V. Adamkus: „Propagandinių knygų neskaičiau“
Ka­den­ci­ją bai­gu­siam pre­zi­den­tui Val­dui Adam­kui da­bar­ti­nės lie­tu­viš­kos kny­gos ke­lia pa­si­di­džia­vi­mą. Jis pri­si­me­na ir gy­ven­da­mas JAV ak­ty­viai do­mė­ję­sis lie­tu­viš­ka li­te­ra­tū­ra, tie­sa, pro­pa­gan­di­nių kny­gų ne­skai­tęs.

So­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je V. Adam­kus ra­šė, kad pir­mą­ją kny­gą – An­ta­no Venc­lo­vos ap­sa­ky­mų rin­ki­nį „Nak­tis“, tais me­tais ap­do­va­no­tą vals­ty­bi­ne pre­mi­ja – nu­si­pir­ko be­si­mo­ky­da­mas gim­na­zi­jo­je, už su­tau­py­tus pi­ni­gus. Ne­se­niai šios kny­gos eg­zemp­lio­rių jam pa­do­va­no­jo vie­nos pro­vin­ci­jos bib­lio­te­kos dar­buo­to­jai. „Po tiek de­šimt­me­čių vėl rin­ki­nį at­si­ver­čiau ir, bū­siu at­vi­ras, to­kio stip­raus įspū­džio, kaip anuo­met, jis man ne­pa­li­ko. Tai par­odo vie­na – mū­sų li­te­ra­tū­ra yra smar­kiai pa­žen­gu­si į prie­kį. Da­bar­ti­nės lie­tu­viš­kos kny­gos man ke­lia pa­si­di­džia­vi­mą. Ypač džiau­giuo­si, kad su kny­ga pa­žin­di­na­me nuo ma­žų die­nų, – lei­di­niai, skir­ti dar kla­via­tū­ros ne­pa­žįs­tan­tiems vai­kams, ypač ko­ky­biš­ki. Pa­sa­kos, ilius­tra­ci­jos – ir man, nu­ėju­siam il­gą gy­ve­ni­mo ke­lią, įdo­mu at­si­vers­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, ką gi šian­dien tu­ri vai­kai“, – sa­ko ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas.

V. Adam­kus pri­si­me­na, kad gy­ven­da­mas JAV sten­gė­si kad ir ap­lin­ki­niais ke­liais su­si­pa­žin­ti su Lie­tu­vos ra­šy­to­jais. „Pro­pa­gan­di­nių kny­gų ne­skai­čiau, tai man ne­bu­vo įdo­mu, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tuo me­tu bu­vo par­ašy­ta ti­krai ge­rų kū­ri­nių. Pra­de­dant Jus­ti­nu Mar­cin­ke­vi­čiu­mi ir ki­tais nau­jai­siais kla­si­kais, bai­giant kad ir Jur­ga Iva­naus­kai­te, ku­rios kū­ry­bo­je pa­ti­ko iki tol ne­re­gė­ti li­te­ra­tū­ros bruo­žai“, – įver­ti­no jis.

V. Adam­kus ir da­bar skai­to bei se­ka nau­jau­sią li­te­ra­tū­rą. Tuo pa­čiu jis lin­ki, kad vi­sa Lie­tu­va ir kiek­vie­nas iš mū­sų nie­ka­da ne­sis­kir­tų su kny­ga. „Nė­ra lai­ko“ – ne pa­si­tei­si­ni­mas. Yra to lai­ko. Ga­li­ma trum­piau te­le­vi­zo­rių žiū­rė­ti, prie kom­piu­te­rio sė­dė­ti, ir lais­vą mi­nu­tę im­ti į ran­kas kny­gą, pa­pil­dy­ti sa­ve. Kny­ga ug­do as­me­ny­bę, stip­ri­na dva­sią, pra­tur­ti­na mus kaip žmo­nes, lie­tu­vius“, – įsi­ti­ki­nęs jis.