V. Bakas: jie šaudė į valstybę, turėdami žiniasklaidą, todėl gali netekti licencijos
Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to pa­žy­ma, at­sklei­džian­ti pa­stan­gas už­val­dy­ti vals­ty­bę, pa­si­ro­dė sa­vai­tės pra­džio­je tar­si at­sa­kas į pa­vie­šin­tą pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ir teis­mo lau­kian­čio Eli­gi­jaus Ma­siu­lio su­si­ra­ši­nė­ji­mą. „MG Bal­tic“ in­te­re­sas apė­mė Sei­mą, 10 mi­nis­te­ri­jų, 4 vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas.

VSD pažyma atskleidė labai konkrečius „MG Baltic“ atstovų veiksmus, kuriais buvo siekiama paveikti politikus, politinius procesus, daryti įtaką teisėsaugai ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms.

Tiesą sakant, man tų žmonių likimas nėra svarbiausias.

Tai maždaug 13 metų laikotarpis, tai yra nuo 2005 iki 2018 m. VSD teigia, kad jo turima tyrimų informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris baigia tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams ir politinėms partijoms, skirta VSD pažyma išslaptinta tik iš dalies, nes joje dar daug įslaptintų pavardžių ir pavadinimų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

– Jums pačiam buvo netikėta žiniasklaidoje pasirodžiusi pažyma, skirta jūsų komitetui, ar gal jūs žinojote, kad ji pasirodys?

– Visiškai noriu atmesti, kad tai yra mūsų sankcionuota, ir tikrai mes siekiame paviešinti išvadas, o ne detales, ne atskiras pažymas ir netgi pasiūlyti kai kuriuos sprendimus.

– Ar tai reiškia, po šito jūsų tyrimo, kurį jūs, kaip suprantu, birželio 1-ąją, kaip esate pasižadėjęs, paviešinsite?

– Taip.

– Jūs esate numatę kažkokias pataisas daryti?

– Be abejo, visiškai neatmetu galimybės, kad gali atsirasti pakankamai rimtos darbo grupės arba politinė valia tam, kad mes galėtume, tarkime, per rudens sesiją arba net per pavasario sesiją dalį klausimų išspręsti. Aš manyčiau, pirmas, svarbiausias klausimas yra politinių partijų ir kampanijų finansavimo kontrolė. Pirmiausia, reikia stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ji turi būti visiškai proaktyvi, turi būti peržiūrėti prioritetai, turi būti dinamika, ir turi būti orientacija į rezultatą. Mes negalime po 10 metų pamatyti kaip viena partija buvo finansuojama neaiškiais pinigais, pasekmes turime pakankamai skaudžias. Antras dalykas, ką, manau, skubiai reikia daryti, tai priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti.

– Ar teisingai jus suprantu, kad, kaip šiuo atveju mes kalbame, iš to, ką žinome, ta žiniasklaidos grupė, kuri yra paminėta, kurią kontroliavo koncernas, ji gali netekti licencijos, jūsų manymu?

– Mes turime kelti tokius klausimus, nes aš negaliu vienasmeniškai priimti sprendimo, bet man atrodo, kad tie pavyzdžiai, kuriuos mes matome, kai žiniasklaidos priemonė naudojama ne kaip priemonė, o kaip įrankis, kaip kažkokios propagandos departamentas ar atskirų interesų lobizmo departamentas, taip negali būti. Aš tikiuosi, kad čia turi jau dabar mąstyti institucijos, kurios atsako už žiniasklaidos kontrolę. Tokių valstybėje yra, ir jau turime galvoti apie sprendimus. Mes tiesiog, matyt, kviesime tuos sprendimus daryti. Be abejo, reikia stiprinti teisėsaugos institucijas. Mes turime galimybę šiek tiek investuodami pasiekti, kad mūsų žvalgybos, specialiosios tarnybos atitiktų JAV, britų technologinį lygį.

– Na, ir Lobistinės veiklos įstatymas, greičiausiai, laukia savo eilės?

– Be abejo, Lobistinės veiklos įstatymas, vienareikšmiškai.

– Kai tos išvados bus paskelbtos, joms reikės Seimo pritarimo, tada reikės pritarimo jūsų siūlomiems pakeitimams įstatymuose, manote, kad šiandien Seime jūs turite paramą?

– Tam, kad tuos sprendimus priimtume, reikės nacionalinio susitarimo, panašiai kaip su krašto apsauga. Vienareikšmiškai pozicija ir opozicija, jeigu nori, kad valstybė padarytų proveržį, ji turi susitarti. Ir aš tikiu, kad tam valia yra, bent jau ką matau dabar. Be abejo, teks praryti kai kurias piliules, gauti dėmesio, kuris politikams nelabai patiks, po šito tyrimo. Be abejo, mes galime taškytis (kaip dabar yra, energija bandoma nukreipti), pradėti persekioti specialiąsias tarnybas, kviesti į Seimą – kodėl neįspėjote? Apie ką įspėti, ką įspėti? Apie dramblius perkamus? Na, juokinga.

– Vienas koncernas kol kas garsus, bet esate pasakęs, kad yra ir daugiau tokių verslo grupių, jūsų tyrime bus bene 5–6. Tai aš suprantu, jūs dabar jų nepasakysite čia, nors aš labai norėčiau būti pirma, kuri apie tai paskelbs, bet ar jūs galite bent pasakyti, ar jos yra taip pat veikiančios, kaip dabar savo aktyvumu ir agresyvumu buvo „MG Baltic“? Ar jos dabar yra tarsi antrame plane ir dabar kažkokios aiškios, ryškios veiklos nevykdo?

– O, geras klausimas! Taip, kai kurios yra veikiančios.

– Ar yra jūsų tyrime ir daugiau žiniasklaidos priemonių minima?

– Taip.

– Irgi veikiančių?

– Taip.

– Bene 2006 m. buvo kilęs skandalas su VSD, ir tada buvo garsiosios 12 pažymų, kurias NSGK, jūsų pirmtakai, tada, pirmiausia, bandė labai sunkiai išsireikalauti, paskui jas gavo ir prašė paviešinti, reikalavo netgi. Tada pats VSD pasakė: „jokiu būdu“. Tuometinis premjeras, valdantieji sakė, tai susilpnins VSD, negalima jų viešinti. Ir tada visi kalbėjo, kad tai yra verslo, interesų grupių ryšiai su politikais, bandymas daryti įtaką politiniams sprendimams, politiniams procesams. Ar nemanote, kad dabar būtų galima grįžti prie tos temos ir tas 12 pažymų paviešinti? O gal jos yra jūsų tyrime įtrauktos ir tada viskas automatiškai pasimatys?

– Sakoma – mokykis iš klaidų. Kada vyko tyrimas, NSGK nusileido iki šito laikotarpio, mes išanalizavome tą tyrimą (12 pažymų). Tuo metu tai buvo drąsus tyrimas, stiprus tyrimas, mes svarstėme išslaptinti ir jas. Bet dar svarbesnė užduotis, nors ir kiek būtų problemų, kurias visuomenė turėtų žinoti, bet yra dar svarbesnė užduotis apsaugoti šaltinius, pareigūnus, metodus. Ir aš galiu pasakyti, kad nutarta tų pažymų neviešinti, nes jos, nors yra labai svarbios, bet jos padarytų žalos specialiųjų tarnybų veiklai.

– Ar tose 12 pažymų ir tai, ką jūs dabar tyrėte ir matėte, veikėjai „persilieja“, kartojasi, yra tų pačių?

– Yra.

– Ar premjeras nepaskubėjo, išvardindamas tris politines jėgas, dėl kurių jis yra visiškai ramus?

– Nebūtų man korektiška komentuoti premjero teiginių. Atleiskite, nekomentuosiu.

– Pone Bakai, kaip jūs įsivaizduojate likimą tų verslininkų, tų žmonių, kurie per tas pažymas pasimatė viešumoje, ir gal tų, kurie bus jūsų paviešintame tyrime?

– Tiesą sakant, man svarbu kaip jie įsivaizduoja Lietuvos likimą. Ir įsivaizdavo tuos 10 metų visų mūsų likimus. Tų, kurie važiavo iš valstybės, likimus, šeimų. Tiesą sakant, man tų žmonių likimas nėra svarbiausias.

– Na, va ir atsakėte labai aiškiai šį kartą. Labai ačiū jums.