­ne“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė V. M. Čig­rie­jie­nė. Var­žy­tis dėl Sei­mo na­rio man­da­to po­li­ti­kė tra­di­ciš­kai pa­si­ry­žu­si Kau­no Pa­ne­mu­nės apy­gar­do­je, ku­ri iš jos bu­vo ati­mta par­ti­jos spren­di­mu. V. M. Čig­rie­jie­nės lau­kia var­žy­tu­vės su kon­ser­va­to­rių iš­kel­tu kan­di­da­tu Ta­du Lan­gai­čiu.

Jau­čia­si neįvertinta

Sei­mo na­rė sa­kė ti­kė­ju­si, kad po vi­sų vi­di­nių re­for­mų TS-LKD pra­dės keis­tis. „Ta­čiau kuo to­liau, tuo la­biau ma­čiau, kad įsi­vy­rau­ja dik­ta­tas ir kom­jau­nuo­liš­ka va­lia. Tas ma­nęs ti­krai ne­ten­ki­na. To­dėl pa­lie­ku par­ti­ją ra­mia są­ži­ne“, – tei­gė ji. Po­li­ti­kė sa­kė su­pran­tan­ti, kad kar­tų kai­ta – na­tū­ra­lus da­ly­kas, jau­ni­mo sie­kius rei­kia ska­tin­ti ir rem­ti. Ta­čiau, jos nuo­mo­ne, kar­tų kar­ta ne­ga­li vyk­ti stai­ga, tam rei­kia pa­si­reng­ti. „Vi­sos re­vo­liu­ci­jos tu­ri blo­gų pa­sek­mių“, – pa­žy­mė­jo V. M. Čig­rie­jie­nė. Jos nuo­mo­ne, jau­na­jai kon­ser­va­to­rių kar­tai sto­jus prie par­ti­jos vai­ro, su kai ku­riais gar­bin­go am­žiaus TS-LKD na­riais pa­sielg­ta ne­gar­bin­gai. Prie to­kių po­li­ti­kė pri­skir­tų ir sa­ve. Sei­mo na­rei ne­pa­tin­ka, kai vos pra­ku­tęs, nie­ko dar ne­pa­sie­kęs jau­ni­mas kar­je­rą sten­gia­si da­ry­ti per par­ti­ją. „Ap­mau­du ir liūd­na, kad par­ti­ja ma­nęs ne­įver­ti­no. Čia su­ti­kau daug ge­rų žmo­nių, bet pa­ži­nau ir to­kių, ku­rie bu­vo nu­si­tei­kę prieš­iš­kai“, – tei­gė TS-LKD pa­lie­kan­ti po­li­ti­kė. Jos ma­ny­mu, šiai par­ti­jai trūks­ta de­mo­kra­ti­jos. V. M. Čig­rie­jie­nė sa­kė ne­no­rin­ti prog­no­zuo­ti TS-LKD pers­pek­ty­vų, nes ne­san­ti „kor­tų lo­šė­ja“.

Iki ga­lu­ti­nio spren­di­mo at­ve­dęs konf­lik­tas pa­grei­tį įga­vo va­sa­rio pa­bai­go­je, kai už­baig­ti ne­ei­li­nės se­si­jos su­si­rin­kęs Sei­mas val­dan­čių­jų bal­sais per de­šimt mi­nu­čių at­me­tė TS-LKD ini­cia­ty­va par­eng­tą dar­bų prog­ra­mą ir pa­skel­bė se­si­jos fi­na­lą. Įsi­žei­dę kon­ser­va­to­riai, ig­no­ruo­da­mi him­no gie­do­ji­mą, pa­li­ko po­sė­džių sa­lę. Li­ko tik du frak­ci­jos ve­te­ra­nai. Ne­tru­kus vie­na ak­ty­viau­sių TS-LKD frak­ci­jos na­rių Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ as­me­ni­nė­je pa­sky­ro­je pa­si­pik­ti­no to­kiu ko­le­gų el­ge­siu ir krei­pė­si į par­ti­jos eti­kos sar­gus. „Tai ma­ne įžei­dė. Šei­mo­je bu­vau auk­lė­ja­ma ki­taip. Esu trem­ti­nė, ten pa­ty­riau vis­ko: ba­dą, skur­dą, pa­že­mi­ni­mą, ko­vo­jau dėl sa­ves ir ne­lei­siu, kad ma­ne taip že­min­tų. Kiek­vie­nas lie­tu­vis tu­ri jaus­ti pa­gar­bą vals­ty­bei ir gie­do­ti him­ną. Ir tai – joks nu­si­kal­ti­mas. Ma­tyt, iš­mes­ti ma­ne iš par­ti­jos bi­jo­jo, to­dėl ap­si­ri­bo­jo pa­sta­ba“, – pa­sa­ko­jo V. M. Čig­rie­jie­nė.

Įsi­žei­dė dėl pa­ly­gi­ni­mo

Dar vie­ną nuo­bau­dą kon­ser­va­to­rė bu­vo ga­vu­si už tai, kad pri­ta­rė val­dan­čių­jų par­eng­tam šių me­tų vals­ty­bės biu­dže­tui. „Kaip ga­lė­jau ne­bal­suo­ti, kai bu­vo pa­di­din­tas fi­nan­sa­vi­mas kraš­to ap­sau­gai, nu­ma­ty­ta tęs­ti And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės pra­dė­tus pro­jek­tus, pen­si­nin­kams kom­pen­suo­ti su­ma­žin­tas pen­si­jas, pri­dė­ta pi­ni­gų svei­ka­tos ap­sau­gai?“ – ste­bė­jo­si kon­ser­va­to­rė. Ji ne­slė­pė įsi­žei­du­si, kad R. Juk­ne­vi­čie­nės pa­skui iš­va­din­ta „Pu­ti­no ža­liuo­ju žmo­ge­liu­ku“. „Koks aš ža­lia­sis žmo­ge­liu­kas? Nie­kas nie­ka­da ma­nęs ne­trau­kė už pa­kar­pos, ne­tu­rė­jau jo­kio įta­kin­go dė­dės, vis­ką gy­ve­ni­me pa­sie­kiau pa­ti ir įro­džiau, kad ir 1941 me­tų trem­ti­nė ga­li bū­ti žmo­gus, baig­ti aukš­tą­jį moks­lą, ap­gin­ti di­ser­ta­ci­jas, bū­ti ha­bi­li­tuo­ta dak­ta­rė pro­fe­so­rė“, – aiš­ki­no V. M. Čig­rie­jie­nė.

Sei­mo na­rė vi­lia­si, kad ir šį­kart kau­nie­čiai bal­suos už ją. „Čia žmo­nės ma­ne jau pa­mi­lo, daž­nai bend­rau­ja­me. Ke­lias į ma­no šir­dį vi­suo­met at­vi­ras – ko­kia bu­vau siek­da­ma pro­fe­si­nių aukš­tu­mų, to­kia li­kau ir bū­da­ma Sei­mo na­re“, – sa­kė ji. Po­li­ti­kė pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­tų dar kar­tą – jau tre­čią – kaip vy­riau­sia am­žiu­mi Sei­mo na­rė pra­dė­ti pir­mą­jį nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mo po­sė­dį.

Pa­ša­li­no A. Dum­čių

Ba­lan­dį kon­ser­va­to­riai griež­tai nu­bau­dė TS-LKD ve­te­ra­ną par­la­men­ta­rą A. Dum­čių. Už tai, kad ne­pak­lu­so par­ti­jos va­liai ir nu­spren­dė sa­va­ran­kiš­kai da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se, jis bu­vo pa­ša­lin­tas iš TS-LKD. A. Dum­čius pri­si­pa­ži­no ne­no­rė­jęs pa­lik­ti par­ti­jos, tik su­stab­dy­ti na­rys­tę. Vie­no­je Kau­no apy­gar­dų jis per rin­ki­mus var­žy­sis su kon­ser­va­to­riu­mi And­riu­mi Kup­čins­ku.

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus, nei V. M. Čig­rie­jie­nė, nei A. Dum­čius ti­krai nė­ra tie po­li­ti­kai, ku­rie iš es­mės prieš­in­tų­si kon­ser­va­to­rių po­li­ti­kai. Anot jo, nau­jo­ji TS-LKD ly­de­rių kar­ta ieš­ko vie­tos po sau­le, ta­čiau po­li­ti­ko­je sie­kia iš­lik­ti ir par­ti­jos ve­te­ra­nai, tai ro­do vien­man­da­čių apy­gar­dų da­li­ji­ma­sis Kau­ne.

„Nors abie­jų par­la­men­ta­rų vi­sa po­li­ti­nė kar­je­ra su­si­ju­si su TS-LKD, ieš­ko­ma bū­dų, kaip pa­kenk­ti ve­te­ra­nų re­pu­ta­ci­jai. Toks el­ge­sys nė­ra eu­ro­pie­tiš­kas, ci­vi­li­zuo­tos po­li­ti­kos lau­ke taip ne­siel­gia­ma“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ yra sa­kęs A. Kru­pa­vi­čius. Pa­sak jo, bet ku­ris Sei­mo na­rio spren­di­mas pir­miau­sia pri­klau­so nuo jo pa­ties va­lios, o tik pa­skui – nuo par­ti­jos ar frak­ci­jos. „Par­ti­ja tu­ri steng­tis, kad frak­ci­jos na­riai bal­suo­tų ir įgy­ven­din­tų jos po­li­ti­ką. Ta­čiau vie­nin­te­lis ke­lias į tai – įti­ki­nė­ji­mas, kad ta po­li­ti­ka ar spren­di­mas yra ge­ri. Tuo­met su­si­tar­ti pa­pras­tai pa­vyks­ta“, – tei­gė po­li­to­lo­gas.