V. Landsbergio statusas įšalo Seime
Sei­me prieš pus­me­tį įre­gis­truo­tas kon­ser­va­to­riaus Man­to Ado­mė­no siū­ly­mas pri­pa­žin­ti Vy­tau­tą Lands­ber­gį vals­ty­bės va­do­vu ne­ju­da iš mir­ties taš­ko. Ini­cia­to­rių už­mo­jus stab­do iš­anks­ti­nis skep­ti­kų nu­si­tei­ki­mas blo­kuo­ti pro­jek­tą.

Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos na­rys Man­tas Ado­mė­nas ge­gu­žę įre­gis­tra­vo dek­la­ra­ci­jos pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­ma pri­pa­žin­ti pir­mo­jo fak­ti­nio vals­ty­bės va­do­vo po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo (AT-AS) pir­mi­nin­ko V. Lands­ber­gio va­do­vo sta­tu­są. Ta­čiau iki šiol do­ku­men­tas ne­su­lau­kė net pir­mo­sios – pa­tei­ki­mo sta­di­jos. M. Ado­mė­nas ne­sle­pia, kad pro­jek­tas strin­ga dėl skep­tiš­ko val­dan­čių­jų frak­ci­jų po­žiū­rio į to­kią ini­cia­ty­vą. Net ir pri­pa­žin­da­mi pro­fe­so­riaus nuo­pel­nus, šių frak­ci­jų at­sto­vai ne­su­tin­ka jo sta­tu­są apib­rėž­ti for­ma­liu do­ku­men­tu. Ta­čiau kon­ser­va­to­rius vy­lė­si, kad, su­lau­kus pa­lan­kes­nės si­tua­ci­jos, le­dus pra­lauž­ti pa­vyks dar šia­me Sei­me.

Ieš­kos sutarimo

M. Ado­mė­nas įsi­ti­ki­nęs, kad bū­tų sim­bo­liš­ka Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 25-me­čio mi­nė­ji­mo me­tais pri­im­ti to­kią dek­la­ra­ci­ją. „Ta­čiau vis­kas pri­klau­so nuo par­la­men­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mo. Aiš­ku, kad be iš­sa­mes­nių kon­sul­ta­ci­jų su vi­so­mis frak­ci­jo­mis teik­ti to­kį pro­jek­tą bū­tų ne­pras­min­ga“, – LŽ sa­kė par­la­men­ta­ras. Tai da­ry­ti, pa­sak po­li­ti­ko, ga­li­ma bū­tų tik už­si­ti­kri­nus „bend­rą ma­ty­mą“ ir su­ta­ri­mą dėl V. Lands­ber­gio sta­tu­so įpras­mi­ni­mo. To­kios po­zi­ci­jos lai­ko­si ir TS-LKD frak­ci­ja. M. Ado­mė­nas tei­gė ne­pra­ran­dan­tis vil­ties, kad Sei­me su­bręs pa­dė­tis, kai frak­ci­jos pri­pa­žins V. Lands­ber­gio sta­tu­są. „To rei­ka­lau­ja is­to­ri­nis tei­sin­gu­mas“, – pri­dū­rė kon­ser­va­to­rius.

Pats V. Lands­ber­gis LŽ yra sa­kęs, kad „to­kiais da­ly­kais“ ne­si­rū­pi­na. „Žiū­riu iš ša­lies – tie­siog įdo­mu, ko­kia­me kraš­te žmo­gus gy­ve­ni“, – LŽ ge­gu­žę tei­gė pro­fe­so­rius. Jis taip pat sa­kė ne­svars­tan­tis, ar rei­ka­lin­gi mė­gi­ni­mai įtei­sin­ti jo, kaip vals­ty­bės va­do­vo, sta­tu­są, „ar kas nors jau su­bren­do, ar dar ne­sub­ren­do“. „Man vis­kas aiš­ku“, – api­bend­ri­no V. Lands­ber­gis.

Ga­ran­ti­jų nenaikins

Val­dan­čio­sios So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) frak­ci­jos se­niū­nės Ire­nos Šiau­lie­nės nuo­mo­ne, dek­la­ra­ci­jos pro­jek­tas Sei­me pers­pek­ty­vų ne­tu­ri. Jos tei­gi­mu, LSDP re­mia­si Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­aiš­ki­ni­mu, kad AT-AS va­do­vo ir ša­lies pre­zi­den­to sta­tu­sas nė­ra ta­pa­tūs. „Tų ga­ran­ti­jų, ku­rias V. Lands­ber­gis tu­ri šian­dien, nie­kas ne­nai­ki­na. Kaip bu­vo iki šiol, bus ir to­liau“, – LŽ sa­kė I. Šiau­lie­nė. Po­li­ti­kės tei­gi­mu, tei­siš­kai su­tvar­ky­ti vi­sus šiuos da­ly­kus ga­li­ma ir be sta­tu­so įtvir­ti­ni­mo.

„Ti­krai ma­nau, kad at­ku­riant Ne­prik­lau­so­my­bę V. Lands­ber­gis bu­vo fak­ti­nis vals­ty­bės va­do­vas. Bet ar tai, kad pri­isi­me kaž­ko­kį nu­ta­ri­mą, pa­keis jo vaid­me­nį Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je? Ma­nau, kad ne“, – LŽ sa­kė val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Jis taip pat pri­ta­rė, kad pro­fe­so­riaus so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų klau­si­mą ga­li­ma iš­spręs­ti tai­sant įsta­ty­mus. Ki­ta ver­tus, V. Ma­zu­ro­nis tei­gė nie­ko blo­go ne­ma­tąs, jei Sei­mas ir pri­im­tų kon­ser­va­to­riaus par­eng­tą dek­la­ra­ci­ją. „Nors aš įžvel­giu dau­giau po­li­ti­nio spek­tak­lio ele­men­tų nei rea­lų no­rą iš­ryš­kin­ti to žmo­gaus in­dė­lį, ku­ris ir taip yra ryš­kus“, – tei­gė „dar­bie­tis“. Par­em­ti pro­jek­tą yra ža­dė­ję opo­zi­ci­niai li­be­ra­lai. „Ie­čių dėl to ti­krai ne­lau­žy­si­me. Tuo me­tu AT-AS pir­mi­nin­kas iš tie­sų bu­vo aukš­čiau­sias vals­ty­bės va­do­vas“, – LŽ yra sa­kęs Li­be­ra­lų są­jun­gos ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

Ne pir­ma ini­cia­ty­va

2012-ųjų spa­lį ini­cia­ty­vą V. Lands­ber­giui su­teik­ti vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­są par­odė tuo­me­tis Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Čes­lo­vas Stan­ke­vi­čius. 2014 me­tų sau­sį jo dar­bą pra­tę­sė da­bar­ti­nė Sei­mo pir­mi­nin­kė „dar­bie­tė“ Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė. Mi­nė­tą sta­tu­są ji siū­lė sie­ti su ap­sau­gos pro­fe­so­riui įtei­si­ni­mu. Ta­čiau pro­jek­tai ne­bu­vo pri­im­ti. Pa­sku­ti­nę ini­cia­ty­vos ki­birkš­tį Sei­mas už­ge­si­no ba­lan­dį, at­mes­da­mas Va­do­vy­bės ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis bu­vo siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad Lie­tu­vos va­do­vy­bei bū­tų pri­skir­tas AT-AS pir­mi­nin­kas, o šiam ski­ria­ma ap­sau­ga iki gy­vos gal­vos.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) 2002 me­tų bir­že­lį pa­skel­bė, kad „1990–1992 me­tais dir­bu­sios Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko sta­tu­sas nė­ra ta­pa­tus 1992 me­tais Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­to Res­pub­li­kos pre­zi­den­to, kaip vals­ty­bės va­do­vo, sta­tu­sui“. KT pa­brė­žė, jog pre­zi­den­to, kaip vals­ty­bės va­do­vo, tei­si­nis sta­tu­sas yra in­di­vi­dua­lus ir ski­ria­si nuo vi­sų ki­tų vals­ty­bės par­ei­gū­nų tei­si­nio sta­tu­so.