V. Čubrinskas: užsienio lietuviams valstybės nelabai yra
VDU pro­fe­so­rius ne­sis­te­bi, kad už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai men­kai da­ly­vau­ja tiek gim­to­sios, tiek gy­ve­na­mo­sios ša­lių vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me. Pa­sak jo, daž­niau­siai jie „mel­žia“ abi ša­lis, o gy­ve­na sau.

„Ryš­kus res­pon­den­tų pa­si­trau­ki­mas į pri­va­čią sfe­rą. Apo­li­tiš­ki ne tik Lie­tu­vos, bet ir gy­ve­na­mų­jų kraš­tų až­vil­giu. Ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, – tei­gia Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to So­cia­li­nės an­tro­po­lo­gi­jos cen­tro va­do­vas prof. Vy­tis Čub­rins­kas. – Vals­ty­bės ne­la­bai yra. Yra pri­va­tu­mo. Lie­tu­vy­bė – tarp pri­va­taus ir vie­šo“.

Kliū­čių veik­ti nė­ra, bet...

Tre­čia­die­nį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je (URM) pri­sta­ty­ti jau tre­čio­sios už­sie­nio lie­tu­vių apk­lau­sos re­zul­ta­tai. Ty­ri­mą at­li­ko bend­ro­vė „Vil­mo­rus“. Jos di­rek­to­rius dr. Vla­das Gai­dys at­krei­pia dė­me­sį, kad tik kas ket­vir­tas už­sie­nio lie­tu­vis tei­gia da­ly­vau­jan­tis Lie­tu­vos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me. Tai reiš­kia bal­sa­vi­mą rin­ki­muo­se, bu­vi­mą Lie­tu­vo­je vyks­tan­čiuo­se ren­gi­niuo­se, jos kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me. Dau­giau nei pu­sė apk­laus­tų­jų nu­ro­dė, kad ne­bal­sa­vo pa­sta­ruo­siuo­se Sei­mo bei Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Pa­sak jo, da­ly­va­vi­mą Lie­tu­vos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me pa­gy­vin­tų ga­li­my­bė bal­suo­ti in­ter­ne­tu. „Ne pir­mas ty­ri­mas ro­do, kad in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas no­ri­mas ir gei­džia­mas, tai su­tvir­tin­tų ry­šius su Lie­tu­va“, – tei­gia V. Gai­dys.

V. Gaidys ir M. Bekešius.

Dau­gu­ma (68 proc.) ty­ri­me da­ly­va­vu­sių už­sie­nio lie­tu­vių nu­ro­dė, kad sa­vo ga­li­my­bes veik­ti gy­ve­na­mo­sios ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me ver­ti­na tei­gia­mai, ta­čiau net 73 proc. nie­kuo­met ne­sie­kė jo­mis pa­si­nau­do­ti. To­kia pa­ti si­tua­ci­ja ir su vei­ki­mu gim­to­jo­je ša­ly­je – kliū­tys tam ne­ma­to­mos, bet dau­gu­ma ne­ak­ty­vūs. V. Gai­dys pa­ste­bi, kad dau­giau­sia su Lie­tu­va bend­ra­dar­biau­ja lie­tu­vių bend­ruo­me­nė JAV.

Lie­tu­vy­bė rū­pi

Ab­so­liu­čiai dau­gu­mai (88 proc.) apk­laus­tų­jų lie­tu­vy­bės iš­lai­ky­mas svar­bus. Pa­klaus­ti apie sa­vo as­me­ni­nes pa­stan­gas iš­lik­ti lie­tu­viais jie mi­nė­jo lie­tu­viš­kų kny­gų skai­ty­mą, lan­ky­mą­si su Lie­tu­va su­si­ju­siuo­se ren­gi­niuo­se. Ma­nan­čių, kad są­ly­gos tau­tiš­ku­mui pa­lai­ky­ti pa­ge­rė­jo, yra treč­da­lis, o dau­gu­ma vis­gi nu­ro­dė, kad jos su­pras­tė­jo, ypač Len­ki­jo­je.

Apk­lau­so­je da­ly­va­vu­siems už­sie­nio lie­tu­viams at­ro­do, kad iš­lai­ky­ti lie­tu­vy­bę dar la­biau mo­ty­vuo­tų ak­ty­ves­nė už­sie­nio lie­tu­vių bend­ruo­me­nių veik­la, dau­giau kul­tū­ri­nių ren­gi­nių, lie­tu­viš­kų tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mas, pa­lan­kes­nė vals­ty­bės po­li­ti­ka, dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė. Už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tras Mant­vy­das Be­ke­šius tei­gia, kad ry­šį su Lie­tu­va sve­tur gy­ve­nan­tiems la­biau­siai iš­lai­ky­ti pa­dė­tų du da­ly­kai: lie­tu­viš­kos mo­kyk­los bei Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ga­li­my­bė.

Di­džio­ji da­lis apk­laus­tų­jų do­mi­si nau­jie­no­mis iš Lie­tu­vos, jas dau­giau­siai skai­to in­ter­ne­te. An­tra­sis pa­gal svar­bą in­for­ma­ci­jos sklai­dos ka­na­las – so­cia­li­niai tink­lai. Men­kai jiems nu­si­lei­džia šei­mos na­riai bei drau­gai. Apie pu­sė res­pon­den­tų žiū­ri lie­tu­viš­ką te­le­vi­zi­ją, daž­niau­siai in­ter­ne­ti­nę. Te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai nu­ro­dė, jog lai­do­se trūks­ta po­zi­ty­vaus Lie­tu­vos vaiz­da­vi­mo bei in­for­ma­ci­jos apie kar­je­ros gim­to­jo­je ša­ly­je ga­li­my­bes.

Iš­ty­rė „bal­tas apykakles“

Apk­lau­so­je da­ly­va­vo 635 už­sie­nio lie­tu­viai nuo 18 me­tų, pra­gy­ve­nę sve­tur ne trum­piau nei 6 mė­ne­sius. Di­džio­ji jų da­lis gy­ve­na ES ša­ly­se (dau­giau­siai Ai­ri­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Ny­der­lan­duo­se, Len­ki­jo­je), li­ku­sie­ji dau­giau­siai Nor­ve­gi­jo­je, JAV. Net 80 proc. jų – as­me­nys su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu. V. Čub­rins­kas ty­ri­mą api­bū­di­no „bal­tų apy­kak­lių“ apk­lau­sa. Tuo me­tu V. Gai­dys pa­ste­bi, kad bū­tent su šiais žmo­nė­mis – iš­si­la­vi­nu­siais, su­si­ra­du­siais ge­rus dar­bus, no­rin­čiais pa­lai­ky­ti lie­tu­vy­bę, svar­bu bend­ra­dar­biau­ti. Jie jau­čia­si Lie­tu­vos am­sa­do­riais, nu­ro­do, kad gar­si­na tė­vy­nės var­dą, re­mia ten gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius. Tik ket­vir­ta­da­lis at­sa­kė nie­kaip ne­pri­si­de­dan­tis prie Lie­tu­vos var­do gar­si­ni­mo.

G. Damušis ir V. Čubrinskas.

V. Čub­rins­kas taip pat pa­ste­bi, kad ty­ri­me į vie­ną gru­pę jun­gia­mi emig­ran­tai bei lie­tu­vių tau­ti­nės ma­žu­mos, o jų lū­kes­čiai Lie­tu­vos at­žvil­giu yra la­bai skir­tin­gi. Dau­giau­siai apk­lau­so­je da­ly­va­vo Len­ki­jos lie­tu­viai.

Grįž­ti mo­ty­vuo­tų ne tik di­des­nis atlyginimas

„Da­liai lie­tu­vių at­ro­do, kad į juos čia šnai­ruo­ja­ma. Jie la­bai jau­trūs. Vie­nas žo­dis ga­li su­kel­ti emo­ci­jas, ku­ris Lie­tu­vo­je gal vi­siš­kai nie­ko ne­reiš­kia“, – kal­ba V. Gai­dys. Apie 40 proc. apk­lau­so­je da­ly­va­vu­sių as­me­nų at­sa­kė pa­ste­bė­ję ne­igia­mą nuo­mo­nę dėl to, kad yra emig­ran­tai. Anot jų, rei­kia dau­giau pa­gar­bos žmo­gui, to­le­ran­ci­jos, są­mo­nin­gu­mo Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je.

„Per ma­žai ak­cen­tuo­ja­me vi­suo­me­nės vaid­me­nį pa­lai­kant ry­šį su už­sie­nio lie­tu­viais, – tei­gia URM Už­sie­nio lie­tu­vių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė, am­ba­sa­do­rė Gin­tė Da­mu­šis. – Tarp mo­ty­vuo­jan­čių grįž­ti fak­to­rių – ne vien eko­no­mi­niai veiks­niai, bet ir pa­gar­ba žmo­gui, psi­cho­lo­gi­nis kli­ma­tas“. Kaip daž­niau­siai įvar­dy­ti veiks­niai, ga­lin­tys tu­rė­ti įta­kos grį­ži­mui į Lie­tu­vą, nu­ro­dy­ti šie: ša­lies eko­no­mi­nis au­gi­mas (36 proc.), pa­ge­rė­jęs psi­cho­lo­gi­nis kli­ma­tas ša­ly­je (34 proc.), di­des­nis dar­bo už­mo­kes­tis nei gy­ve­na­mo­jo­je ša­ly­je (24 proc.), pa­lan­kes­nis darb­da­vių po­žiū­ris į žmo­gų (22 proc.).

Be­veik treč­da­lis apk­laus­tų­jų ne­pla­nuo­ja grįž­ti į Lie­tu­vą. Be­veik pu­sė nu­ro­dė, kad in­for­ma­ci­ja grį­ži­mo į Lie­tu­vą klau­si­mais jiems nė­ra ak­tua­li ar­ba jie ne­ga­li at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą.