V. Landsbergis iš Signatarų namų balkono: nepamirškime, nepraraskime ir nepražūsime
„Ne­pa­mirš­ki­me, ne­pra­ras­ki­me ir ne­pra­žū­si­me“, – taip iš Sig­na­ta­rų na­mų bal­ko­no kal­bė­jo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas prof. Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Daug dė­me­sio sa­vo kal­bo­je jis sky­rė is­to­ri­nei at­min­čiai. 

Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, vyko tradicinis minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje. Būtent čia prieš 101 metus dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

V. Landsbergis akcentavo, kad ligi šiol tęsiasi viena kova, tai – kova dėl atminties. Ir jos fronto linija, pasak profesoriaus, eina per mūsų sielas.

„O ką mes? Pažvelkime į save. Išsivadavome. Tai ir išsivaduokime, trenk perkūne. Ir neįkliūkime iš naujo klausydamiesi dūsavimų, kad vergijoje buvo geriau. Stiprybės, broliai ir sesės. Nevokim ir nemeluokim. [...]

O aukščiausias įstatymas, kurį esame girdėję, tai brolystės meilė. Nepamirškime, nepraraskime ir nepražūsime“, – sakė jis.

Jis kalbėjo, kad dabar pristinga pagarbos partizanams.

„Kai ateina viską naikinantis smurtas ir niekinimas, tada sukyla Lietuvos partizanai. Prieš įžūlių žmogėdrų ordas. O žmogėdros ateina, kad suėstų ne tik žmogaus mėsą, bet, svarbiausia, sielą. Perkeltų ją į marksistinį pilvą ir panašiai. Ir kad paverstų žmogų tik žmogeliu, šliužu, bedvasiu organizmu“, – pabrėžė profesorius.

Ir pasipriešinę tam buvo būtent partizanai. Tačiau šiandien, pasak V. Landsbergio, atsiranda abejojančių tokio pasipriešinimo vertingumu.

V. Landsbergis pradėdamas kalbą sakė, kad kadangi seniai iš balkono nekalbėjo (praėjusiais metais minėjimą jis praleido dėl ligos), šįkart sakys dvi kalbas. Viena ji buvo apie dabartines politines aktualijas, kita – apie istorinę atmintį.

Negailėjo kritikos „profesionalams“

Kalbėdamas apie Lietuvos aktualijas, V. Landsbergis minėjo Astravo atominę elektrinę, „stiklainiais norimą užgožti“ Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, dvigubos pilietybės ir referendumų klausimus, o dabartinę politinę situaciją pavadino „vietiniu vaikų darželiu“.

Dėl Astravo elektrinės, pasak profesoriaus, turėtų pasisakyti kandidatai į prezidentus. Nedalyvauti Astravo kiaulystėje esą ateityje bus labai sunku ir spaudimas bus nežmoniškas.

Jis perspėjo dėl valdančiųjų užmojų keisti Konstituciją.

„Kai kliūva Konstitucija – keičiame Konstituciją. Jau tuoj pasidirbsime visraktį, linksmai palengvinantį Konstitucijos kaitaliojimą. Pakaks dviejų penktadalių piliečių.

Tas visraktis, tai neva Referendumo įstatymo keitimas, o iš tikrųjų – suktai apgaulingai pačios Konstitucijos keitimas. Kad pamatinis skirstis Lietuvos valstybėje būtų keičiamas ne virš pusės turinčių rinkimų teisę piliečių valia, bet vos daugumos iš atėjusių balsuoti. Kiek jų ten bebalsuotų – pakaks mažiau nei pusės turinčių rinkimų teisę. Didesnė pusė liks išdurti“, – sakė V. Landsbergis.

„Jei galėtų, Seimo dauguma išvaikytų ir Konstitucinį Teismą“, – sakė jis.

„Nuseimuoti“ galima iki vieno svarbiausio nario

Pasakodamas apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, AT pirmininkas minėjo du aspektus: dalis išvykusiųjų nuoširdžiai norėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, tačiau naujoji norma gali būti taikoma ir tiems, kurie jau nebejaučia pareigų tėvynei, o suteiktume jiems galimybę spręsti gyvybiškai svarbius Lietuvos reikalus.

Kritikos kalboje negailėta ir iniciatyvai mažinti Seimo narių skaičių: „Tebus Lietuvos širdis kuo mažesnė.“ Profesorius ironizuodamas klausę, kad galbūt viską „nuseimuoti“ galima iki vieno svarbiausio nario ar vieno visažinio Kultūros komiteto?

Paminėjo V. Landsbergis ir tai, kad Seimas štampuoja įstatymus taip, kaip reta valstybė.