V. Čmilytė-Nielsen: „Aplinkosauga tarsi žaidimas šachmatais – svarbu galvoti į priekį“
„Ap­lin­ko­sau­ga tar­si žai­di­mas šach­ma­tais – pri­va­lu ge­rai ap­gal­vo­ti kiek­vie­ną ėji­mą ir nu­ma­ty­ti to­les­nes jo pa­sek­mes at­ei­ty­je. Gy­ven­to­jų Že­mė­je dau­gė­ja geo­me­tri­ne prog­re­si­ja, to­dėl gam­to­sau­gos prob­le­mas svar­bu spręs­ti čia ir da­bar, o ne ati­dė­ti dar 20 me­tų. Ge­riau­sias bū­das tai da­ry­ti – švies­ti vi­suo­me­nę“, – kal­bė­jo šach­ma­ti­nin­kė Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen, ta­pu­si vie­no di­džiau­sių Lie­tu­vo­je ap­lin­ko­sau­gi­nio pro­jek­to „Mąs­tau. Rū­šiuo­ju. Gy­vuo­ju!“ am­ba­sa­do­re.

Prie tre­čią se­zo­ną vyks­tan­čio pro­jek­to, ku­ria­me da­ly­vau­ja be­veik 200 Lie­tu­vos mo­kyk­lų ir dar­že­lių, pri­si­dė­jo dar vie­nas ži­no­mas vei­das – Jo­nas Ra­dze­vi­čius.

Edu­ka­ci­ja tu­ri bū­ti nau­din­ga ir šiek tiek azartiška

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rė, per­ga­lė­mis Lie­tu­vą gar­si­nan­ti šach­ma­ti­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen tei­gia, jog ap­lin­ko­sau­ga ne­re­tai ne­pel­ny­tai nu­stu­mia­ma į šo­ną, nes vis at­si­ran­da svar­bes­nių da­ly­kų. Vis dėl­to nuo po­žiū­rio į šią sri­tį pri­klau­so at­ei­ties kar­tų ge­ro­vė, to­dėl kiek­vie­no in­dė­lis la­bai svar­bus die­giant rū­šia­vi­mo įpro­čius vai­kams.

Daug ke­liau­jan­ti spor­ti­nin­kė ti­ki­na, jog pa­tir­ties Lie­tu­va tu­rė­tų sem­tis iš Skan­di­na­vi­jos ša­lių. „Ap­lin­ko­sau­ga Skan­di­na­vi­jos ša­lių gy­ven­to­jams tar­si įau­gu­si į krau­ją. Ne­nuos­ta­bu, juk dar prieš 20–30 me­tų tai bu­vo vie­na svar­biau­sių po­li­ti­kos sri­čių. Pas mus vi­sa tai at­ei­na tik da­bar, ta­čiau džiu­gu, jog au­ga kar­ta, ku­ri jau tu­rės su­vo­ki­mą, ko­dėl svar­bu rū­šiuo­ti at­lie­kas ir kaip tin­ka­mai tai da­ry­ti“, – sa­ko V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

Tri­jų vai­kų ma­ma pa­žy­mi, kad se­kant Skan­di­na­vi­jos pa­vyz­džiu svar­biau­sia – tin­ka­mai švies­ti vai­kus, ir tai da­ry­ti rei­kia su tam ti­kru azar­to prie­sko­niu. „E­ko­lo­gi­jos te­ma tu­ri bū­ti vys­to­ma per ma­lo­nius da­ly­kus, sie­tis su tei­gia­mo­mis emo­ci­jo­mis, o vai­kams – su pra­mo­go­mis, net pri­de­dant šiek tiek azar­to. Au­gin­da­ma sa­vo vai­kus ma­tau, kad žai­di­mo for­ma pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją jie su­vo­kia ge­ro­kai leng­viau, o vė­liau pri­tai­ko ją kas­die­ny­bė­je“, – pa­žy­mi V. Čmi­ly­tė-Niel­sen ir džiau­gia­si, kad pro­jek­te da­ly­vau­jan­tys vai­kai tu­rės ga­li­my­bę ne tik šio to pa­si­mo­ky­ti, bet ir už sa­vo at­sa­kin­gą po­žiū­rį į gam­tą lai­mė­ti pri­zų.

Eko­lo­gi­nio są­mo­nin­gu­mo gran­di­nės pra­džia – šeimoje

Įgy­tą pa­tir­tį ir ap­lin­ko­sau­gos ži­nias vai­kai per­duo­da ne tik bend­raam­žiams, bet ir tė­vams. „Kai na­muo­se pra­dė­jau gau­ti pa­sta­bų dėl at­lie­kų rū­šia­vi­mo su pa­aiš­ki­ni­mais, ko­dėl tai yra svar­bu, ne tik iš vy­res­nė­lio, bet ir iš pra­di­nu­kų Gry­tės ir Ka­trės, su­pra­tau, kad Lie­tu­vo­je pa­ga­liau ei­na­ma tei­sin­gu ke­liu. Džiau­giuo­si, kad dau­gė­ja dė­me­sio jau­ni­mo švie­ti­mui gam­to­sau­gos te­mo­mis“, – sa­ko žur­na­lis­tas ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­jas J. Ra­dze­vi­čius.

Anot jo, net ir ne­bū­da­mas pro­jek­to vei­du ne­abe­jo­da­mas re­ko­men­duo­tų ap­lin­ko­sau­gos ini­cia­ty­vo­je da­ly­vau­ti ir sa­vo 5 at­ža­lų ug­dy­mo įstai­gas. „Prak­ti­ka pui­kiai pa­pil­do teo­ri­nes ži­nias, ku­rias vai­kai gau­na pa­mo­ko­je. Pro­jek­te kiek­vie­nas ga­li rea­liai da­ly­vau­ti, ir tai joks eko­lo­gi­nis im­pe­ra­ty­vas, už tai nie­kas ne­ra­šo blo­gų pa­žy­mių – vai­kai tie­siog pa­tys ren­ka­si ir sa­va­no­riš­kai pri­si­de­da prie ak­ci­jos“, – pa­sa­ko­ja J. Ra­dze­vi­čius.

Prie pro­jek­to „Mąs­tau. Rū­šiuo­ju. Gy­vuo­ju!“ pri­si­dė­jo ir ki­ti ži­no­mi žmo­nės: žur­na­lis­tė ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Al­gi­man­ta Žu­kaus­kie­nė bei dai­ni­nin­kas Po­vi­las Meš­kė­la.

Die­gia­mi at­ei­čiai svar­būs įpročiai

Pro­jek­tą or­ga­ni­zuo­jan­čios Elek­tro­ni­kos pla­tin­to­jų aso­cia­ci­jos (EPA) va­do­vas Man­tas Va­raš­ka pa­sa­ko­ja, jog jau du se­zo­nus vyk­do­mas pro­jek­tas at­sklei­dė, kad į jį no­riai įsi­trau­kia ne tik vai­kai, bet ir jų šei­mos. „Bend­rau­da­mi su mo­ky­to­jais iš­girs­ta­me, jog į mo­kyk­las elek­tro­ni­kos at­lie­kas at­ve­ža tė­vai, ne­re­tai vai­kų ini­cia­ty­va „iš­va­lo­mos“ ir tė­vų dar­bo­vie­tės, se­ne­lių bei kai­my­nų san­dė­liu­kai ar stal­čiai, ku­riuo­se per tam ti­krą lai­ką su­si­kau­pia se­nų prie­tai­sų ar ba­te­ri­jų. Esa­me ti­kri, kad mo­ky­da­mi vai­kus rū­šiuo­ti ir tęs­da­mi pro­jek­tą die­gia­me at­ei­čiai la­bai svar­bius įpro­čius,“ – aiš­ki­na M. Va­raš­ka.

Iš­eik­vo­tos ba­te­ri­jos ir se­ni ne­be­nau­do­ja­mi mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai – to­kias at­lie­kas rinks tūks­tan­čiai dar­že­li­nu­kų ir moks­lei­vių. Ap­lin­ko­sau­gi­nis pro­jek­tas vyks tri­mis eta­pais. Kar­tu prie pro­jek­to pri­si­dė­ju­sios ge­riau­sios Lie­tu­vos krep­ši­nio ko­man­dos – Kau­no „Žal­gi­ris“, Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ ir Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ – ska­tins tin­ka­mai rū­šiuo­ti su­si­tik­da­mi su moks­lei­viais krep­ši­nio rung­ty­nė­se. Dėl pro­jek­to šių me­tų pa­va­sa­rį su­rink­tos net 25 to­nos elek­tro­ni­kos at­lie­kų.

Me­džia­ga par­eng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Elek­tro­ni­kos pla­tin­to­jų asociacija